Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-9376-558/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-10-16
Bylos Nr.: 2-9376-558/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02880-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: K. P.
Atsakovas: J. P.
Trečiasis asmuo: B. P.
Advokatai: Genovaitė Rokickienė

Civilinė byla Nr. 2-9376-558/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02880-2015-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6;

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 16 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,ieškovui K. P., jo atstovei advokatei N. Ž.,atsakovės J. P. atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei,trečiajam asmeniui B. P.,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Irena Beliačic, M. K. įmonė, UAB „Vitedra“, UAB „Laukinis Jakas“, UAB „Drimeris“, UAB „Odos ir kalių klasika“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kurį galutinai sutikslinęs prašė santuoką, sudarytą 2012-09-28 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 4320, tarp ieškovo K. P. ir atsakovės J. P., nutraukti dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės J. P. po 70 EUR kas mėnesį, nepilnamečio vaiko K. P., gim. 2012-04-08, išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į K. P. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad K. P. tvarkys lėšas uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą su tėvu; nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką: J. P. su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (I ir III arba II ir IV), nuo penktadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., atvykdama kartu su savo motina B. P. ir paimdama bei grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą; pripažinti prievoles šiems kreditoriams asmeninėmis atsakovės prievolėmis – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Irenai Beliačic, M. K. įmonei, UAB „Vitedra“, UAB „Laukinis Jakas“, UAB „Odos ir kailių klasika“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Ieškovas nurodė, kad 2012-09-28 sudarė santuoką su atsakove. Šalys susipažino reabilitacijos centre, kuriame gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Po santuokos sudarymo šalys apsigyveno atsakovės motinos B. P. namuose. 2013-04-08 susilaukė sūnaus K. P.. Nuo 2013 metų pabaigos santuokinis gyvenimas pradėjo blogėti. Ieškovas pradėjo pastebėti vis dažnesnes atsakovės nuotaikų kaitas, keistą elgesį, prasidėjo nuolatiniai konfliktai. Atliktas narkotikų testas parodė, kad ieškovė vėl vartoja narkotines medžiagas. Ieškovas siūlė atsakovei gydytis. Ieškovas 2011-04-09 sėkmingai baigė VŠĮ „Nugalėtojų akademija“ psichologinės ir socialinės reabilitacijos visuomenėje programą, todėl tikėjo, kad atsakovei pavyks atsikratyti priklausomybės. Tačiau J. P. reabilitacijos kurso nebaigė, kadangi dėl bendruomenės vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo buvo pašalinta. Atsakovei gydantis, ieškovas rūpinosi šalių sūnumi. Atsakovei grįžus iš reabilitacijos centro, jos elgesys niekaip nepasikeitė, ji pradėjo negrįžti namo, neatsakinėjo į telefono skambučius, toliau vartojo narkotines medžiagas. Ieškovas 2014-09-25 persikėlė gyventi pas savo motina kartu su sūnumi. Atsakovė faktiškai nusišalino nuo šeimyninių pareigų, nustojo rūpintis šeima. Į ieškovo prašymus pakeisti gyvenimo būdą, atsakove nereagavo. Dėl atsakovės nepakenčiamo elgesio bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, šalys santuokinio gyvenimo negyvena. Esant aukščiau išvardytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Nepilnametis vaikas K. P. visuomet gyveno su tėvu ir senele M. P., jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas rūpinasi vaiku ir pilnai išlaiko. Ieškovas su sūnumi lanko kūdikių-vaikų šokių pamokas, Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamas paskaitas „Pozityvios tėvystės įgūdžių tobulinimas“, siekia užtikrinti geriausius sūnaus interesus ir poreikius. Atsakovė nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinusi. Atsakovės gyvenimo būdas negali būti suderinamas su gera morale, ji nėra pajėgi užtikrinti vaiko saugumo ir geriausių interesų. Ieškovas dirba nepertraukiamą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenu, rūpinasi vaiko gerove, tarp tėvo ir sūnaus yra susiformavęs glaudus ryšys, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Prašo nustatyti sūnaus ir motinos bendravimo tvarką. K. P. šiuo metu yra dveji metai. Šiuo laikotarpiu berniukas sparčiai auga, bando vaikščioti, todėl nauji rūbai ir avalynė jam reikalingi kiekvieną sezoną. Ieškovas bando užtikrinti vaikui ir skirtingą maisto racioną. Per mėnesį ieškovas teigia vaiko poreikiams išleidžiantis 195 EUR. Ieškovo pajamos sudaro apie 334 EUR, neatskaičius mokesčių, ieškovas turi ½ dalį buto bei kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovo žiniomis atsakovė niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Kadangi abu tėvai privalo atsakyti už sūnaus išlaikymą, ieškovas mano, kad iš atsakovės galėtų būti priteistina 70 EUR dydžio išlaikymo suma kas mėnesį. Santuokoje šalys dalintino turto neįgijo. Ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas atsirado paveldėjimo pagrindais. 2012-09-18 šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė, kad turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė, kaip ir kreditoriniai įsipareigojimai (I tomas, b.l. 158-165).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad K. P. ir J. P. šeima yra žinoma nuo 2013 metų dėl priklausomybės vartojant opioidus. 2014-11-14 šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Su šeima dirba socialiniai darbuotojai, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Ieškovas K. P. kartu su nepilnamečiu vaiku ir motina bei seserimi, senele gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Nepilnamečiam K. P. yra sudarytos geros buitinės sąlygos ugdymui ir poilsiui. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėju, jam mokamas minimalus darbo užmokestis. Prievolių kreditoriams neturi. Atsakovė turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Dėl to jis nenori leisti atsakovei bendrauti su sūnumi nedalyvaujant atsakovės motinai. Pastaruoju metu sūnus su motina bendrauja savaitgaliais. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima atsakovė su savo motina, arba tik atsakovės motina. Dėl bendravimo laiko šalys susitaria trumposiomis SMS žinutėmis. Pasak ieškovo, motina neprisideda prie sūnaus poreikių tenkinimo. Atsakovė J. P., kartu su savo motina ir senele gyvena dviejų kambarių bute. Būstas nuosavybės teise priklauso atsakovės senelei. Nepilnamečiam vaikui K. P. sudarytos tinkamos sąlygos lankytis motinos gyvenamojoje vietoje. Atsakovės teigimu ji nedirba, darbo biržoje nėra registruota, jai mokama 28,50 EUR valstybės išmoka vaikui. Ji turi finansinių įsipareigojimų, kurių nedengia ir sumų tiksliai nežino. Atsakovė nurodė, kad vaikas gyvena su tėvu, ji nori bendrauti su sūnumi, turėti galimybes pasiimti jį per šventes ir gimtadienius. Nepilnametis K. P. gyvena su tėvu, yra jo prižiūrimas, užrašytas į darželį, Skyriaus specialistės apsilankymo metu nenorėjo nulipti tėvui nuo kelių, jį apkabino ir kalbinamas šypsojosi, stipriai prisiglaudęs prie tėvo slėpė veiduką. Tėvas teigia, kad berniukas auga sveikas. Skyrius pritaria ieškovo reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo (I tomas, b.l. 65-71).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo K. P. ieškinį, kuriame nurodė, kad šalys mokestinės nepriemokos neturi. Iš ieškovo nėra išieškoma jokių sumų valstybės naudai. Į atsakovės valstybės naudai išieškoma 11 skolų vykdomosiose bylose pagal nutarimus administracinėse teisės pažeidimo bylose bei nuosprendžius baudžiamosiose bylose. Šios prievolės yra asmeninės atsakovės J. P. prievolės, todėl visų pirma turi būti tenkinamos iš asmeninio atsakovės turto (I tomas, b.l. 88-107).

Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo K. P. ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog santuoka nutraukta tik dėl jos kaltės. Teigia, kad santykiai su ieškovu pašlijo dar iki vaiko gimimo. Gimdymo procesas buvo labai sunkus. Sutuoktinis atsakovės nepalaikė, barė ir kaltino, kad atsakovė yra nevykusi. Po vaiko gimimo atsakovė su ieškovu ir sūnumi apsigyveno pas atsakovės motiną. Ieškovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, mušė atsakovę bei girtavo. Todėl atsakovė ieškovą išvarė iš namų, dėl ko jis apie 5 mėnesius nesirodė, šeima nesidomėjo, vaiko išlaikyti nepadėjo. Atsakovė negalėjo to ištverti ir vėl pradėjo vartoti narkotikus. Reabilitacijos kurso nepabaigė. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo didesne dalimi yra kaltas ieškovas, kadangi atsakovės depresija kilo dėl nusivylimo šeimyniniu gyvenimo, dėl ieškovo elgesio. Nepilnametį sūnų atsakovė norėtų auginti pati. Tačiau pripažįsta, kad ieškovo galimybės ir materialinės sąlygos auginti vaiką šiuo metu yra geresnės, nes jis turi pajamas ir darbą. Neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Nesutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka. Nori vaiko auklėjime ir bendravime dalyvauti lygiomis teisėmis su ieškovu. Teigė, kad šiuo metu nevartoja narkotikų, neturi kitų žalingų įpročių. Nemano, kad jos buvimas su sūnumi gali kelti jam pavojų. Neprieštarauja ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo iš jos priteisimo, neginčija išlaikymo dydžio. Sutinka, kad bendro turto neturi ir skolinių įsipareigojimų neturi. Pripažįsta, kad ieškovo nurodytos prievolės yra asmeninės (I tomas, b.l. 135-136).

