- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 1-134-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37578-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Dainius Motužis
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorams Danutei Rudienei, Svajūnui Petravičiui, kaltinamajam A. A., nukentėjusiajai R. A., jos atstovui advokatui Dainiui Motužiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namų laiptinėje A. A., apsvaigęs nuo alkoholio, barnio metu užpuolė sutuoktinę R. A. – tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė jai kumščiu į nugarą, po to vieną kartą smogė jai galva, pataikydamas į nukentėjusiosios kaktos – viršugalvio sritį, ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
A. A. taip pat mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme A. A., apsvaigęs nuo alkoholio, barnio metu užpuolė sutuoktinę R. A. – tyčia vieną kartą smogė R. A. kumščiu į nugarą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą – dešinės nugaros pusės sumušimą viršutinio mentės kampo srityje su išilginės juostos formos smulkiu paviršiniu odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu aplinkui.
A. A. savo kaltės nepripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog buvo išgėręs, bet nepripažįsta, kad smurtavo prieš sutuoktinę 2019 m. rugpjūčio 31 d. Kodėl tada tą dieną nebuvo nei policijos, nei greitosios? Tą dieną buvo išgėręs ir tos dienos nepamena. Tą vakarą buvo atėjusi žmonos draugė E., su ja tik pasisveikino. Nežino ar tą naktį sutuoktinė miegojo namuose, kai jis atsikėlė, ji buvo namuose. Kadangi neatsimena, gal ir gali būti, kad sudavė sutuoktinei, to vakaro aplinkybių neatsimena. Rugsėjo 1 d. prisimena gerai, tą dieną dirbo darže. Tą dieną taip pat išgėrė ir susibarė su sutuoktine, bet jokių smurtinių veiksmų neatliko. Iš kur pas sutuoktinę ant nugaros sužalojimas, nežino, ta trauma gali būti iš bet kur, galėjo užkliūti, suklupti. Sėdint pavėsinėje buvo išvedusi šunį, slystelėjo ant laiptų, gal tada ir susitrenkė tą šoną.
Nukentėjusioji R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras iš Norvegijos grįžo rugsėjo 28 d., tvarkė kiemą, negėrė. Tada 30 d. visi išvažiavo į Platelius, viskas buvo gerai. Dukrai išvedus pavedžioti šuniuką, jis jai pasakė, kad „aš su tavim važiuoju paskutinį kartą, nes man gėda šalia tavęs“. Tai nuskambėjo grasinančiai. Grįžus dukrai, ji pasakė, kad čia neliks ir grįžta namo. Grįžus namo, jis išgėrė alaus ir visi nuėjo miegoti. Kitą dieną, 31 d., dukra išvyko į miesto šventėje esantį koncertą, tai buvo apie pusę aštuonių vakaro. Rugsėjo 1-osios proga išvakarėse vyko koncertas. A. A. buvo išvažiavęs su dviračiu, parvežė kebabų ir butelį šampano. Kalbėjosi pavėsinėje, jis sakė tave „dubasinsiu“ kol tu pati iš čia išeisi ir nuleisiu tave nuo laiptų, nes tu man trukdai. Vadino „valkata“, „degrada“, sakė, kad ją paliks pliką, basą. Grasino paleisti dukros šuniuką. Čia 31 d. šis pokalbis vyko pavėsinėje. Kadangi dukra išvyko pusę aštuonių, tai tada viskas vyko apie aštuntą valandą. Jai atsistojus ir grįžus į kambarį, jis atsistojo iš paskos ir pasakė „dabar tau niekas nepadės“. Ji išėjo į laiptinę, tada jis trenkė su galva jai į viršugalvį. Du kartus smogė į petį. Labai išsigando ir išbėgo pas draugę E. Pas ją išėjo apie pusę dvylikos ir nuėjus E. pasakė „ar gali padėti grįžti pasiimti daiktus“. Jos grįžo kartu. Jis paprašė E. cigaretės. Jis elgėsi neadekvačiai, tampė ją po kambarį. Ji pasiėmė rankinę ir jos išėjo pas E. Naktį praleido pas ją. Rugsėjo 1 d. jau buvo dukra. Ji paskambino dukrai, kuri nakvojo pas draugę. Pasakė jai „grįžk namo, nes aš bijau viena pareiti“. Pasakė jai, kas iš vakaro nutiko. Pamatęs dukrą jis nurimo, nuėjo miegoti. Jis atsikėlęs vėl pradėjo koliotis ir vyti ją lauk. Tada paskambino mamai su broliu ir paprašė atvažiuoti, o pati išėjo į lauką. Jis buvo pavėsinėje. Jai einant į garažą nuo šaldytuvo pasiimti vandens, jis iš nugaros, iš visos jėgos kumščiu smogė jai į dešinę mentį. Tada rankose turėjo telefoną ir iškart iškvietė policiją. Konfliktai prasidėjo rugpjūčio 31 d. vakare. Rugpjūčio 31 d. jis garaže turėjo „Bajorų“ degtinės, nematė, kad gėrė, bet jis vis bėgdavo į garažą atsigerti degtinės. Pažįsta žmogų, todėl matė, kad buvo neblaivus. Jis parvežė kebabų ir jai šampano, o pats garaže turėjo degtinės. Iki pusės dvyliktos jie bendravo pavėsinėje, kai ji nuėjo į kambarį jis grįžo ir tada... Jis ją įžeidinėjo, ji atsikirto tuo pačiu. Jis trenkė jai į rankas, laiptinėje trenkė iš galvos ir ji, apsivilkusi naktiniais, išbėgo pas draugę. Pradžioje jis įbėgo į miegamąjį ir jai trenkė į vieną ranką, į kitą, du kartus sudavė į nugarą, tada ji išbėgo į laiptinę, jis iš paskos ir trenkė į galvą.Trenkė ne iš nugaros, iš priekio. Ji išbėgo į laiptinę, jis išėjo iš paskos, ji atsisuko ir jis jai trenkė iš galvos. Su naktiniais išbėgo pas draugę į (duomenys neskelbtini). Tada jos grįžo, ji persimovė suknelę, pasiėmė rankinuką ir jos išėjo. Miegojo pas draugę. Kai grįžo su drauge į namus, jis sėdėjo prie stalo, ar ant lovos sėdėjo, tikrai nemiegojo. E. jo paklausė „Ką tu čia darai“? Jis apsikabino ją ir pradėjo tąsyti. Pasiėmė daiktus ir išėjo. Ryte dukrai papasakojo kas nutiko ir paprašė grįžti namo drauge su ja, nes viena bijojo eiti. Rugsėjo 1 d. nevyko jokių barnių, kaltinamasis visą dieną miegojo, po to vėl gėrė garaže, vėl pradėjo ją kolioti ir vyti lauk. Matė, kad jis yra pakankamai girtas ir geruoju čia nesibaigs. Paskambino mamai ir broliui, ir paprašė, kad atvažiuotų. Išėjo į lauką, nes nesaugiai jautėsi ir einant nuo pavėsinės į garažą, jis iš nugaros pripuolęs, smogė visu smūgiu kumščiu ir sakė, kad „į mano garažą nevaikščiosi“. Tada ji paskambino policijai. Antrą dieną buvo apsidraudusi, pasiėmusi rankinuką, jei tektų išeiti iš namų. Pirmiau atvyko policija, o paskui jos mama ir brolis. Jis vijo ją iš namų, tada pradėjo ir policiją vyti iš namų. Mano, jog sutuoktinio pykčio priežastis ta, kad prieš du metus jis parsivežė skyrybų dokumentus, kuriuos ji atsisakė pasirašyti. Jis turėjo kitą moterį, tačiau tuo metu ji nenorėjo skirtis. Vieną mėnesį vyras grįždavo į namus, kitą – ten, pas meilužę. Dabar taip yra madinga. Neturi jokio noro atkeršyti sutuoktiniui už neištikimybę, tačiau tai buvo vienintelis kartas, kai prieš ją kažkas pakėlė ranką. Jai buvo sunku suvokti, didelė trauma, kad problemų negalima išspręsti kitaip. Po įvykio labai blogai jautėsi, lankėsi pas gydytoją, nes apie keturis mėnesius skaudėjo sumuštą vietą, lankėsi pas psichologą. Pas psichologą lankėsi du kartus. Norėjo sužinoti, kodėl yra naudojamas smurtas, gilinosi į save, po įvykio buvo psichikos sutrikimų.
Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus pireš savo tėvą A. A.
Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos vyro sesuo, o kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jie gyvena tame pačiame name, pirmame aukšte, o kaltinamasis su nukentėjusiąja gyvena antrame aukšte. Ji matė, kad A. A. tvarkė kiemą, gėlyną, aplinką. Būdama virtuvėje, jiems būnant kieme, išgirdo jų pokalbį. Išgirdo, kad R. sako „aš tau kviečiu policiją“. Fizinio smurto ar bartynių kieme nebuvo. Tada buvo iškviesta policija, tas suėmimas. Nepastebėjo, neatsimena, ar kaimynai vakarojo. Dieną prieš tai barnių ir triukšmo negirdėjo. Tą vakarą tame aukšte buvo didesni bildesiai, bet barnių, klyksmų negirdėjo. Kad tą vakarą kažkas ėjo, praėjo, šunys loja ir praneša. Bet ar R. A. miegojo namie nežino. Dundesius girdėjo, kaip daiktas kažkoks kristų. Ką jie veikė kitą dieną nežino, tik tos dienos po pietų, kai veiksmas buvo kieme, tą užfiksavo. Negali pasakyti ar jie buvo blaivūs. Kad nėra mačiusi jų neblaivių, nėra buvę, kad kas kieme šlitiniuotų. Prie ūkinio pastato, prie garažo vyko tarp jų pokalbis. Tik išgirdo tą frazę, kad „jeigu tu taip, tai aš tau iškviesiu policiją“. Smurto nebuvo. Nesuprato, dėl ko buvo iškviesta policija, todėl ir stebėjosi. Esmė tame, kad ji kaltino jį kažkuo, o tas žmogus labai ir nesigynė. Policija galėjo ir jo atsiklausti. Iškart įvyko suėmimas. Nukentėjusioji lyg rodė nugarą kažkuriai iš policininkių. Kažkokios žymės gal ir buvo. Buvo atvykusi nukentėjusiosios mama ir brolis. Ten bendras šurmulys gavosi, visi šaukė ant kaltinamojo, kad jis toks ir anoks.
Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko nematė, tik vieną vakarą grįžus iš darbo, atbėgo pas ją R. A. po naktinių ir su chalatu. Pasakė, kad ją mušė vyras, kad bijo grįžti namo, kad jai reikia pasiimti dokumentus. Apie 12 val. nakties ėjo pasiimti jos daiktų, dokumentų. Ji tą naktį miegojo pas ją. Neatsimena, kuri diena buvo. R. A. atėjo apie pusę dvylikos vakaro. Jų namus skiria 100-200 m, gyvena toje pačioje gatvėje. R. A. atėjo su naktiniais ir chalatu. Atėjusi paaiškino, kad jai sudavė vyras. Tiksliai nebepamena, bet lyg sakė, kad vienas smūgis į galvą ir... Nebeprisimena, kurią dieną buvo, dar ir į nugarą. Nežiūrėjo sužalojimų. Ji bijojo būti namuose. Ji atbėgo pas ją ir sako, kad aš noriu pas tave permiegoti ir eiti pasiimti daiktų. Ji tą naktį išmiegojo ir išėjo. Jos dar ėjo pasiimti jos daiktų. Tą vakarą grįžo, paėmė daiktus ir sutiko A. Tada A. buvo neblaivus. Jis su ja pasisveikino nenormaliai. Jis ją sugriebė. Jam atrodė, kad griebimas buvo draugiškas, o jai ne. Jis labai stipriai sugriebė. R. A. jis nieko nedarė. Jis sakė, kad ji nusišneka, išsidirbinėja. Jų namuose buvo 10-15 min. Kai atėjo, R. A. buvo išsigandusi, bet neverkė. Apie kitą dieną žino tik iš R. A. pasakojimų. Žino, kad buvo tėvai atvažiavę, kad buvo policija, kad jį išvežę ir lyg sudavė į galvą. Iš R. A. anksčiau nusiskundimų dėl smurto nėra girdėjusi, tik psichologiškai. R. A. įvardino, kad psichologiškai žlugdo. Žino, kad A. buvo susiradęs kitą moterį, kad norėjo skirtis, vyko barniai dėl tos moters. Nemano, kad iš keršto R. A. galėtų neteisingai kaltinti vyrą, nes ji niekada nesiskųsdavo, nekaltindavo. Čia tik vienas toks sykis.
Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas, nukentėjusioji yra jos dukra. Gali pasakyti tai, ką dukra sakė, pati nieko nematė ir negirdėjo. Rugsėjo 1 d. dukra jai paskambino ir pasakė, kad A. ją stumdo. Sakė jai kviesk policiją. Sakė, kad vakarykščiai buvo išbėgusi iš namų. Vyko apsistumdymasis, bet naktį ji jai neskambino. Rugsėjo 1 d. ji jai paskambino ir pasakė, kad ją stumdo ir liepė kviesti policiją. Kiek praėjo minučių ir ji vėl paskambino ir sako, kad „esu lauke, mane sumušė, sudavė su kumščiu į nugarą“. Jie už kokių 10 min. atvažiavo. Bijojo, kad jos nenumestų nuo laiptų, nes jų labai statūs laiptai, nes jis girtas buvo. Jis girtavo. Blaiviam taip nebūtų buvę. Kai paskambino, dukra buvo labai išsigandusi. Kai jie atvažiavo, policija buvo kieme. Sakė, kad ji išbėgusi į kiemą ir jis tuoj išsigynė. Buvo tokia pavėsinė ir ji iš pavėsinės galvojo eiti į garažą pasiimti mineralinio. Tada jis iš nugaros, jai nematant, su kumščiu trenkė į nugarą. Policijos atstovė nufotografavo. Ant nugaros buvo matyti raudoni kumščio nariai. Trenkė 1 ar 2 kartus, nežino. Trenkė tik į nugarą. Daugiau nieko dukra nepasakojo. Ji nieko daug neatsiveria, nieko neaiškina. Tik pasakė, kad naktį nenakvojo namuose. Sakė, kad išbėgo su drauge pas ją miegoti. Ryte, kai grįžo, vėl užėjo smurtavimas. Iki to laiko nieko nėra mačiusi. Niekada nebuvo. Užtat, kad girtavo, susirado kitą moterį ir ta kita moteris labai darė įtaką. Jau trys metai kaip šitaip gyvena. Kiek pati dukra sakydavo „mane žemina, visokiais žodžiais vadina, kolioja“. Nemano, kad dukra gali kerštauti. Juk policijos atstovė matė, kad buvo įdaužimo žymės. Žentas su policija susigrūmė, nes nepakluso eiti į policijos mašiną. Jis buvo neblaivus. Buvo agresyviai nusiteikęs, nepasidavė policininkams.
Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, kaltinamasis yra sesers vyras. Įėjo mama į kambarį, pasakė, kad skambino sesuo, kad ten yra konfliktinė situacija. Važiuojant į vietą, ji paskambino dar sykį, pasakė, kad jai trenkė į nugarą. Jis vairavo. Tik sako tai, ką mama šalia sėdėdama sakė. Atvažiavus į vietą jau buvo policijos pareigūnai. Ir daugiau nieko nebegali papasakoti. Sesuo aiškino, kad jai buvo trenkta į nugarą, kažkas tokio. A., matėsi, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jis sakė, kad „čia mano namai, ko jūs čia norite, ko susirinkote“ ir taip toliau. Po to įvyko konfliktas su policija. Smulkiai dabar nežino, daug visko tada įvyko. Vienas, gal du smūgiai buvo. Kiek supranta čia (parodo į nugarą). Sakė sesuo, kad važiavo abdukciją daryti, skaudėjo. Kažką minėjo. Po įvykio seseriai viskas buvo gerai, tik įsitempusi buvo. Kiek žino, vėliau ji kreipėsi į gydytojus. Nemano, kad sesuo kerštaudama galėtų neteisingai apkaltinti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis nepripažino padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau A. A. kaltę įrodo nukentėjusiosios R. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojų E. S., E. A., V. R., R. R. ir V. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme (išskyrus E. A.) duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
2019 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 23.30 val., jos vyras, būdamas neblaivus, namo laiptinėje kilusio žodinio konflikto metu, norėdamas ją išvaryti iš namų, galva smogė jai vieną kartą į kaktą, po to dar du kartus, rankos kumščiu smogė jai į kairės rankos petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Bijodama likti namie viena su savo vyru, ji iškart išbėgo pas savo draugę E. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 09:30 val., permiegojusi pas draugę E. S., grįžo namo. Tos pačios dienos vakare, jai būnant namuose, A. A. atsibudo iš miego ir pradėjo ją užgaulioti, vadinti necenzūriniais žodžiais, vėl varyti iš namų bei grasinti ją užmušti, jei ji iškvies policijos pareigūnus. Apie 19:30 val., jų namo kieme, vyras A. A., nenorėdamas, kad ji įeitų į garažą, priėjo iš nugaros ir rankos kumščiu smogė į nugarą, taip vėl sukeldamas jai fizinį skausmą. Apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Apžiūrėjus nukentėjusiąją moterį, ant nugaros ties mentimis (šiek tiek dešiniau) matosi paraudusi oda (1 t. b. l. 1-3, 10-12);
ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios R. A. parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 28 - 29 d. A. A. tvarkė kiemą, pjovė žolę, negėrė alkoholinių gėrimų, bendravo tvarkingai, jokių konfliktų nebuvo. 30 dieną ji pasiūlė draugiškai visiems trims su dukra nuvažiuoti į Platelius, praleisti gražiai laiką. Užsakė namelį. Nuvažiavo į Platelius, bendravo, kepė šašlykus. Dukrai išėjus pavedžioti šuniuką, A. jai pasakė, kad „aš paskutinį kartą su tavimi važiuoju, man gėda šalia tavęs ir tu dar sužinosi, kas yra A.“ . Tai nuskambėjo grasinančiai ir piktai. Išsigando jo tokių žodžių. Kodėl jis taip kalbėjo, nežino, nebuvo tarp jų jokio konflikto. Dukrai grįžus, ji pasakė, kad susirenkam daiktus ir važiuojam namo, nes jai A. grasino. Dukrai grįžus, A. elgėsi kaip niekur nieko. Jie susirinko daiktus ir grįžo namo. Grįžus namo jie nesikalbėjo, tylėjo, visi nuėjo į savo kambarius miegoti. Kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 31 d. A. visą dieną garaže gurkšnojo alų, matė ir degtinės butelį padėtą, bet butelis buvo pilnas. Vakarop apie 17-18 val., jis su dviračiu nuvažiavo iki parduotuvės, nupirko abiem po kebabą ir jai parvežė butelį šampano. Jie sėdėdami namuose, lauko pavėsinėje valgė kartu ir kalbėjosi. A. buvo neblaivus. Tada jis nei iš šio, nei iš to jai pasakė, kad „aš čia važiuosiu ir tave dubasinsiu tol, kol tu pati iš čia išeisi, nuleisiu tave nuo laiptų ir tavęs iš viso čia neliks, nes tu man trukdai“. Išvadino ją „valkata, degrade“, sakė, kad ją paliks pliką, basą, grasino paleisti dukros šuniuką. Kad ją nuleis nuo laiptų pakartojo ne vieną kartą. Išgirdusi jo tokius grasinimus, labai išsigando ir pagalvojo, kad jis iš tikro gali tai padaryti. Taip jis yra jai grasinęs ne vieną kartą. Ji į tokius jo grasinimus atsakė, kad „tiuriemščike, prisimink praeitį, koks atėjai į mano šeimą“ ir daugiau jam nieko nesakė, nuėjo į savo kambarį. Galėjo būti apie 22 val. ar vėliau, tiksliai nebežino. A. grįžo iš lauko jai iš paskos, įėjo į jos kambarį ir tada nestipriai stumtelėjęs viena ranka ją ties pečių linija, pasakė „dabar tau niekas nepadės“. Jis atrodė labai agresyvus ir piktas, todėl suprato, kad jis nori ją sumušti. Dėl pastūmimo nenuvirto, į nieką neatsitrenkė, jai fizinio skausmo sukelta nebuvo. Ji tik labai išsigando ir sparčiu žingsniu išėjo lauk iš kambario į laiptinę. A. atėjo iš paskos ir nieko nepasakęs, nei iš šio, nei iš to, jai dar būnant nusisukus nugara į jį, kumščiu du kartus stipriai trenkė jai iš nugaros į kairės pusės mentį, pajuto skausmą. Po smūgio ji iš karto atsisuko į A. ir jis iš karto labai stipriai trenkė iš galvos jai į galvą, panašiai ties kaktos viršumi - viršugalviu. Dėl šio smūgio pajuto didelį skausmą, tačiau sugebėjo nenuvirsti, tiesiog išbėgo lauk iš namų į kiemą. Mano, jog A. A. prieš ją laiptinėje smurtavo dėl to, jog norėjo numesti ją nuo laiptų, todėl, kad jis jai yra daug kartų sakęs, jog ji nulėks nuo tų laiptų. Ji stovėjo panašiai per žingsnį nuo laiptų, tuo metu, kai A. prieš ją smurtavo. Jie buvo antrame aukšte. Po tų smūgių, išbėgo lauk iš namų, nubėgo tiesiai pas savo draugę E. S., adresu (duomenys neskelbtini). Jai pasakė, kas atsitiko. Pasakė, kad ją sumušė vyras, klausė jos ką daryti. Draugė užsiminė, kad gėda kviesti policiją, kad gal reikia sugrįžti atgal į jos namus, pažiūrėti kas vyksta, pasiims daiktus ir grįš atgal pas ją. Jos abi kartu grįžo į jos namus. E. paklausė A. „Ką tu čia darai?