- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-924-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02517-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 93-204 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad E. M., nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 1 d. (2 veikos), 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 9 metams.
Anksčiau teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-11-02 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. areštu 30 parų.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2009-02-10, o pabaiga 2018-02-10, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 10 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-03-12).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. M. paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nustatęs, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį jam skirtos bausmės (daugiau nei 6 metus). Teismas kritiškai įvertino, kad tik nuo 2012 m. vidurio nuteistasis koreguoja savo elgesį. Bet tai tik parodo, kad po pirmų įkalimo metų jame įvyko virsmas supratimo apie savo padarytas nusikalstamas veikas ir jų įvertinimą, kaip neigiamą visuomeninį reiškinį. Šis supratimas yra negrįžtamas ir pilnai suprastas, tačiau jam subręsti reikėjo laiko ir savęs įvertinimo. Per kalinimo laiką jis suaugo ir kaip žmogus, kuris suprato savo jaunystės darytas klaidas, kurios virto nusikaltimais. Tai supratęs, priėmė sprendimą niekada nebeturėti jokių kontaktų kurie galėtų, net ir atsitiktinai, sudaryti sąlygas antivisuomeniniai veiklai. Todėl, atlikdamas bausmę sukūrė šeimą, turi dukrą. Tai yra dar vienas veiksnys, kuris įtakoja ir įtakos jo teisingą integraciją į visuomenę. Šiuo metu mintyse gyvena tik šeima ir jos problemomis. Taip pat įgijo vidurinį išsilavinimą, papildomą staliaus-baldžiaus specialybę, kurios neturi galimybės tobulinti, dėl darbo vietų stokos VĮ „Mūsų amatai“. Lygtinis paleidimas - tai yra sudarymas sąlygų anksčiau integruotis į visuomenę. Esant įstatymų numatytiems apribojimams ir pasibaigus intensyvios priežiūros periodui, išlieka papildomas stimulas vengti bet kokios veiklos, kuri gali privesti prie įstatymų pažeidimų, bet sudaro sąlygas integruotis į visuomenę pilnaverčiu jos nariu. Yra įsitikinęs, kad ateityje nedarys nusikaltimų, todėl nebijo jokių papildomų įsipareigojimų, kad tai įrodytų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors E. M. jau yra atlikęs didesnę, nei įstatyme nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad E. M. atlieka bausmę ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp jų sunkų nusikaltimą (disponavimas didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), kuris kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui bei sveikatai. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį – anksčiau jis jau teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą (susijusį su narkotinėmis medžiagomis). Tai šiuo atveju pagrįstai leidžia abejoti probacijos sėkme, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių, yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad E. M. šią pareigą vykdė tinkamai, negalima sutikti – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net penkis kartus pažeidė rėžimo reikalavimus. Nors nuobaudos jau negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo.
Ir nors yra ir E. M. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: tai, kad jis buvo keturis kartus skatintas, mokėsi, baigė vidurinę mokyklą, įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, kitos skunde ir Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės, rodančios tam tikrą elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Vis dar išlieka ir kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje: ankstesni teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, žino savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina); mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, linkęs greitai veikti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe); nuostatos (turo dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, pakankamai adekvačiai palaiko neformaliąsias subkultūros tradicijas). Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė pagal OASys, o tai rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei yra didesnis.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai E. M. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas jam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl už padarytą nusikaltimą švelnų nubaudimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo nuspręsti, jog E. M. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.