Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-334/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1A-280-334/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40748-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Švitinienė (pirm.), Valdas Meidus, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Vytautas Sketeris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-334/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40748-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujantprokurorei Reginai Tamelienei,gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš G. V. priteista 16,83 Eur L. L. turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d., apie 18.53 val., L. L. priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, prie kasos pardavėjai padavus du 0,5 l talpos butelius degtinės "Amber" ir vieną cigarečių pakelį "LD 100", už prekes nesumokėdamas ir jas išsinešdamas iš parduotuvės matant pardavėjai R. J. ir parduotuvėje buvusiai G. K., atvirai pagrobė svetimą, L. L. priklausantį turtą: du butelius 0,5 l talpos degtinės „Amber“, 1 vnt. vertė 6,99 Eur, viso 13,98 Eur vertės, ir vieną cigarečių pakelį „LD 100“ 2,85 Eur vertės, padarydamas L. L. 16,83 Eur turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, be to prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog jis yra neigiamai charakterizuojamas ir teigia, kad seniūnijos parašyta charakteristika tiesiog neišsami. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nebuvo padaręs ne vieno naujo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nurodo, kad žalą individualiai L. L. įmonei atlygino. Prašo atsižvelgti į tai, kad nors ir nevedęs, bet kartu su sugyventine augina sūnų, dirba ir padeda sugyventinei bei sūnui pragyventi.Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V.dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančius baudžiamojo įstatymo straipsnius, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Išanalizavusi teismui pateiktą bylos medžiagą bei susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis yra teisinga, proporcinga ir adekvati nuteistojo G. V. padarytai nusikalstamai veikai, todėl švelninti ar keisti ją nėra pagrindo.Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. V. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.Šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos tai, kad G. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę už G. V. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – G. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) bei pagrobto turto nedidelę vertę. Taip pat teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo G. V. asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog G. V. anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, be to nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, naują nusikaltimą padarė praėjus dviem dienom po to, kai buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, kur atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog G. V. skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurio dydis atitinkamai nustatytinas teisingai - artimas straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, o skirti G. V. švelnesnę Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę nėra tikslinga ir nebūtų teisinga, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis nuolatos daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kas teisėjų kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis G. V. prašo sušvelninti bausmę, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Nors apeliantas teigė, kad žalą atlygino ir pažymą pateiks teisme, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka G. V. nedalyvavo ir duomenų apie atlygintą žalą nepateikė. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai, jog apeliantas nuo š. m. rugsėjo 19 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, su sugyventine augina nepilnametį vaiką ir padeda išlaikyti šeimą, tačiau pažymima, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę.Nuteistasis G. V. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šių nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas G. V.skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl svarstant taikymo BK 75 straipsnio instituto galimybes nuteistojo G. V. atžvilgiu negalima neatsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo minėta, G. V. teistas 4 kartus, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, naują nusikaltimą padarė praėjus dviem dienom po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos, turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad būdamas ne kartą teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą. G. V. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios neigiamos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei 75 straipsnio nuostatų, paskirta bausmė G. V. individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danutė ŠvitinienėTeisėjai Algirdas GaputisValdas Meidus