“. Jis apsimetė kaip niekur nieko, apsikabino ją ir paprašė jos cigaretės. Daugiau visiškai nieko apie tą įvykį jis nekalbėjo. Ji pasiėmė suknelę ir rankinuką ir jos išėjo. Kitą rytą, 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 8 val. ji paskambino dukrai, paprašė jos, kad ji grįžtų namo, nes bijo grįžti, pasakė, kad „tavo tėtis mane sumušė, grasino paleisti Oriuką (šiuniuką)“. Dukra pasakė, kad ji tuoj grįš namo. Apie 9 val. ryte ji grįžo į namus, dukros dar nebuvo. A. buvo namuose, jis buvo labai neblaivus (tai matėsi akivaizdžiai iš kalbėsenos, elgsenos ir kt.). Ji norėjo nueiti į savo kambarį, dėl ko jai reikėjo pereiti per A. kambarį, ir vos tik jai įėjus į jo kambarį, jis gulėdamas lovoje pradėjo piktai sakyti jai, jog „Eik valkata lauk iš mano namų“. Tai pakartojo kelis kartus, ji jam nieko nesakė, tik iš savo rankinės pasiėmė cigaretes ir išėjo į laiptinę parūkyti. Tuo momentu grįžo dukra. Toliau konflikto nebebuvo. Nuėjusi į garažą matė tuščią degtinės butelį, suprato, kad A. išgėrė degtinę, dėl to ir buvo toks neblaivus. Dukra nebandė aiškintis, kas čia vyko tarp jos ir A., į jų nesutarimus nesikišo. Dukra iš namų išvažiavo į koncertą apie 18 val. Ji buvo lauke pavėsinėje, A. priėjęs atsisėdo ant kitos kėdės priešais ir pradėjo ją „kolioti“ ir vyti lauk iš namų, sakydamas „eik valkata lauk iš mano namų, tavo laikas baigėsi, aš norėčiau, kad tu gulėtum ir į lubas žiūrėtum“. Tai sakydamas baksnojo į jos rankinį laikrodį. Tai girdėdama pagalvojo, kad jis ją nori nužudyti, atsikratyti ja. Išsigando, jautė baimę, todėl nebežinodama ką daryti, paskambino savo mamai R. R., pasakė, kad A. ją vėl veja iš namų. Kai skambino mamai, A. vis dar sėdėjo pavėsinėje ir girdėjo. Mama pasakė, kad tuoj atvažiuos su broliu V. R. pas juos. Kol laukė mamos, nusprendė nueiti į garažą mineralinio vandens buteliuko pasiimti nuo šaldiklio. Jai būnant netoli garažo durų kieme, A. pribėgęs nuo pavėsinės iki jos iš pasalų, vieną kartą labai stipriai kumščiu smogė jai iš nugaros į dešinės pusės mentį. Smūgis buvo labai stiprus, mano, kad smogė iš visų jėgų, nes net „atjungė“ jai dešinę ranką, pajuto didžiulį, neapsakomą skausmą. Sumuštą ranką tebeskauda iki šiol. Tuo metu vilkėjo plono audinio vasarinę suknytę, nugaroje buvo iškirptė. Smūgio metu A. piktai pasakė, kad tu į mano garažą nevaikščiosi. Tada ji iš kišenės išsitraukė telefoną ir paskambino į policiją, pasakė, kad „jai ką tik trenkė vyras, reikalinga pagalba“. A. stovėjo šalia jos, mano, kad jis netikėjo, kad ji paskambins policijai. Tik po pokalbio, priėjęs prie jos veidu į veidą, pasakė jai piktai, kad „Jei iškviesi policiją, užmušiu“. Ji dėl tokių žodžių labai išsigando, pradėjo drebėti, tačiau jam nesakė nei žodžio. Tada dar kartą paskambino mamai ir pasakė, kad A. jai jau trenkė ir išsikvietė policiją. Mama atsakė, kad jie važiuoja ir jau yra (duomenys neskelbtini). Tada už kokių trijų minučių pirmieji atvažiavo policijos pareigūnai ir klausė, kas čia vyksta. Ji pasakė, kad vyras jai trenkė, o A. policijos pareigūnams sakė „čia aš esu namo savininkas“. Pareigūnas liepė eiti pasikalbėti, todėl ji, pareigūnai ir A. nuėjo giliau į kiemą, ir tuo metu kaip tik atvažiavo jos mama su broliu. A. ir su pareigūnais elgėsi gana agresyviai, nenorėjo bendrauti, liepė pareigūnams patraukti nuo jo rankas. Nuėjus į laiptinę A. toliau nevykdė pareigūnų reikalavimų, atsikalbinėjo, ignoravo pareigūnus, elgėsi agresyviai, jautė viršenybę prieš kitus, aiškino, kad jis savininkas, padėties šeimininkas, todėl pareigūnai buvo priversti panaudoti dujas, tazerį ir turėjo uždėti antrankius. Taip buvo A. sulaikytas. Su A. A. kartu yra apie 30 metų, santuokoje apie 28 metus, visas turtas yra bendras, įgytas santuokoje. Jai žinoma, kad A. panašiai apie 5 metus gal ir daugiau turi kitą moterį, jis šiais metais, gal birželio mėnesį, buvo parnešęs skyrybų dokumentus, tačiau ji, pasitarusi su advokatu, šių dokumentų nepasirašė. Dėl to A. labai supyko, pradėjo reikšti priekaištus. Anksčiau A. nėra prieš ją fiziškai smurtavęs, tačiau panašiai apie 5 metus, gal ir daugiau A. prieš ją nuolat psichologiškai smurtavo, ją įžeidinėjo, žemino, grasino. Nuolat varydavo lauk iš namų. Tokie žeminimai būdavo tuo laiku, kai jis būdavo namuose periodiškai grįžęs iš komandiruotės Norvegijoje, kas tris mėnesius, kas du, įvairiai. Ją tokie nuolatiniai jo engimai žemino, skaudino. Prieš kokius penkis metus gydėsi nuo depresijos, kuri yra pasekmė vyro A. naudojamo psichologinio smurto prieš ją. Jau kurį laiką nebesigydė, bet po šito smurtinio atvejo kreipėsi į psichiatrą dėl nerimo, dėl savijautos, jautėsi sužlugdyta. Kreipėsi ir į psichologą, ieškodama pagalbos, atsakymų (1 t. b. l. 31-34);
2019 m. rugsėjo 2 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame užfiksuota, kad R. A. 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į VšĮ Kretingos ligoninę, nurodė jog vakar buvo sumušta vyro, skundžiasi nugaros skausmu. Apžiūros metu dešinėje nugaros pusėje, viršutinio mentės kampo srityje nežymus patinimas, palpuojant ryškiai skausminga, skausmingi, riboti nugaros, dešinio paties judesiai (1 t. b. l. 37);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. S. duoti parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. nuo 23.30 iki 00.00 val. jai grįžus iš darbo ir būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), pas ją atėjo jos draugė R. A. Ji buvo susijaudinusi, išsigandusi. Paklausus kas nutiko, R. pasakė, kad jos sutuoktinis A. prieš ją smurtavo, jai uždaužė, bet tiksliai nepamena kur tiksliai sakė ar į galvą, ar į petį. Ji neprašė, kad ją palydėtų pas gydytojus, ji tik paprašė, kad leistų jai permiegoti pas ją namie. Ji sutiko, nes matė kokia išsigandusi yra R. Kartu su R. nuėjo pas ją į namus, nes ji norėjo pasiimti savo asmeninių daiktų. Namo viduje sutiko A., matė, kad jis buvo neblaivus. Kiek jį pažįsta, t. y. apie 32 m., nėra mačiusi jo tokio neblaivaus. R. nuėjo pasiimti savo daiktų, A. nepuolė ant R., elgėsi ramiai. R. nuėjus pasiimti daiktų, ji A. paklausė, kodėl taip elgiasi, jis jai pasakė, kad R. nieko nedarė, kad ji išsigalvoja viską. Susirinkus R. daiktus, grįžo pas ją į namus ir nuėjo miegoti. Kitą dieną R. grįžo namo, o maždaug vakare, galėjo būti apie 19.30 val. R. jai paskambino paklausti jos namų adreso ir tada sužinojo, jog ji yra policijoje, nes A. vėl prieš ją smurtavo. Tą pirmąjį vakarą kai ji pas ją