- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-625-115/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00019-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- BUAB „Sacumas“
- Atsakovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. K., Vilniaus miesto 44-ojo notaro biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Sacumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Sacumas“ ieškinį atsakovui M. Š., tretiesiems asmenims V. K., Vilniaus miesto 44-ojo notaro biuro notarei I. D., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Sacumas“ prašė pripažinti 2008-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1305 ir 2008-04-02 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2-1780 neatitinkančiais realios vertės ir dėl to apsimestiniais bei panaikinti juos, taikant dvišalę restituciją natūra – grąžinant ieškovui negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią Pergalės g. 10, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui grąžinant jo sumokėtą pinigų sumą. Paaiškino, kad 2008-03-12 pirkimo – pardavimo sutartimi įmonės turtas perleistas už 80 000 Lt, nors prie sutarties pridėtoje VĮ Registrų centro pažymoje parduodamos patalpos įvertintos 269 000 Lt. Po dviejų dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp atsakovo M. Š. ir trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus buvo pasirašytas nusipirktų patalpų hipotekos lakštas, kuriame įkeičiamo turto vertė nurodyta 500 000 Lt. Dėl minėtų priežasčių 2008-03-12 sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris neatitiko realios vertės, todėl pripažintinas apsimestiniu. Be to, toks sandoris prieštaravo įmonės tikslams ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, Nordea Bank Finlanc Plc Lietuvos skyriui priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad kreditavimo sandoris, sudarytas M. Š. ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, nebuvo pridengtas, o yra viešai atskleistas, ieškovui nenurodžius, kokį kitą sandorį šalys, sudarydamos 2008-03-12 susitarimą, pridengė (paslėpė), ieškinys CK 1.87 str. pagrindu negali būti tenkintinas.
Analizuodamas byloje esančius ginčo sandoriu perleistų patalpų vertę atskleidžiančius dokumentus, teismas nustatė, kad ieškovo nurodyta 269 000 Lt negyvenamosios patalpos – parduotuvės vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro išrašą nustatyta taikant panašios rūšies patalpų masinio vertinimo metodą, be to, patalpos yra 30 proc. nusidėvėjusios ir jų atkuriamoji vertė yra 164 605 Lt (atkūrimo sąnaudos nurodomos dar didesnės) (b. l. 42). Šiuo požiūriu neįrodyta, jog sandorio kaina buvo pernelyg maža. 2008-02-12 turto vertinimo ataskaita atspindi turto vertę perspektyvoje, kai turtas bus efektyviai panaudotas jį sutvarkant, kad ir imamo iš banko kredito pinigais. Ieškovas neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sandoriu sulygta perleidžiamų prekybinės paskirties patalpų vertė buvo pernelyg maža ir neatitiko tikrosios šalių valios, nes sandorio šalies atsakovo M. Š., UAB „Sacumas“ akcininko I. G. ir sandorį pasirašiusios buvusios įmonės vadovės V. K. nuosekliais ir logiškais paaiškinimais nustatyta, kokiu būdu sulygta dėl sandorio dalyko kainos, dėl sandorio sudarymo aplinkybių ir jog sandoryje įvardinta patalpų vertė ir buvo reali sandorio sudarymo dienai sandorio dalyko vidutinė rinkos vertė.
