Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-530-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5743-956/2018, kuria pareiškėjo Socialinės paramos skyriaus pareiškimas dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme 2018 m. balandžio 23 d. buvo gautas pareiškėjo Socialinės paramos skyriaus pareiškimas dėl teismo sprendimo, kuriuo D. B. pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, peržiūrėjimo.2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. gegužės 10 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus bei nurodė, kad nustatytu terminu jų nepašalinus pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teisėjos nutartimi grąžintas pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka jam keliamų bendrųjų formos ir turinio reikalavimų, kuriuos pareiškėjas turi teisę pašalinti per nustatytą terminą. Teismo nuomone, pareiškėjas pareiškime turi nurodyti kokiu tikslu nusprendė kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo D. B. pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, peržiūrėjimo, jeigu jos sveikatos būklė nepasikeitė; kokiu naujai paaiškėjusiu faktiniu poreikiu prašoma riboti D. B. veiksnumą dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje bei rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam); dėl ko konkrečiai po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado faktinis poreikis apriboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš minėtų dviejų sričių; nurodyti bei pateikti įrodymus apie tai, kad po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado ir dėl ko atsirado būtinybė riboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš jos nurodytų sričių, kuo ši konkreti sritis yra aktuali suinteresuotam asmeniui, kokia grėsmė asmeniui ir dėl ko konkrečiai kils, jei jos nurodytoje konkrečioje srityje suinteresuoto asmens veiksnumas nebus apribotas, o, apribojus veiksnumą, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, rinkimuose) suinteresuotas asmuo įgyvendins per atstovą (globėją/rūpintoją). Vykdydamas minėtą teismo nutartį, pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pataisytą pareiškimą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis D. B. gebėjimai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus per metus laiko pasikeitė, ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Be to, 2018 m. kovo 28 d. Panevėžio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos (toliau – Komisija) posėdyje, peržiūrėjus visus dokumentus ir pabendravus su D. B., susidarė įspūdis, kad ji negali savimi pasirūpinti, dėl ko buvo nuspręsta, kad, siekiant apsaugoti asmenį, būtina kreiptis į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo, jos teises atitinkamose srityse įgyvendins globėjas – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).Teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. teismo sprendime asmens veiksnumas nurodytose srityse (dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei dalyvavimo rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam)) buvo aptartas ir, nenustačius faktinio poreikio riboti veiksnumą ir nurodytose srityse, asmens veiksnumas jose neapribotas, o ši pareiškimo dalis atmesta. Pagal įstatymą iš naujo su tokiu pat reikalavimu (apriboti asmens veiksnumą tose pačiose srityse) į teismą galima kreiptis tik esant kitokiam, nei išnagrinėtas priimant 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, faktiniam pagrindui (t. y. asmens sveikatos būklės bei gebėjimo pasirūpinti savimi pagerėjimui/pablogėjimui bei naujai atsiradusiam faktiniam poreikiui peržiūrėti asmens veiksnumą tam tikrose srityse) (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 469 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo, jog D. B. sveikatos būklė po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė ir kad minėtame pareiškime nėra nurodytas naujas (kitoks), nei išnagrinėtas 2017 m. vasario 15 d. sprendime, faktinis pagrindas, teismas laikė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse priėmimo, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį visiškai formaliai, neturėdamas papildomos informacijos, kurią šalys turėjo teisę pareikšti ir teismo posėdžio metu (ketino įrodinėti aplinkybes liudytojų – komisijos narių, socialinių darbuotojų parodymais) nagrinėjant bylą iš esmės, o taip pat teismas neišklausė visų suinteresuotų šalių pozicijos, dėl ko buvo pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą turėtų taikyti neformaliai, atsižvelgti į pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su prašomo pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse asmens sveikatos sutrikimais ir dėl to kylančiomis kasdieninio gyvenimo problemomis bei negalėjimu įvertinti savo sprendimų pasekmių, priimti sąmoningų ir apgalvotų sprendimų tam tikrose srityse. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui nepašalinus pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo Socialinės paramos skyriaus pateiktą patikslintą pareiškimą, sprendė, jog pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių spręsti klausimą dėl D. B. veiksnumo apribojimo nurodomose komercinės veiklos bei dalyvavimo rinkimuose srityse, t. y. nepašalino nustatytų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, o taip pat civilinio proceso nuostatų, reglamentuojančių trūkumų šalinimo institutą, paskirtį, sprendžia, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, ir dėl to pareiškėjo pareiškimo priėmimo ( nepriėmimo) klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar procesiniai dokumentai atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir, esant pagrindui, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 465 straipsnio nuostatas pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.Kita vertus, pažymėtina tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai ir tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).Kartu pažymėtina, jog CPK 469 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos XXVIII skyriuje nustatytos taisyklės.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. Nr. 1123 nutarimu, 3 punkte numatyta, jog pagrindinis Komisijos uždavinys – peržiūrėti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, o 4 punkte įtvirtinta, kad Komisijos funkcijos yra savo iniciatyva peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę, jeigu per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo; kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Iš šių nuostatų galima vertinti, kad periodinis neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas ir kreipiamasis į teismą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo yra pareiškėjui įstatymu nustatyta pareiga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų, nes nepateikė įrodymų, kad D. B. sveikatos būklė po 2017 m. vasario 15 d. spendimo priėmimo pasikeitė ir nenurodė naujo (kitokio), nei išnagrinėtas 2017 m. vasario 15 d. sprendime, faktinio pagrindo. Atskirajame skunde pareiškėjas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė tik formaliai įvertinęs pateiktą informaciją, neišklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimų. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 15-21 punkte išdėstytas teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas faktiškai įvertino pareikšto pareiškimo teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo stadijoje ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo pareiškimą iš esmės, nors pareiškimo priėmimo stadijoje pareiškėjas pareiškimo faktinį pagrindą turi nurodyti, o neįrodyti. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų pareiškimo ir patikslinto pareiškimo turinio galima suprasti, jog poreikį peržiūrėti asmens veiksnumą tam tikrose srityse bus siekiama įrodyti Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpini savimi bei priimti kasdieninius sprendimus, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kurie turėjo būti tiriami ir įvertinti nagrinėjant pareikštą pareiškimą iš esmės, o ne jo priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad, iš naujo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, svarstytina, ar teismo nutartimi nustatyti procesinio dokumento trūkumai nebuvo pertekliniai (CPK 469 straipsnio 3 – 4 dalys), juo labiau, kad aptarti teisės aktai įpareigoja Komisiją sistemingai vertinti sveikatos būklę asmenų, kurių veiksnumas apribotas atitinkamose srityse. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), dėl ko pareiškimo priėmimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.