2015-09-28 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas K. P. palaikė ieškinį, jame nurodytais motyvais. Patikslino ieškinio reikalavimą. Ieškovas prašo teismo nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Visą santuokos laikotarpį atsakovė vartojo narkotines medžiagas, jos kraujyje rasta metadono ir heroino. Ieškovas pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau išsigydė. Vaiko imunitetas yra silpnas. Prašo vaiko išlaikymui 70 EUR per mėnesį, kadangi atsakovė turi daug įsiskolinimų šiai dienai. Norėtų, kad motinos bendravimas su sūnumi vyktų dalyvaujant trečiajam asmeniui. Bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau atsakovė šiuo metu išvykusi, todėl sutarties pasirašyti nepavyko. Ieškovas sutinka su pateikta bendravimo tvarka (II tomas, b.l. 47). Sutinka, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Daugiau išlaikytinių, ieškovo žiniomis, atsakovė neturi. Vaikas pradės lankyti darželį „Pumpurėlis“.

Atsiliepimas

2015-09-28 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės J. P. atstovė advokatė Genovaitė Rokickienė palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais. Po santuokos nutraukimo prašė atsakovei palikti santuokinę pavardę. Papildomai nurodė, kad atsakovei keliama baudžiamoji byla dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė sutinka su ieškiniu pilnai, ji supranta, jog vaikui šiuo metu yra geriau su tėvu nei su motina.

2015-09-28 vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų B. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutinka, kad motinos ir sūnaus bendravimas vyktų jai dalyvaujant. Po atsakovės išvykimo, su ja bendrauja retai. Atsakovė išvyko į Vokietiją, kad galėtų grąžinti skolas. Bandė gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Jos ryšys su vaiku nėra nutrūkęs. Ieškovas geranoriškai leidžia vaikui bendrauti su motina. Atsakovės prievolės atsirado dėl poreikio pirkti narkotines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo K. P. ir atsakovės J. P. (iki santuokos – P.) santuoka sudaryta 2012-09-28 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 4320 (I tomas, b.l. 8). Santuokos metu 2013-04-08 šalys susilaukė sūnaus K. P. (I tomas, b.l. 9).

Teikdamas ieškinį, ieškovas K. P. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Tačiau teismo posėdžio metu, ieškovas patikslino ieškinį šioje dalyje ir prašė teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukiama tada, kai dėl santuokos iširimo yra kaltas pats ieškovas arba dėl to yra kalti abu sutuoktiniai (CK 1.8, 1.9 str., 3.1 str. 2 d., 3.3 str., 3.4 str. 1, 2 d., 3.13 str., 3.60, 3.61 str.).

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalių santuokiniai ryšiai faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abi šalys nedėjo jokių pastangų, kad išsaugotų šeimą. Toks gyvenimas juos abu tenkino. Atsakovės atstovė tokiam ieškovo reikalavimui prieštaravimų nepareiškė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad CK 3.61 str. 3 d. nustato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė – P. (CK 3.69 str.).

Šalys po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalauja.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė prieštaravimo tokiam ieškovo prašymui nepareiškė, todėl laikytina, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nekilo. Nesant tarp šalių ginčo, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio sūnaus K. P., gim. 2013-04-08, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu K. P. (CK 3.169 str.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas K. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra minimalus (I tomas, b.l. 11, 195-197). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovo K. P. vardu yra įregistruotas ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)bei 231/3698 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 12-19). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 21).

VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės J. P. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 12). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovės darbovietes neturi. Iki 2016-04-08 atsakovė registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (I tomas, b.l. 198-199).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 EUR. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti vaiko išlaikymui po 70 EUR periodinėmis išmokomis. Analizuojant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, ji turi daug skolinių įsipareigojimų, neturi jokio kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto. Tačiau prasta jos turtinė padėtis bei pasirinktas gyvenimo būdas nėra pagrindas visiškai nepriteisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Todėl atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis vaikas neturi specialiųjų poreikių, iš atsakovės J. P. nepilnamečio sūnaus K. P., gim. 2013-04-08, naudai priteistinas 70 EUR dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-01-28, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas K. P. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto šalys neįgijo.

2012-09-18 ieškovas K. P. ir atsakovė J. P. sudarė ikivedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S., kuria pareiškėjai susitarė, kad visas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei skoliniai įsipareigojimai įsigyti iki santuokos sudarymo ir po jos yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė (I tomas, b.l. 28-29).

Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turi skolinių įsipareigojimų šiems kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Irenai Beliačic, M. K. įmonei, UAB „Vitedra“, UAB „Laukinis Jakas“, UAB „Drimeris“, UAB „Odos ir kalių klasika“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (I tomas, b.l. 37-39, 50-51, 92-103).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria nusistatė turto ir kreditorinių įsipareigojimų teisinį režimą, teismas pripažįsta, kad prievolės nurodytiems kreditoriams yra asmeninės atsakovės J. P. prievolės.

Šalims išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Ieškovas prašė nustatyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pateikė atsakovės bendravimo tvarkos variantą, kuris apėmė ir ieškovo siūlomą punktą. Ieškovas su tokia bendravimo tvarka sutiko, todėl laikytina, kad ginčo šioje dalyje nekilo. Dėl to teismas nustato tokią motinos ir sūnaus bendravimo tvarką:

- kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį, jeigu nesusitariama kitaip) J. P. pasiima sūnų K. P. iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį – 20 val., išskyrus laikotarpius, kai nepilnametis sūnus svečiuosis pas močiutę iš tėvo pusės.

- laikotarpiais, kai Kajus svečiuojasi pas močiutę kaime, jo tėvai tariasi dėl motinos bendravimo su sūnumi vietos. Jeigu nesusitariama kitaip, vieną kartą į mėnesį – trečiąjį savaitgalį –tėvas atveža sūnų į motinos gyvenamąją vietą penktadienį 19 val. ir pasiima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos sekmadienį 19 val.

- prieš 2015 metų šv. Kalėdas J. P. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Kūčių vakarą 19 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare – 20 val., jeigu nesusitariama kitaip. Kitais metais sūnus K. K. ir Kalėdas švenčia su tėvu, jeigu nesusitariama kitaip. Toliau kas antras Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia su motina ta pačia tvarka.

- 2015 metais Šv. Velykas sūnus švenčia su tėvu, o 2016 metais ir toliau kas antrą Velykų šventę J. P. pasiima sūnų Kajų iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse – 19 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2-ają Šv. Velykų dieną – 20 val.

- Kajaus gimimo dieną motina J. P. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 14 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jeigu nesusitariama kitaip).

- kiekvienais metais Kajaus tėvas K. P. sudaro sąlygas motinai J. P. vieną mėnesį bendrauti su sūnumi Kajumi per savo motinos (Kajaus močiutės – B. P.) atostogas (sutartu laiku atveža sūnų į motinos gyvenamąją vietą ir pasiima iš jos).

- K. P. informuoja sūnaus motiną apie sūnaus ligą, jo svečiavimąsi pas močiutę, savo atostogas su sūnumi, perduoda kiekvieną svarbią naujieną apie sūnų.

- Kiekvieną kartą motinai pasiimant sūnų, bendraujant su sūnumi ir grąžinant sūnų tėvui kartu dalyvauja Kajaus močiutė B. P..

Visais atvejais, kai yra priežastis nukrypti nuo susitarime nustatytos tvarkos (sūnaus, motinos ar tėvo, močiutės liga ar kitos svarbios priežastys) vaiko tėvai informuoja vienas kitą prieš parą iki bendravimo su vaiku pasikeitimo.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-14 sprendimu Nr. (1.7.) S-3450 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovas K. P. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2015-10-14 (I tomas, b.l. 30-32).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-06 sprendimu Nr. (1.7.) S-759-854-15 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovė J. P. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2016-02-28 (I tomas, b.l. 137).

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, 2012-09-28 sudarytą tarp ieškovo K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4320, nutraukti dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – P..

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 70 EUR (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-01-28, iki K. P., gim. 2013-04-08, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaikui įstatyminiam atstovui – tėvui K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Pripažinti prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Irenai Beliačic, M. K. įmonei, UAB „Vitedra“, UAB „Laukinis Jakas“, UAB „Drimeris“, UAB „Odos ir kalių klasika“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ po santuokos nutraukimo asmeninėmis J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo motinos J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- Kajaus gimimo dieną motina J. P. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 14 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jeigu nesusitariama kitaip).

- K. P. informuoja sūnaus motiną apie sūnaus ligą, jo svečiavimąsi pas močiutę, savo atostogas su sūnumi, perduoda kiekvieną svarbią naujieną apie sūnų.

- Kiekvieną kartą motinai pasiimant sūnų, bendraujant su sūnumi ir grąžinant sūnų tėvui kartu dalyvauja Kajaus močiutė B. P..

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teisėja Daina Knezevičienė