Teismas konstatavo, kad įrodymai, patvirtinantys kreditorių egzistavimą galimai sandorio sudarymo dienai (2008-03-12), leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius gina truputį daugiau nei 7 000 Lt pasibaigusį UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą, dėl kurio nutrauktas išieškojimas išieškojimo negalimumo aktu. Ieškovo argumentai apie galimą atsakovo, UAB „Sacumas“ atstovavusios ir sandorį už įmonę sudariusios V. K. nesąžiningumą nepagrįsti, kadangi prieš sandorį turinčios patikrinti šalių įgalinimus notarės rašytiniu paaiškinimu nurodyta, kad sandorio sudarymo dieną Juridinių asmenų registre nebuvo jokio įrašo apie įmonės likvidavimą, apie tai nežinojo netgi įmonės vadovė, akcininkas, ką jie patvirtino teismo posėdžio metu, o iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad likvidavimo statusas įregistruotas tik 2008 metų spalio mėnesį.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ar panaikinti ginčijamų sandorių ir ĮBĮ ar CK 6.66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais nesant visų šių institutų taikymo sąlygų, įtvirtintų nurodytose teisės normose bei suformuluotų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Paulina, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo 2008-09-21 apžvalga, publikuota Teismų praktikos Nr. 29). Be to, nurodytų sandorių pripažinimas negaliojančiais ar panaikinimas būtų aiškiai neproporcingas nurodyto dydžio ir pasibaigusio reikalavimo gynimui, iš esmės pažeistų sandorio antros šalies ir trečiojo asmens – banko – interesus, neprisidėtų prie civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „Sacumas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad 2008-03-12 pirkimo - pardavimo sutarties 2.3 p. vidutinė turto rinkos vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro 2008-03-07 pažymą, kurioje daikto vertė nurodyta – 269 000 Lt. 2008-02-13 atlikto turto vertinimo metu turto rinkos vertė nustatyta – 500 000 Lt, o priverstinio pardavimo – 350 000 Lt. Šios aplinkybės įrodo, kad turtas buvo parduotas už kelis kartus ir ženkliai mažesnę kainą ir taip buvo pažeisti kreditorių interesai. BUAB „Sacumas“ jau sandorio metu buvo nemokus, o sudarydamas ginčijamą sandorį dar labiau pablogino savo turtinę padėtį. Teismas privalėjo įvertinti, kad 2008-02-13 turto vertinimas buvo atliktas, kada parduotos patalpos dar buvo ieškovo nuosavybė. Ši aplinkybė įrodo sutarties šalių nesąžiningumą, kadangi neaišku, kam buvo reikalingas turto perleidimo sandoris už ženkliai mažesnę kainą. Nagrinėjant actio Pauliana, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti nereikia įrodyti skolininko nemokumo dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes užtenka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrikdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Todėl toks sandoris prieštaravo įmonės tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, organizaciniuose veiksmuose dalyvavo tiek įmonės administracijos vadovė, tiek įmonės vienintelis akcininkas, taigi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, kad sutartis prieštarauja įmonės veiklos tikslams. 2008-03-12 pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia restitucijos būdas natūra geriausiai atitiks kreditorių interesus ir nepažeis net nesąžiningų sandorio šalių interesų.
Atsakovas yra fizinis asmuo, besiverčiantis nekilnojamojo turto nuomos ir prekybos verslu, todėl jis privalėjo būti rūpestingas ir apdairus įgydamas įmonės turtą. Atsakovas pagal CK 2.4 str. privalėjo būti rūpestingas, supratingas ir pasirūpinti informacijos gavimu apie įmonę, jos finansinę padėtį, jos kreditorius. Tačiau jis to nepadarė ir siekdamas nesąžiningos interesų pirmenybės prieš kitus kreditorius, blogindamas įmonės turtinę padėtį, piktnaudžiaudamas teise, įgijo ginčo patalpas. Atsakovui, įgijus ieškovo patalpas, tai lėmė sėkmingą, ženklų ir pelningą atsakovo prekybos ir nuomos verslo plėtrą ir praturtėjimą kito sąskaita. Teismui nebuvo pateikta jokių dokumentų, susijusių su V. K., įmonės direktorės, darbu įmonėje ir neaišku, ar ji dirbo legaliai ar ne.
Teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p., kadangi neįtraukė į bylą ieškovo kreditorių, o jų nedalyvavimas pažeidė vieną iš esminių Įmonių bankroto įstatymo įgyvendinimo principų – bankroto proceso metu administratoriui ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kreditoriams įgyvendinant Įmonių bankroto įstatyme numatytas teises. UAB „Vilniaus energija“ neabejotinai suinteresuota šios bylos baigtimi ir jos nedalyvavimas procese pažeidė bendrovės turtines, procesines teises. Teismas taip pat pažeidė CPK 329 str. 2 d. 6 p., kadangi byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė.
Teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių: neįvertino ginčo sandorio pasekmių įmonei; nevertino, ar įmonės valdymo organai, priimdami sprendimus dėl turto pardavimo, neveikė prieš įmonės interesus ir ar tai nebuvo nesąžiningas elgesys įmonės kreditorių atžvilgiu. Be to, byla turėjo būti sustabdyta, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl gautų pagal sandorį pinigų.
Paaiškina, kad trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintus rekomendacijų dydžius, todėl jos turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad pirkimo – pardavimo sutartis visiškai atitiko šalių valią. Vienintelis ieškovo akcininkas I. G. paliudijo, kad parduotos patalpos buvo probleminės, jas nuolat stengėsi parduoti. Patalpų būklė buvo itin prasta, atsakovas dar iki sutarties sudarymo jas remontavo. Iki sutarties sudarymo paaiškėjo, kad dar 2001 m. buvo panaikintos rūsio patalpos, dėl ko patalpos sumažėjo iki 150 kv.m., todėl patalpų pardavimo kaina nuo 150 000 Lt buvo sumažinta iki 80 000 Lt. Įstatyme nenumatyta, kad yra draudžiama parduoti turtą už žemesnę nei rinkos kaina. VĮ Registrų centro išraše nustatyta kaina neatitinka tikros turto vertės, nes nėra atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, tvarkingumą, remontą bei kitus svarbius veiksnius. Be to, patalpos yra 30 proc. nusidėvėjusios ir jų atkuriamoji vertė yra 164 605 Lt. Vertinant 2008-02-12 atliktą turto vertinimą būtina atsižvelgti į tai, kad turtas įvertintas įkeitimui, o ne pardavimui, t.y. vertė įkeitimu reiškia būsimą turto vertę, atsižvelgiant į ilgalaikes turto charakteristikas, normalias ir vietines turto sąlygas, esamą bei alternatyvų turto panaudojimą. Sandorio sudarymo metu nebuvo jokių duomenų apie įregistruotą BUAB „Sacumas“ likvidavimo statusą, todėl nebuvo galima sužinoti apie galimus įmonės kreditorius ir esamas skolas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi UAB „Sacumas“ bankroto byloje patvirtinti 7 256,32 Lt kreditorių reikalavimai. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas netapo nemokus, kadangi jam buvo sumokėta 80 000 Lt, o ši suma yra daugiau nei 10 kartų didesnė už jo kreditorių reikalavimus. Taigi ieškovas neįrodė, kad sutartis prieštaravo įmonės veiklos tikslams.
Atsakovas nuolat bendravo su ieškovu, apžiūrinėjo patalpas, domėjosi ieškovo veikla, sutartis buvo tvirtinama pas notarę. Sutarties šalys sąžiningai derybų keliu sutarė dėl kainos, ji buvo sumokėta ir kreditorių interesai pažeisti. Pardavus patalpas iš esmės sužlugdyti įmonės veiklos objektyviai nebuvo įmanoma, kadangi esant tokiai patalpų būklei, kokia ji buvo pardavimo metu, jose nebuvo galima išvis vykdyti jokios veiklos. Nėra jokio pagrindo taikyti restituciją, kadangi atsakovas turtą įgijo teisėtu būdu ir yra sąžiningas įgijėjas.