atėjo, neprašė, kad ji parodytų ar liko kokių žymių nuo suduotų smūgių, ji pati taip pat jai nieko nerodė, tai žino iš jos pasakojimo, tačiau matė, kad ji yra labai susijaudinusi ir išsigandusi. Labai seniai ją pažįsta ir žino, kokia ji būna normalios būsenos. Taip pat gali pasakyti, kad A. tikrai galėjo prieš ją smurtauti, nes kaip ir sakė, jis tą vakarą buvo labai neblaivus, niekada anksčiau jo tokio nėra mačiusi. R. seniau yra sirgusi depresija, bet šiuo metu ji yra sveika ir tikrai neišsigalvotų tokių nebūtų dalykų. Žino, kad tarp R. ir A. vyksta šeimyniniai nesutarimai, nes kiek jai žinoma A. turi kitą moterį ir jie lyg ruošiasi skyrybų procesui. Anksčiau nėra tekę girdėti ir pati R. nėra sakiusi, jog A. prieš ją smurtauja (1 t. b. l. 49-50);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. A. duoti parodymai, kad 2019 m. tiksliai datos nebepamena, bet buvo panašiai lyg ir rugsėjo 1 d. ji buvo pas savo draugę (duomenys neskelbtini), pas ją liko nakvoti. Jai naktį, apie 23 val., tiksliai laiko nebepamena, paskambino telefonu mama R. A. ir pasakė, kad jos tėtis A. A. jai trenkė, kur trenkė, kaip trenkė ir su kuo, nebepamena ar jai pasakė tuo metu ar ne. Mama jai pasakė, kad ji yra apsivilkusi tik su naktiniais, nes ji iš karto išbėgo pas draugės. Pasakė, kad liks pas draugės nakvoti, kad išgėrė raminamųjų vaistų, nes labai pergyvena ir mama prašė jos, kad ryte kartu su ja grįžtų namo, nes viena bijojo grįžti į namus. Jos sutarė, kad grįš apie 8 val. ryte. Tuo pokalbį baigė. Ryte atsikėlė 8 val. ryte ir paskambino mamai, bet mama jau pasakė, kad yra grįžusi į namus. Už kelių minučių ir ji grįžo į namus. Jai grįžus namo niekas nekonfliktavo, bet jautėsi įtampa, niekas su niekuo nekalbėjo, buvo daugiausia visi savo kambariuose. Tėtis A. A. atrodė blaivus, bet nepamena, kad su juo būtų ką nors kalbėjusi. Tik mama prašė, kad ji liktų namuose, nes ji bijo būti viena. Suprato, kad ji bijo likti su tėčiu viena, kad jis neužgertų ar panašiai. Tą dieną draugė pakvietė į koncertą, ji mamos paklausė ar gali važiuoti, pasiūlė jai tuo metu pas kokią draugę pabūti, jei bijo būti namuose. Mama atsakė, kad ką nors sugalvos kur išeiti ir leido jai išeiti į koncertą. Kodėl mama niekur nebeišėjo iš namų, nežino. Apie 21 val., tiksliai laiko nežino, grįžo į namus, namuose nieko nebuvo, koridoriuje buvo išversti daiktai. Paskambino mamai ir paklausė, kur jie visi yra, mama atsakė, kad yra policijos komisariate, kad jos tėtis yra uždarytas, nes jai trenkė. Mamai grįžus į namus, nežino ar su ja dar kažką kalbėjo, bet kiek vėliau po įvykio, gal kitą dieną, ar dar vėliau, mama sakė, kad jai tėtis trenkė į petį, nugaroje, ji guodėsi, kad jai tą petį skauda. Jei gerai pamena, rodė į dešinės pusės petį. Ar buvo jame kokie sužalojimai, nežino, nes nepamena ar žiūrėjo į tą petį. Kas tiksliai vyko tiek pirmo konflikto metu, tiek antro konflikto metu tarp jos tėčio ir mamos, nežino, niekas jai neaiškino, pati irgi neklausinėjo. Mano mama ir tėtis gana dažnai barasi, konfliktuoja, tai prasidėjo panašiai nuo to laiko, kai tėtis susirado kitą moterį prieš keletą metų. Kas pradeda tuos konfliktus dažniausiai, negali pasakyti, tiesiog tarp jų taip gaunasi. Tėtis gana dažnai vartoja alkoholį, bet kad būtų tapęs agresyviu ir pultų ką nors, to nėra mačiusi. Ar tėtis galėjo smurtauti prieš mamą neįsivaizduoja, nebuvo įvykio metu ir to nematė (1 t. b. l. 55-56);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. R. duoti parodymai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 19 ar 19.30 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Į jo kambarį įėjo mama R. R. (su kuria gyvena viename name). Mama atrodė lyg ir susigraudinusi, sunerimusi ir pasakė, kad reikia važiuoti pas jo seserį R. A. į namus, nes reikia kažką daryti, nes ji ką tik kalbėjo su R. telefonu, ir R. pasakiusi, kad jos sutuoktinis vėl ją terorizuoja, ją stumdo ir panašiai. Taip pat mama užsiminė, kad ir prieš tai dieną tarp sesers R. ir jos sutuoktinio A. A. kažkoks konfliktas buvo įvykęs, kad sesuo pas draugę turėjo likti namuose. Išgirdęs, kad kažkas vyksta sesers namuose, nieko nelaukęs kartu su mama išvažiavo į sesers namus, adresu (duomenys neskelbtini). Būnant netoli (duomenys neskelbtini), dar kartą paskambino mamai sesuo R. ir pasakė, kad dabar jai A. jau uždaužė. Mama lyg ir atsakė, kad kviesk policiją, jei gerai suprato, sesuo R. atsakė, jog jau išsikvietė policiją. Jie atvažiavo į vietą gal už 20 ar 30 min., tiksliai laiko nepamena, bet žino, kad atvažiavo beveik kartu su policija, nes jiems atvažiavus, policijos pareigūnai jau ėjo giliau į kiemą. Jie abu atėjo į kiemą. Nesikišo į konfliktą, girdėjo, jog sesuo R. sakė, kad A. A. jai trenkė, kaip konkrečiai, nebesuprato, tik paskui girdėjo, jog pareigūnai paklausė konkrečiai sesers R. ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sesuo atsakė, kad taip. Girdėjo, kad ir mama bandė paaiškinti pareigūnams, kad čia ne tik fizinis skausmas dukrai sukeltas buvo, bet ir psichologinis smurtas pastoviai prieš dukrą R. yra naudojamas. A. A. elgėsi kaip nieko nebūtų daręs, aiškino, kad jis čia šeimininkas, kad ko jie čia visi susirinko. Tada girdėjo, kad R. aiškino pareigūnams, jog jai A. trenkė į nugarą, ar kažkaip panašiai. Pareigūnai paprašė apsiauti A. batus, nes pasakė, kad reikės važiuoti į komisariatą, A. įėjo į namo koridorių, tačiau jis pradėjo atsikalbinėti pareigūnams, nevykdė jų prašymų, reikalavimų, net ir perspėtas, kad gali būti panaudota jėga, jis vis tiek nevykdė reikalavimų. Tada jau matė, kad pareigūnai bandė uždėti antrankius, bet A. priešinosi, įvyko grumtynės, buvo panaudotas tazeris, kol galų gale buvo vis tiek pareigūnų sulaikytas ir išvestas. Sesuo R., mama ir jis nuvyko į Kretingos policijos komisariatą. Po kelių valandų grįžinėjant pas seserį į namus, sesuo R. guodėsi, kad jaučia skausmą sumuštoje vietoje nugaroje. Jis pats sužalojimų ant sesers R. nugaros nematė, bet kai A. A. buvo pasodintas į policijos automobilį, jam taip pat būnant netoli jų automobilio, girdėjo, jog pareigūnė rodė savo kolegai pareigūnui nuotrauką fotoaparate ir aiškino, kad vat matosi sumušimas ar paraudimas (tiksliai