Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas A. Ž. skundas, kuriuo jis prašo: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. J. paskirti nuobaudą už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje, 336 straipsnyje ir 518 straipsnyje; priteisti iš R. J. jo patirtą 100 Eur turtinę žalą; priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skunde nurodyta, kad nagrinėtoje administracinėje byloje netinkamai aiškintos materialinės teisės normos ir jos netinkamai taikytos. Nėra pateikta įrodymų ir nutarimo motyvų, kad R. J. kreipėsi į institucijas ar bandė teisėtomis kitomis priemonėmis spręsti situaciją. Nebuvo nustatyta jokios žalos grėsmės pačiam R. J., vykdant neteisėtus veiksmus, nustatyta aplinkybių, kad jis negalėjo patekti į D. K. gyvenamojo namo pusę kitais būdais. Projekte nustatytas įvažiavimas į kiemą, bet ne važiavimas per kiemo teritoriją. Be to, nutarimą priėmęs pareigūnas nemotyvavo, kodėl buvo būtina važiuoti, kodėl nebuvo galima nueiti į savo namo dalį, kodėl buvo būtina gadinti turtą – rauti tujas. Taip pat pareigūnas nemotyvavo, kodėl esant kitam pravažiavimui, iš kitos kiemo pusės, prie R. J. pagal įgaliojimą valdomos pastato dalies, R. J. važiavo per užsodintą žolę ir turėjo teisę gadinti svetimą turtą. Nevertinti tyčiniai R. J. veiksmai – tyčinis šalinimas svetimo turto – atlikti savavališkai, aktyviai sukeliant turtinę žalą, nesant grėsmės jo turtui, ir pačiam R. J. pripažįstant išrovus tujas, tai yra važiavus per žolyną ir sunaikinus svetimą turtą. Atsižvelgiant į materialiosios teisės analizę, akivaizdu, kad nutarimas dėl savigynos taikymo šioje byloje visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas, bei sudaro pagrindą pažeidėjams išvengti atsakomybės. Visiškai nepagrįsti nutarimo motyvai, kad bylos nagrinėjimo atveju svarbu nustatyti subjektyviąją pažeidimo pusę, tai yra R. J. kaltę, ar gindamasis nuo neteisėtų A. Ž. veiksmų tinkamai įgyvendino savigynos teisę, tai turi būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Šie motyvai visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi paties A. Ž. neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota ir nustatyta jokiu nutarimu ar sprendimu, todėl nepagrįstai nurodoma, kad A. Ž. neteisėti veiksmai buvo pagrindas R. J. įgyvendinti savigynos teisę, kurios įgyvendinimas nepagrįstai konstatuotas policijos pareigūnų, neatitinka teisės normos turinio ir negali būti R. J. prilyginami savigynai, todėl nutarimas visiškai nepagrįstas ir naikintinas. Įgaliojime numatyta teisė valdyti ir naudoti sklypą R. J. tik, kai jis bus išnuomotas ar įgytas iš valstybės. Pagal AB „Registrų centras“ duomenis, sklypas D. K. vardu buvo įgytas tik (duomenys neskelbtini), kai pažeidimas įvyko 2025-05-05. Vadinasi, R. J. neturėjo teisės valdyti, naudoti ir tvarkyti sklypo, o jo veiksmai buvo atlikti neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo, neturint tam jokių įgaliojimų, turto tyčinis sunaikinimas patenka į administracinio nusižengimo sudėtį ir pažeidimą padaręs asmuo turi būti baudžiamas įstatymo nustatyta tvarka, o ne ieškoma jo neteisėtų veiksmų pateisinimo. Nesutiktina su nutarimu, kad tai yra civilinis ginčas, administracinės atsakomybės atribojimas nuo civilinio ginčo neturi reikšmės dėl veikos padarymo fakto ar žalos atsiradimo. Net jei tarp šalių vyksta bylos dėl nuosavybės teisių, tai neatleidžia nuo atsakomybės už padarytą neteisėtą veiką, kuri turi atskirus administracinio nusižengimo požymius. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinis ginčas neatstoja baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, kai yra pažeidimo sudėtis, todėl nutarimas visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Bylos aplinkybės neištirtos, įrodymai nesurinkti, dėl ko priimtas nepagrįstas nutarimas. Nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad A. Ž. paaiškino, kad R. J. pervažiavo per užsodintą žolę, išrovė dvi tujas, tuo padarydamas turtinę žalą 50 Eur, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi žala padaryta 100 Eur, nes buvo sugadintos ne tik dvi tujos, kurių vertė 50 Eur, tačiau išvažinėta žolė ir žemė, todėl bendra padaryta turtinė žala 100 Eur, kaip ir buvo pripažinta nutarime asmenį pripažinti nuketėjusiuoju ir teismo prašoma priteisti visą, A. Ž. patirtą turtinę žalą, 100 Eur.