- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-4064-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03588-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Svajonei Krakienei dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui Deividui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-09-17 d., apie 22.33 val., Klaipėdos mieste, ties Šiaurės pr., vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalinius atitvarus. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti atitivarai ir automobilis. Tuo M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 234 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu M. R. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiavo Šiarės pr, buvo vėlyvas vakaras. Pajuto lyg kažkokį smūgį iš galo, pasimetė. Jį ant važiuojamosios kelio dalies pradėjo mėtyti ir išmetė į priešpriešinę kelio pusę, kur užvažiavus ant kalniuko automobilis sustojo. Išlipęs aptiko, kad yra sprogusi galinė padanga. Buvo tamsu ir jis nepastebėjo, kad apgadino atitivarus. Kadangi automobilis buvo išsikišęs į važiuojamąją dalį, automobilį patraukė už posūkio. Kai patraukęs automobilį išlipo, pastebėjo, kad jo automobilio šonas yra prabrėžtas, todėl nusprendė nueiti apžiūrėti eismo įvykio vietą. Nespėjus nueiti iki įvykio vietos, prisistatė policijos pareigūnai. Atitivaras nuo automobilio smūgio buvo išgriautas. Kai į atitivarus įvažiavo, nepajuto, nepamatė, kad išgriovė, tik po to kai priėjo pamatė. Pareigūnams jis sakė apie sprogusią padangą. Ar pro jį pravažiavo kokios mašinos dar, jis nematė. Nesuprato, kad padarė eismo įvykį. Į šoną pavažiavo gal 100 metrų.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad jam atvykus į įvykio vietą, M. R. sėdėjo patrulių automobilyje. Matėsi žymės, automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Automobilis buvo kitoje gatvėje, ties įsukimu į aikštelę. Pagal taisykles, vairuotojas turėjo būti įvykio vietoje. Automobilis, būdamas įvykio vietoje, tikrai nebūtų trukdęs eismui. Vairuotojas sutiko su padarytu teisės pažeidimu. Jis negali pasakyti, kodėl M. R. patraukė automobilį. M. R. galėjo sprogti padanga. Automobilis po įvykio buvo labiau apgadintas – abu ratai buvo sugadinti. M. R. privalėjo paskambinti ir infomuoti apie įvykį. M. R. automobilis stovėjo neapšviestoje vietoje, ten buvo labai tamsu.
T. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2014-09-17 buvo gautas pranešimas, kad Šiaurės pr. automobilis yra atsitrenkęs į kelio atitvarus ir vairuotojas bando pasišalinti. Nuvykus minėtu adresu rado automobilio vairuotoją ir automobilį, kuris buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. Automobilio vairuotojas nurodė, kad važiuojant jam sprogo automobilio galinė padanga, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į atitivarus (b. l. 8).
Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Mazda 6“ apgadinimai – užpakalinis dešinės pusės ratas, automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės bei galinis kairės pusės bamperis (b. l. 11-12).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad lengvajam automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šie apgadinimai: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis bamperis (b. l. 10).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
M. R. kaltinamas dviejų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., padarymu. ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmenims, kurie pažeidę kelių eismo taisykles (toliau – KET), nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. neneigia, kad padarė eismo įvykį, tačiau nesutinka, jog iš įvykio vietos ketino pasišalinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jam važiuojant Šiaurės pr., sprogo autombilio galinis ratas ir automobilį sumėčius jis atsitrenkė į kelio atitivarus. Kadangi automobilis buvo įšsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, automobilį patraukė į netoliese esančią aikštelę. Kad galėjo apgadinti kelio atitvarus suprato, tik apžiūrėjęs savo automobilį ir dėl to sugrįžo į įvykio vietą. Liudytojas M. B. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą automobilis jau buvo patrauktas toliau, tačiau automobilio vairuotojas buvo (b. l. 30). T. D. tarnybinamie pranešime taip pat nurodyta, kad su kolega atvykę į įvykio vietą rado vairuotoją M. R. (b. l. 8). Teismas, neturi pagrindo abejoti M. R. duotų paaiškinimų objektyvumu, nes jie nuoseklūs, logiški, iš esmės neprieštarauja liudytojo M. B. ir pareigūno T. D. tarnybiniame pranešime nurodytoms įvykio aplinkybėms. Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (subjektyvioji pusė). Kaip matyti iš M. R. paaiškinimų, apie eismo įvykį jis policijai iš karto nepranešė dėl didelio susijaudinimo ir pasimetimo, o automobilį iš eismo įvykio patraukė, nenorėdamas sudaryti kliūties. Tai, kad M. R. patraukęs automobilį į eismo įvykio vietą sugrįžo, policijos pareigūnai jį ten aptiko ir policijos pareigūnams jis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kokias nurodė ir teismo posėdžio metu, paneigia faktą, jog M. R. sąmoningai siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai, kad M. R. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos patvirtina ir asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog M. R. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 15). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, kaip to reikalauja KET, tačiau vien to nepakanka, kad asmens veiką būtų galima vertinti kaip sąmoningą pasišalinimą iš esimo įvykio vietos ir kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. R. veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.
M. R. atsakomybę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nėra baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. R. paskyrus minimalią nuobaudą – baudą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutarė:
M. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų (38,96 EUR)) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo M. R. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.