nebepamena), pasiklausė to pareigūno, ar gerai nuotraukoje matosi, ar bus tinkama nuotrauka ar panašiai. Iš to suprato, kad ant jo sesers buvo likęs nuo sumušimo sužalojimas, žymė. Apie tai, kad prieš tai dieną vyko konfliktas tarp R. ir A., jei neklysta, jam mama pasakojo, kuriuo tiksliai metu jam tai pasakojo, nebepamena, ji sakė, kad A. R. lyg ir su kakta trenkęs (kur trenkė nebepamena, ar buvo jai sukeltas fizinis skausmas, ar buvo ji sužalota, nežino), mama taip pat sakė, kad A. girtauja ir žodžiais užgaulioja R. ir panašiai, daugiau kažkokių aplinkybių dėl šio įvykio nebepamena. Jis pats šių konfliktų nematė. Kodėl A. prieš R. smurtauja, nežino, gal dėl to, kad susirado kitą moterį ir skiriasi su R., tai gal tokiu būdu bando ją pažeminti, įskaudinti ar panašiai. Anksčiau nėra važiavęs pas seserį R. į namus raminti tarp jos ir A. kilusio konflikto, tik girdėjo, jog R. yra ne vieną kartą skambinusi mamai ir guosdavosi, jog A. ją žemina, engia ir panašiai, taip pat susitikus su R., ji ir jam ne vieną kartą tai yra sakiusi (1 t. b. l. 61-62);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. R. duoti parodymai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. po pietų, valandos tikrai nepamena, jai paskambino dukra R. A. ir pasakė, kad ją sutuoktinis A. A. stumdo, geria jau kelintą dieną. Ji jai liepė kviesti policiją, ji dar pasakė, kad ką ji įrodys, ką pasakys tai policijai. Ji R. pasakė, kad tuoj pas ją atvažiuos. Labai išsigando dėl to, kas vyksta dukros R. namuose, nes R. ne vieną kartą jai yra sakiusi ir anksčiau, kad A. jai grasina, kad numes ją nuo laiptų, todėl to labiausiai bijojo, kad nenumestų R. nuo laiptų. Nubėgo į sūnaus V. R. kambarį, pasakė, kas nutiko ir jie iš karto išvažiavo pas dukrą R. į namus. Jiems jau būnant už (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), jai paskambino dar kartą R. ir pasakė, kad A. trenkė jai iš kumščio į nugarą lauke prie garažo, pasakė, kad paskambino policijai ir laukia policijos. Ji pasakė gerai, mes tuoj atvažiuojam, esam jau (duomenys neskelbtini). Kažkur už 10-15 minučių atvažiavo pas R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, jau pas R. buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie kalbėjosi su A. A., lauke taip pat buvo ir dukra R. A. nenorėjo bendrauti su pareigūnais, liepė pareigūnams nelįsti prie jo, sakė, kad jis čia šeimininkas, ko jie čia nori. A. atrodė akivaizdžiai neblaivus. R. sakė pareigūnams, kad jai trenkė kumščiu į nugarą, taip pat minėjo, kad jai ir su galva į galvą trenkė. Ar tai tą pačią dieną vyko šie įvykiai, nebesuprato. Kai A. nuėjo į koridorių, jis pradėjo priešintis pareigūnams, nevykdė jų prašymų ir reikalavimų, todėl jam pareigūnai papurškė dujas, tada A. dar daugiau pradėjo draskytis, muistėsi, priešinosi, nedavė rankų pareigūnams norint uždėti jam antrankius, dėl to buvo panaudotas tazeris ir tik tada A. nustojo priešintis, pakluso pareigūnams. Kai A. buvo sulaikytas, matė, kad pareigūnė apžiūrinėjo R. nugarą, ji taip pat šalia buvo ir padėjo palaikyti dukros suknutę, kad pareigūnė galėtų nufotografuoti R. nugarą. Matė ant R. nugaros panašiai po dešine mentimi paraudimą, matėsi, kad tai šviežus sumušimas. R. skundėsi, kad jai labai skauda, net ir iki šiol pasiguodžia, kad jai iki šiol užeina skausmai, kai daugiau pasidarbuoja, sakė, kad suskausta visa ranka. Po konflikto visi nuvažiavo į Kretingos policijos komisariatą. Po kelių valandų parvežė R. namo. Kažkuriuo metu jai R. pasakojo, kad ir prieš tai dieną ji negalėjo miegoti namuose, kad su naktiniais turėjo išbėgti iš namų, pas draugę, nes A. girtas ją vėl stumdė, kaip suprato, bijojo, kad jos nenustumtų nuo laiptų. Ar ji buvo to konflikto metu sužalota ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, to nežino. Nesuprato ar tą pačią dieną, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d. R. A. ir su galva trenkė į galvą, ir su kumščiu į nugarą trenkė, ar čia skirtingų dienų įvykiai. Anksčiau nėra važiavusi raminti konflikto tarp A. ir R., tik R. panašiai dviejų metų laikotarpiu yra jai ne vieną kartą pasisakiusi, kad A. jai grasino numesti ją nuo laiptų, kad norėtų, jog R. gulėtų žiūrėdama į žvaigždes (taip neva duodamas suprasti, kad gulėtų negyva). Dėl to matė, kad R. labai skaudžiai išgyvendavo, jausdavo nerimą (1 t. b. l. 67-68);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. R. duoti parodymai, kad ji su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šio namo pirmame aukšte. Antrame namo aukšte gyvena R. ir A. A.. R. A. yra jos vyro S. R. sesuo. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje, tiksliai laiko nebepamena, po pietų, bet tiksliai laiko taip pat nebepamena, ji buvo namų virtuvėje, kurios langas buvo į jų bendrą kiemą. Ji pamatė R. A. ir A. A. stovinčius prie garažo ir diskutuojančius. Jie nuo jos stovėjo gal kokių 15 metrų atstumu. Langas buvo praviras, A. A. visiškai nesigirdėjo ką jis kalba R., jis kalbėjo tyliai, R. girdėjo, šiek tiek garsiau kalbančią, kažką sakė, kad vat einu kažkur, kur nebeišgirdo. Diskusija truko gal apie 5 minutes. Tada A., pasilenkęs prie jos ausies, kažką pašnibždėjo R., o tada R. iš karto atsakė, kad gerai, tada aš kviečiu policiją. R. iš karto pasiėmė telefoną, kurį turėjo su savimi, ir toje pačioje vietoje stovėdama pradėjo skambinti policijai. Ką ji kalbėjo policijai, negirdėjo, o jei ir girdėjo, tai tikrai nebepamena. A. kažkurio metu buvo priėjęs prie jos virtuvės lango paprašyti degtukų. A. nesikeikė prieš R., neatrodė agresyvus, kumščiais nemosikavo, nešūkavo. Kad būtų sakęs kokius nors grasinimus negirdėjo, gal dėl to, kad tas jų pokalbis buvo tylus, todėl ir sunku jai buvo girdėti. Kad pati R. būtų šaukusi ant A., keikusi jį ar jam grasinusi taip pat negirdėjo. Kai juos pamatė stovinčius prie garažo, kiek laiko jie iki tol dar stovėjo ir kas tarp jų vyko iki tol, kol ji juos pamatė, negali pasakyti, nes dar nežiūrėjo į kiemą, į juos. Kaip minėjo, juos pamatė jau stovinčius prie garažo ir kažką diskutuojančius, o kaip ir kada jie atėjo į tą vietą tikrai nematė. Jai pamačius R. susidarė toks įspūdis, kad ji ketino kažkur eiti, nes buvo užsivilkusi suknelę