BUAB „Sacumas“ kreditorių neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nesuteikia pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu, kadangi kreditorių interesus byloje gina bankroto administratorius, kurio pagrindinė funkcija ir yra kreditorių interesų apsauga. Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi bankroto byla dar nebuvo iškelta, ir priimdamas ieškinį nepažeidė bylų teismingumo taisyklių. Atsakovas nėra ieškovo skolininkas, todėl net ir iškėlus ieškovui bankroto bylą, nebuvo jokio pagrindo stabdyti bylą ir perduoti ją kitam teismui.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad VĮ Registrų centro pažymoje masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine rinkos verte negalima laikyti ginčo turto verte. Be to, ginčo patalpos yra net 30 proc. nusidėvėjusios. Turto vertinimo pažymoje nustatyta turto vertė įkeitimui, t.y. turto vertė perspektyvose, kad turtas bus panaudotas efektyviai jį sutvarkant. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo bankroto administratorius gina pasibaigusį UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą, dėl kurio buvo nutrauktas išieškojimas išieškojimo negalimumo aktu. Taigi ieškovas neįrodė, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Ieškovo likvidavimo statusas įregistruotas tik 2008 m. spalio mėn., t.y. praėjus nemažam laiko tarpui po sandorio sudarymo. Taigi ieškovas neįrodė šalių nesąžiningumo sudarant pirkimo – pardavimo sandorį. Argumentai dėl V. K. darbo nėra susiję su ginčo dalyku, todėl turėtų būti atmesti kaip nereikšmingi.
Apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 320 str. neturėtų nagrinėti ieškovo argumentų dėl sandorio panaikinimo CK 1.80 str., 1.82 str. pagrindais. Teismo priteisto bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimas/nepripažinimas negaliojančia nesusijęs su ieškovo kreditorių teisių ir pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, panaikinimu ar kitokiu nusprendimu, kuris turėtų įtakos jų teisinei padėčiai, todėl nebuvo jokio pagrindo juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, kadangi Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. bylos nagrinėjimą apygardos teisme sieja išimtinai su turtinių reikalavimų pareiškimu atsakovui.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas asmens (likvidatoriaus) neturinčio teisės ginčyti 2008-03-12 pirkimo – pardavimo sutarties, kaip pažeidžiančios kreditorių interesus, viršijus jam suteiktus įgaliojimus, be to, ieškinys nebuvo apmokėtas įstatymo numatytu žyminiu mokesčiu. Įstatymas nenumato, jog iškėlus įmonei bankroto bylą civilinės bylos, kuriose įmonė yra ieškovas, būtų privalomai perduodamos jos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. BUAB „Sacumas“ administratorius ieškinį pareiškė neperėmęs bendrovės dokumentų ir net nesikreipęs į bendrovės akcininką dėl jų perėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas teigia, kad pirmosios isntancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo dėl procesinių teisės normų pažeidimo(CPK 327str.1d.2p., 329str.2d.2 6p.).
Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
ĮBĮ 14 str. 3 d. numato, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Šios teisės normos reglamentuoja įmonės bankroto administratoriaus po bankroto bylos iškėlimo reiškiamų ieškinių teismingumą. Tuo tarpu ieškinys šioje byloje yra pareikštas 2009-02-19 UAB „Sacumas“ likvidatoriaus, t.y. iki bankroto bylos UAB „Sacumas“ iškėlimo, nes bankroto byla iškelta 2010-02-12(b.l.68-69, t.2). Įstatymas nenumato, jog iškėlus įmonei bankroto bylą civilinės bylos, kuriose įmonė yra ieškovas, būtų privalomai perduodamos jos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, vadovaujantis CPK 26, 31str.1d. ši byla yra teisminga nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, nes ginčijamo sandorio suma neviršija 10000Lt. Todėl skundo argumentai dėl bylos teismingumo ir sprendimo panaikinimo CPK 329str.2d.6p. pagrindu yra nepagrįsti.
