Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Cesiūno, sekretoriaujant A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir jam paskirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta 2013-02-04 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016-06-20 11.50 val. Priteista iš M. M. nukentėjusiajam B. S. 45 Eur turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė:

Aprašomoji dalis

M. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 13 d. apie 13.20 val. kiemelyje, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) namo, Rokiškio m., iš už nugaros pribėgęs prie B. S., kaire ranka apkabindamas per kaklą, delnu užspausdamas burną, kita ranka iš kelnių kišenės ištraukdamas B. S. priklausančią juodos spalvos piniginę (5 eurų vertės) su joje buvusiais 40 eurų, neįgalumo pažymėjimu, pensininko pažymėjimu, taksofono kortele, taip pavartodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę B. S. priešintis, pagrobė svetimą B. S. priklausantį turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, M. M. nesutinka tik su jam paskirta galutine bausme ir prašo ją sušvelninti.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl, nuteistojo nuomone, jam paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė.

Skiriant M. M. už skundžiamu nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos padarymą trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tik nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų), buvo įvertinta tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą nuosavybei – plėšimą. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas prieš tai teistas septynis kartus, nusikalto teistumui neišnykus, praėjus vos 5 mėnesiams po jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur jis atliko bausmę už analogiško nusikaltimo (plėšimo) padarymą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad M. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam taikytos kriminalinės sankcijos, tarp jų švelnesnio pobūdžio nei laisvės atėmimas bausmės (arešto bausmė), jo teisinę padėtį švelninančios priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus), lygtinio paleidimo institutai bausmės tikslų nepasiekė, jo polinkio nusikalsti nepakeitė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. Apeliantas savo elgesiu toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie duomenys neabejotinai atskleidžia M. M. antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kurios keisti teigiama linkme nelinkęs, kas neabejotinai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Skirdamas nuteistajam bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į jo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi nusikaltęs – teismas tai laikė apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau individualizuojant apeliantui skiriamą bausmę ne mažiau svarbu yra tai, jog yra nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis, būdamas gana jauno amžiaus, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis du kartus baustas administracine tvarka, duomenų, kad paskirtos baudos sumokėtos, nėra. Nustatyta, kad plėšimą M. M. įvykdė prieš senyvo amžiaus sunkiai vaikštantį nukentėjusįjį, be to, nusikaltimą jis padarė tuo metu, kai ėjo į Probacijos tarnybą, kur jam reikėjo atsiskaityti, kaip vykdo probacijos sąlygas. Įvertinusi visas pirmiau išdėstytas ir aptartas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija neturi pagrindo teigti, kad M. M. už plėšimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, yra per griežta ir dėl to neteisinga. Priešingai, kolegija mano, kad tokia apeliantui paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, jos padarymo aplinkybes, jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis bei kitas aplinkybes, yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo, protingumo principus bei bausmės paskirtį, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Be to, nuteistajam paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, BK 64 str. reikalavimų nepažeidė. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką nuteistasis padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, t. y. neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. M. M. buvo lygtinai paleistas prieš vienus metus vieną mėnesį ir septyniolika dienų (faktinis lygtinio paleidimo laikas). Bendrindamas šią neatliktą bausmę ir naujai paskirtą bausmę apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo būdą, t. y. apylinkės teismas prie griežtesnės naujai paskirtos dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį (dešimt mėnesių) ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Tai, kad nuteistasis nuo lygtinio paleidimo 2016 m. sausio 6 d. iki naujos nusikalstamos veikos padarymo 2016 m. birželio 13 d. dalyvavo programose pagal lygtinį paleidimą ir teismo nustatytu metu turėjo būti namuose, nėra tapatu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir nesudaro pagrindo laisvėje išbūto laikotarpio prilyginti bausmės atlikimo laikotarpiui bei tuo laikotarpiu sumažinti neatliktos bausmės dydį.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju individualizuodamas apeliantui skiriamą bausmę apylinkės teismas BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 64 str. reikalavimų nepažeidė, nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, tad ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.