ir rankinuką ant peties užsidėjusi. Kad R. būtų tuo metu išsigandusi ar apsiverkusi, kad būtų trynusi kokią nors skaudamą vietą, bent jau ji to tikrai nepastebėjo. Kad ten būtų koks nors stresas, ar koks šurmulys to taip pat nepastebėjo. Visą laiką įdėmiai jų nestebėjo, tiesiog sėdėjo prie stalo ir, pjaustydama obuolius, kartas nuo karto į juos pasižiūrėdavo, kas ten vyksta. Į juos atkreipė dėmesį tuo metu, kai sėdėjo prie virtuvės stalo, esančio prie lango, kokias kelias minutėles papjausčiusi obuolius pyragui, išgirdo, kad diskutuoja žmonės prie garažo ir tada pakėlė akis ir pamatė diskutuojančius A. Jie atrodė ramūs, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo, tik kelis kartus matė, kad A. kažką pasilenkęs prie jos tyliai jai pašnibžda. O R. atgal prie jo nesilenkė, laikėsi atstumu nuo jo ir tik kaip sakė, kad girdėjo, kaip ji sakė, kad kažkur ketina eiti. Išgirdusi, kad R. žada kviesti policiją, nustebo, nes nesuprato, kas čia tarp jų įvyko, dėl ko būtų reikalinga policija. Būnant namuose iki juos pamatant prie garažo, negirdėjo įtartino kokio nors triukšmo lauke, kokio nors barnio, pagalbos šauksmų jokių taip pat negirdėjo. Buvo visą dieną namuose, bet nepamena, kad būtų ko nors ėjusi į jų bendrą kiemą, o jei ir ėjo, tai kažkaip neužfiksavo, kad kažką kažkas būtų darbavęsi kieme, todėl mano, kad tą dieną nevyko jokie kiemo darbai. Žino tikrai, kad prieš tai dieną, visą dieną A. darbavosi kieme, tvarkė aplinką, dėliojo akmenukus, ruošė gėlyną naują, sodino gėles. Kad būtų koks nors konfliktas buvęs tarp R. ir A. to tikrai nematė ir negirdėjo. Kad A. tvarkė gėlyną tą dieną, tą matė tikrai, nes pati vaikščiojo pasidžiauti skalbinių. Jau kokį 10 metų ji nebendrauja su A., jie nesipyksta, tačiau jų ineteresai nesueina, todėl tiesiog vengia bendrauti vieni su kitais, todėl ji dažnai stengiasi negirdėti jų ir nematyti, į jų gyvenimą nesikiša. Gyvendama pirmame aukšte kartais girdi, jei kažkas ką nors garsiau pasako būdami antrame aukšte ar kažkas muziką garsiau įsijungia. Kad A. būtų baręsi, to nėra girdėjusi. Kad būtų kažkas kokio konflikto metu kvietęs pagalbą irgi nėra girdėjusi. Tik pamena, kad naktį prieš tą įvykį prie garažo, maždaug nuo 22 -23 val. iki 1 val., tikslaus laiko nebegali įvardinti, girdėjo kažkokius garsesnius neįprastus bildesius, triukšmus, kad kažkas durimis antrame aukšte pas A. trankė, kad kažkas kažką numetę buvo ar kokį baldą trinktelėję į grindis, bet net negali įvardinti kas ten buvo, net nežino ar ten vienas kuris nors iš A. buvo ar abudu. Kad būtų kas nors baręsi, šaukę, keikęsi, grasinę, tai to negirdėjo. Jokio net pokalbio negirdėjo. Ji tuo metu gulėjo savo kambaryje, ruošėsi miegoti, todėl girdėjo pasikartojančius kažkokius neįprastus bildesius, kaip sakė ar durų stiprus trinktelėjimas, ar spintos durų, kaip kokios kėdės stumdymas, trenkimas į grindis, ar panašiai. Ar ten kas vyko, to tikrai nežino. Lyg ir kažkuriuo metu tą naktį gal nuo 12 iki 1 val. tame tarpe, kažkas pro jų namą praėjo (arba išėjo iš jų namų, arba atėjo į jų namus), nes lojo kaimynų šuo ir jos pačios šuo, kurie visada loja, kai kas nors eina pas juos, net nesvarbu ar savi eina ar svetimi. Kas ten vaikščiojo ji nežiūrėjo. Kalbant toliau apie įvykį prie garažo, tai gali pasakyti, po to, kai R. paskambino policijai, pareigūnai labai greitai atvažiavo, matė, kad beveik tuo pačiu metu atvažiavo ir R. mama su broliu. Ten kiekvienas pradėjo reiktšti pretenzijas, tai ji nebesuprato, kas ką besako ir dėl ko ta policija buvo iškviesta. Kažkuriuo momentu matė, kad policijos pareigūnė žiūrėjo R. nugaroje, šiek tiek patraukus suknelę, kažką žiūrėjo ant odos. Ji pati nematė R. nugaros. Matė, kaip A. buvo sulaikytas, dėl to ir pati buvo labai išsigandusi, kas vyksta kieme (1 t. b. l. 73-75);
2019 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1594/2019 (03), kurioje nurodyta, kad R. A. padarytas dešinės nugaros pusės sumušimas viršutinio mentės kampo srityje su išilginės juostos formos smulkiu paviršiniu odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu aplinkui. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus dešinę nugaros viršutinės dalies sritį. Sprendžiant iš odos nubrozdinimo šašo pavidalo ir atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, sužalojimas padarytas maždaug 1-2 paras laiko iki objektyvios apžiūros, bet ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 2 d., kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. b. l. 86);
2020 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas CD-R esantis garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Atidarius įrašą girdimas moters balsas, skambinantis į bendrąjį pagalbos centrą. Moteris kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad girtas vyras smurtauja ir grasina, paaiškina, kad ką tik jos vyras namuose trenkė. Nurodė, kad ką tik iš kumščio į nugarą trenkė, nesužalojo, bet tik trenkė. Nurodo, kad vakar taip pat smurtavo, bet ji išėjusi pas draugę miegoti. Medikų atsisakė. Paklausta apie nepilnamečius vaikus, nurodė, kad šiuo metu mergaitė išvykusi į Kretingoje esančią miesto šventę. Nurodo, kad yra viena, kad kieme stovi ir laukia, kad ką tik prie garažo jai buvo trenkta. Prisistato kaip R. A. (1 t. b. l. 110-111);
2020 m. rugsėjo 1 d. asmens blaivumo patikrinimo rezultatas, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 19.46 val. A. A. nustatytas 2,16 promilių girtumas (1 t. b. l. 122).
BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. A. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 23.30 val. savo namų laiptinėje, apsvaigęs nuo alkoholio, barnio metu užpuolė sutuoktinę R. A. – tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė jai kumščiu į nugarą, po to vieną kartą smogė jai galva, pataikydamas į nukentėjusiosios kaktos – viršugalvio sritį, ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o taip pat A. A. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 19.15 val. savo namų kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, barnio metu užpuolė sutuoktinę R. A. – tyčia vieną kartą smogė R. A. kumščiu į nugarą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą.