Įstatymas taip pat numato, kad įmonės bankroto administratorius gina visų įmonės kreditorių teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Įmonės kreditoriai savo teises ir interesus įmonės bankroto byloje įgyvendina pareikšdami įmonei kreditorinius reikalavimus (ĮBĮ 21 str.), o juos teismui patvirtinus (ĮBĮ 26 str.) tolimesnė kreditorių teisėtų interesų, susijusių su jų pareikštais bankrutuojančiai įmonei reikalavimais, apsauga patikima įmonės bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad BUAB“Sacumas“ yra tik du kreditoriai (UAB“Vilniaus energija“ ir VSDFV), kurių reikalavimai bendrai sudaro 7261, 28Lt ir yra patvirtinti 2010-05-11 teismo nutartimi (b.l. 121, t.2).
Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje esančių įrodymų vertinimas ir vienos iš actio Pauliana instituto sąlygų nustatymas, t.y. ar ginčo sandoriu nepažeidžiami įmonės kreditorių interesai, nesuponuoja išvados, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl UAB „Vilniaus energija“ ar VSDF Vilniaus skyrius teisių ar pareigų. Sandorio pripažinimas (nepripažinimas) negaliojančiu faktiškai nėra susijęs su šių juridinių asmenų teisių ar pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, panaikinimu ar kitokiu nusprendimu, kuris turėtų įtakos šių neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisinei padėčiai.
Be to, pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, ginčijant sandorius kaip pažeidžiančius kreditorių institutus actio Pauliana instituto kontekste, kreditoriai nėra traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Todėl darytina išvada, kad įtraukti UAB „Sacumas“ kreditorius į šią bylą trečiaisiais asmenimis ir naikinti sprendimą vadovaujantis CPK 329str.2d.2p. pagrindo nėra.
Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas faktiškai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl kolegija sprendžia, kad bylos esmė yra atskleista.
Apeliantas nurodo, kad ginčo sandoris turi būti panaikintas ir kitais sandorio pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 1.80 str., CK 1.82 str.). Tačiau šie argumentai savo esme laikytini kaip naujos aplinkybės (CPK 306 str.), kurios nebuvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi vertinti ir nagrinėti apelianto nurodytų argumentų, kadangi būtų pažeistos CPK normos, kuriose reglamentuojamos bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 312, 320 str.).
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008).
Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. J. T. ir UAB „Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006).
Šioje byloje nustatyta, kad ginčijamu sandoriu UAB”Sacumas” priklausantis nekilnojamais turtas yra parduotas už 80000Lt žymiai anskčiau (2008-03-12) nei buvo iškelta bankroto byla (2010-02-12), o kreditoriniai reikalavimai tuo metu ir patvirtinti 2010-05-11 ir nesiekia 7500Lt. Tai rodo, kad šiuo sandoriu kreditorių interesai pažeisti nebuvo, kadangi gautos sumos turėjo pilnai pakakti esamų kreditorių reikalavimams patenkinti. Kad sandoris buvo realus, o pinigai pagal jį sumokėti pardavėjui, patvirtina Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo aktas, notaro liudijimas, 2008-04-02 kasaos pinigų orderis ir turto įregistravimas atsakovo M. Š. vardu (b.l.8-12, 41,42-44 t.1, b.l.6, 67, t.2). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sudarytas sandoris nėra apsimestinis (CK 1.87str.), o kreditorių teisės faktiškai pažeistos nebuvo ir CK 6.66str.1d. prasme. Pinigų neįnešimo į įmonės kasą faktas ir negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais jau iškėlus bankroto bylą, taip pat neduoda pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apelianto nurodytų kitų argumentų, susijusių su sandorio kaina, pirkėjo ir pardavėjo sąžiningumu, kadangi teismas ištyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje faktiškai nėra įrodyta, jog sandorio kaina yra aiškiai neteisinga, o pirkėjas arba abi šalys buvo nesąžiningos (CK 6.66str.1, 2, 3d., 6.667str.).
Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys rodo, jog UAB”Sacumas” jau nuo 2003. metų faktiškai nevykdė veiklos, nes neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, 2003-04-04 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, 2008-11-13 biudžetui buvo neskolinga, o įmonės likvidavimas pradėtas CK 2.70str. pagrindu, t.y. Registro tvarkytojo iniciatyva (b.l.,13-18, 143-144, t.1). Bankroto byla įmonei buvo iškelta jai nevykdant jokios veiklos ir nesant apskaitytų pinigų už parduotą turtą, kas leido daryti išvadą, jog ji yra nemoki.
Parduoti nekilnojamąjį turtą už 80000Lt, priėmė vienintelis akcininkas (b.l.b.l.7, t.2) ir byloje nėra patikimų įrodymų, kad šis turtas realiai galėjo būti parduotas už žymiai didesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nurodyta 269 000 Lt negyvenamosios patalpos – parduotuvės Pergalės g. 10, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė yra nustatyta VĮ Registrų centro, taikant panašios rūšies patalpų masinio vertinimo metodą. Be to, patalpos buvo 30 proc. nusidėvėjusios ir jų atkuriamoji vertė sudarė 164 605 Lt. Tuo tarpu iš 2008-02-12 turto vertės nustatymo pažymos (1 t., b. l. 94-118, t.1) matyti, kad nurodytas vertinimas atliktas siekiant gauti kreditą įkeičiant nekilnojamąjį turtą, o patalpų inžinerinė įranga, fizinė ir funkcinė būklė yra prasta (tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų), patalpos užverstos įvairiausiais rakandais, apleistos, nėra dalies langų, reikalingas apdailos remontas, dalis patalpų (rūsio patalpos - 91,87 kv. m) neįrengta (1 t., b. l. 101). Taip pat šioje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog turto vertinimo metu nustatyta rinkos verte negali būti vadovaujamasi kitame kontekste, kitai vertinimo funkcijai. Patalpos faktiškai įvertintos daugiau ir dėl galimybės įrengti bei įteisinti papildomas virš 90 kv. m rūsio patalpas, kurios apskritai dokumentuose nefigūruoja. Be to, patalpos buvo pradėtos renovuoti prieš turto įvertinimą įkeitimui, šią aplinkybę patvirtino tiek atsakovas, tiek liudytoju apklaustas I. G., kuris nurodė, jog šias patalpas įgijo už 75000Lt ir paaiškino kodėl jos buvo parduotos už 80000Lt.(b.l., 40-41, 104, t.2). Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl mažos sandorio kainos ir sprendžia, kad naikinti sprendimą ir ieškinį tenkinti, ar bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo, nes tai prieštarautų ir CK 1.5str. įtvirtintiems principams, kadangi sąžiningai įgytas turtas yra įkeistas bankui hipotekos lakštu (b.l.57-59, t.1, b.l.68-84).
Apeliantas nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui dydžiu, nurodant, kad banko atstovo pridėti dokumentai dėl 7766,30Lt advokato išlaidų viršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintus rekomendacijų dydžius. Tačiau pirmosios instancijos teismas faktiškai atsižvelgė į LR Teisingumo ministro rekomendacijose nustytytus advokato teikiamų paslaugų apmokėjimo dydžius ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes, nes priteisė iš ieškovo bankui ne 7766,30Lt advokato išlaidoms atlyginti, o 3000Lt (CPK 98str.). Kolegija sprendžia, kad ši suma negali būti laikoma nepagrįsta ar neprotinga, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos viršija rekomenduojamas. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atstovavimo išlaidų priteisimo dalyje netenkintinas taip pat.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., iš ieškovo priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo apeliantas nėra atleistas.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius apeliacinėje teismo instancijoje už atsiliepimo į skundą surašymą ir atstovavimą teisme turėjo 4384,25Lt advokato išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8, 9, 11 p., bylos sudėtingumą ir darbo apimtį, kolegija sprendžia, kad iš apelianto priteistina protinga suma yra 1500Lt suma, todėl Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje bylpje Nr.2-94-816/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo LUAB”Sacumas” 1500Lt trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui 1500Lt advokato išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.