Nors kaltinamasis neigė tiek 2019 m. rugpjūčio 31 d., tiek 2019 m. rugsėjo 1 d. smurtavęs prieš sutuoktinę, teismas, įvertinęs nukentėjusiosios R. A. tiek iš karto po įvykio, skambinant bendruoju pagalbos telefonu, nurodytas aplinkybes, tiek nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurie yra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, nes nukentėjusioji konkrečiai nurodė tiek vieno, tiek kito epizodo įvykių vietas, datas, vietas, į kurias jai buvo suduota ir smūgių skaičių, sprendžia, jog šie parodymai įrodo A. A. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios R. A. atžvilgiu tiek 2019 m. rugpjūčio 31 d., tiek 2019 m. rugsėjo 1 d. Netikėti nukentėjusiosios R. A. nuosekliais, įtikinamais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad ji davė parodymus, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekusi sakyti tiesą, be to, nukentėjusiosios nurodytas įvykių versijas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 23.30 val. R. A. atbėgo pas ją į namus apsivilkusi tik naktiniais marškiniais, buvo išsigandusi ir nurodė, jog sutuoktinis prieš ją smurtavo. Kartu su nukentėjusiąja į jos namus pasiimti daiktų tą vakarą ėjusi liudytoja patvirtino, jog A. A. 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo labai neblaivus, net ir su ja pasisveikino nedraugiškai ją sugriebdamas, paklaustas kodėl taip elgiasi, teigė, jog R. A. viską išsigalvoja. Tai, kad nukentėjusioji 2019 m. rugpjūčio 31 d. išbėgo iš namų apsivilkusi tik naktiniais drabužiais miegoti pas draugę dėl patirto smurto nuo sutuoktinio A. A. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu parodymų neatsisakiusi duoti liudytoja E. A., kuriai nukentėjusioji skambino ir pasisakė apie patirtą smurtą bei prašė grįžti kartu į namus kitą rytą, nes bijojo ten grįžti viena. Liudytoja E. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir tai, kad ir kitą dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d. R. A. bijojo likti viena namuose su sutuoktiniu, o namuose tvyrojo įtampa, niekas su niekuo nesikalbėjo. Liudytoja V. R. patvirtino, jog tą vakarą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 31 d., R. ir A. A. namuose girdėjo neįprastus bildesius, lyg būtų trankomos durys ar kažkas nukritę, taip pat patvirtino, jog tą naktį kažkas vaikščiojo į/iš jų namų, nes lojo šunys. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kurie nors tiesiogiai ir nepatvirtina kiek ir kokių smurtinių veiksmų atliko A. A. nukentėjusiosios R. A. atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 31 d. vakarą, tačiau šie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios R. A. įvykių versiją, jog dėl patirto smurto nuo neblaivaus sutuoktinio, ji buvo priversta naktį, apsivilkusi vien naktiniais drabužiais išeiti iš namų, ir ieškoti pagalbos. Nors nukentėjusiosios 2019 m. rugpjūčio 31 d. patirtų sužalojimų nematė nei viena liudytoja, šie sužalojimai nebuvo nustatyti ir specialisto apžiūros metu, vien tai nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad jai buvo suduoti du smūgiai į nugarą ir vienas smūgis galva į galvą ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą, nes tai, nors ir netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios elgesys iš karto po tai, kai jai buvo suduoti smūgiai, taip pat liudytojos E. S. parodymai apie nukentėjusiosios būseną, jog ši buvo neįprastai susijaudinusi ir išsigandusi. Be to, nors kaltinamasis A. A. neigė smurtavęs prieš sutuoktinę 2019 m. rugpjūčio 31 d., jis pripažino, jog dėl neblaivumo to vakaro įvykių neprisimena, o vien tai, kad kaltinamasis neigia savo kaltę, nes dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo priimti išteisinamojo nuosprendžio. Tai, kad A. A. smurtavo prieš sutuoktinę R. A. ir 2019 m. rugsėjo 1 d., patvirtina ne tik nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, bet ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kuriame užfiksuoti ne tik nukentėjusiosios parodymai iš karto po įvykio, bet ir fotonuotraukoje užfiksuotas paraudimas ant nukentėjusiosios nugaros. Tai, kad atvykus policijos pareigūnams buvo apžiūrėtos smurto žymės ant nukentėjusiosios nugaros patvirtino ir liudytojai V. R. bei R. R., kurie iš karto po įvykio buvo atvykę į įvykio vietą ir dalyvavo įvykio aplinkybes fiksuojant policijos pareigūnams. Tai, kad R. A. padarytas nugaros sumušimas atitinka įvykio laiką ir nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada. Kaltinamojo nurodyta versija, jog nukentėjusioji galėjo susižeisti, kai vedė šunį ir suklupo, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, laikytina visiškai neįtikinama, todėl atmestina kaip nepagrįsta.
Byloje ištirtų ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad A. A. 2019 m. rugpjūčio 31 d. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o 2019 m. rugsėjo 1 d. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę R. A., t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant bausmes A. A. atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę (teistumas išnykęs (2 t. b. l. 7), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 6), dirba pagal sutartis Norvegijoje.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant arešto bausmes, jų terminą nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. (2 t. b. l. 54-56), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad A. A. yra atlikęs vieną parą arešto bausmės.
A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 58-59) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskai su garso įrašu iš BPC ir įrašais iš įvykio vietos 2019 m. rugsėjo 1 d., paliktini saugoti prie bylos.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 33,58 Eur civilinis ieškinys dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ( 1 t. b. l. 93-95) tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi dėl kaltinamojo A. A. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydyta, jai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš kaltinamojo A. A. priteistina Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 33,58 Eur žalos.
Nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl atsakovo smurtinių veiksmų patyrė didelį skausmą bei didžiulius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, pažeminimą. Iki šiol jaučia įvykio pasekmes, nes tas įvykis kelią emocinę depresiją dėl to, kad buvo sumušta sutuoktinio savo namuose. Keletą savaičių dėl fizinio skausmo dešinės mentės srityje negalėjo miegoti ant dešiniojo šono, išgyvenimus sukėlė tai, kad bendradarbiai pastebėjo, jog sunkiai valdo dešinę ranką, pradėjo klausinėti ir turėjo visiems papasakoti kas atsitiko. Dėl patirto smurto, psichologinės įtampos 2 kartus lankėsi pas psichologę. Jai padarytą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 2500 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai R. A. dėl nuteistojo nusikalstamų veikų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu, kilusi situacija neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai išgyvenimų, baimę, neigiamų emocijų, skausmą, nepatogumų ir pažeminimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl sumušimo į gydytojus kreipėsi vieną kartą, pas psichologą lankėsi vieną mėnesį iš karto po įvykių, jai buvo suteiktos dvi konsultacijos. Kitų objektyvių duomenų, jog įvykis paliko kitų ilgalaikių pasekmių, dėl kurių nukentėjusiajai reikia tolesnio gydymo, psichologo ar kitų specialistų pagalbos, byloje nėra.
Įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, jog R. A. prašoma 2500 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji R. A. pateikė prašymą priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, nukentėjusiosios atstovo dalyvavimą procese, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl yra pagrindas jas priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo A. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 31 d. epizodas) ir paskirti jam areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 1 d. epizodas) ir paskirti jam areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad A. A. yra atlikęs vieną parą arešto bausmės.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskus su garso įrašu iš BPC ir įrašais iš įvykio vietos 2019 m. rugsėjo 1 d., palikti saugoti prie bylos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 33,58 Eur (trisdešimt tris eurus 58 ct) žalos.
Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. A. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. A. nukentėjusiajai R. A. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.
Išaiškinti A. A., jog jis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.