Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui I. D., vertėjai Danutei Kontarienei, išnagrinėjusi T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-04 T. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP-45316419-15 dėl to, kad ji nuo 2015-09-25 9.00 val. iki 2015-10-30 9.00 val. nelegaliam darbui pasamdė Z. P. valyti patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), už atlygį – 40 Eur per mėnesį, tačiau pinigų nesumokėjo, darbo sutarties nesudarė, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. ir 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus. T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

T. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, jog teikia patalpų valymo paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Kadangi tuo metu dirbo ir kitoje darbovietėje, J. Č. paprašė rekomenduoti asmenį, galintį jai padėti. Susipažinusi su Z. P. jai paaiškino, kad 2 kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais, reikės valyti advokatų kontoros patalpas (duomenys neskelbtini). Be to, paaiškino, kad reikės įsigyti individualios veiklos pažymėjimą. Kadangi Z. P. yra rusakalbė, mano, kad ji ne viską suprato. Tikėjosi, kad Z. P. mėnesį tvarkys minėtas patalpas, nuo rugsėjo iki spalio mėnesio pabaigos, už tai pažadėjo mokėti 40 Eur atlygį. Z. P. prašė ją įdarbinti, tačiau ji, T. K., nesutiko. Z. P. patalpas valė vieną mėnesį, sutartas darbo užmokestis jai buvo sumokėtas paskutinę jos darbo dieną. Z. P. norėjo ir toliau dirbti, tačiau jai, T. K., jos paslaugų nebereikėjo, dėl to Z. P. supyko ir parašė skundą Darbo inspekcijai. Nepatikrino, ar Z. P. įsigijo individualios veiklos pažymėjimą.

Liudytoja Z. P. parodė, kad iš pradžių dėl valytojos darbo tarėsi su J. Č., po to – su T. K.. J. Č. paaiškino, kad du kartus per savaitę reikės valyti patalpas, jai bus mokamas 40 Eur užmokestis. Dirbdama nuolat klausė, kodėl su ja nepasirašoma sutartis, tačiau jai atsakydavo, kad tam nėra laiko. Po to T. K. sakė, kad kilo tam tikros problemos, jai, Z. P., šiuo metu yra bandomasis laikotarpis, pažadėjo apie tai pasikalbėti po Naujųjų metų. Lapkričio mėnesį T. K. pranešė, kad dėl jos teikiamų paslaugų kokybės gauti skundai, žadėto atlygio nesumokėjo. Ji, Z. P., dirbo nuo 2015-09-25 iki 2015-10-30. Negavusi darbo užmokesčio Darbo inspekcijai parašė skundą. Teigia, kad T. K. įsigyti individualios veiklos pažymėjimą neliepė.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovas I. D. paaiškino, kad į Darbo inspekciją buvo atvykusi Z. P., kuri pranešė, kad ją pasamdė T. K., tarpininkaujant J. Č., su kuria buvo susitarta, kad ji, Z. P., valys patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Į darbo inspekciją paaiškinimui pateikti buvo kviesta ir J. Č., kuri nurodė, kad pas T. K. ji nedirbo, tačiau žinojo, kad T. K. ieškojo asmens, galinčio padėti jai teikti valymo paslaugas. T. K. neneigė dirbant Z. P., tačiau neigė žinojusi, kad darbo sutartį pasirašyti yra būtina. Atstovas paaiškino, kad Z. P. su T. K. tarėsi dėl darbo atlygio dydžio, Z. P. dirbo sutartą darbą, todėl turėjo būti pasirašyta darbo sutartis ar kita civilinė paslaugų atlikimo sutartis. T. K. pati buvo sudariusi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šioje sutartyje nurodyta įmonė“ (duomenys neskelbtini) net neegzistuoja, o T. K. valymo paslaugas teikia pagal individualios veiklos pažymėjimą. T. K. neužtikrino, kad su Z. P. būtų pasirašyta darbo sutartis. Nurodė, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp Z. P. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Kadangi nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, prašo T. K. skirti ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą.

Analogiškas aplinkybes, kaip ir teisme, Z. P. nurodė 2015-11-03 Valstybinei darbo inspekcijai pateiktame prašymą (b.l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų Nr. 81 ir Nr. 77 matyti, kad 2015 m. rugsėjo ir spalio mėn. T. K., vykdanti individualią veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) teikė valymo paslaugas, kurių kaina 115,85 Eiur (b.l. 7, 8).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad T. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojos Z. P. rašytiniu paaiškinimu bei teisme duotais parodymais, Darbo inspekcijos atstovo paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiama T. K. kalta prisipažino iš dalies, paaiškino, kad teikia valymo paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą, kadangi dirbo keliose darbovietėse, pasiūlė J. J. patalpas vieną mėnesį valyti Z. P.. Su Z. P. susitarė, kad ši tvarkys patalpas antradieniais ir penktadieniais, jai bus mokamas 40 Eur mėnesinis darbo užmokestis, Z. P. turėjo minėtų patalpų raktus, žinojo signalizacijos prisijungimo kodus. Liepė Z. P. įsigyti individualios veiklos pažymėjimą, manė, kad tokiu atveju darbo sutarties pasirašyti nereikia. Apklausta teisme liudytoja Z. P. teigė, kad darbą jai pasiūlė J. Č., tačiau dėl darbo sąlygų tarėsi su T. K.. Dirbdama nuolat klausė, kodėl su ja nepasirašoma darbo sutartis, tačiau T. K. pasirašyti darbo sutartį atsisakė. Ji, Z. P., dirbo nuo 2015-09-25 iki 2015-10-30. Negavusi darbo užmokesčio Darbo inspekcijai parašė pareiškimą. Teigė, kad T. K. įsigyti individualios veiklos pažymėjimą neliepė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog 2015-09-25 – 2015-10-30 Z. P. susitarusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, atliko valymo darbus UAB (duomenys neskelbtini), su kuria T. K. buvo sudariusi sutartį dėl valymo paslaugų teikimo, veiklos vykdymo vietoje, adresu J. J. g. 17, Klaipėda, nors apie šio darbuotojos įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, darbo sutartis pasirašyta nebuvo. T. K. teigia, kad leido Z. P. dirbti nesudarius darbo sutarties, o įforminant savarankišką Z. P. veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Tačiau šios T. K. nurodytos aplinkybės jokiais įrodymais nepagrįstos. Individualios veiklos pažymą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos individualios veiklos pažymoje, ribų. Tačiau nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui. Nagrinėjamu atveju T. K. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įdarbinant Z. P. sudarant rašytinę darbo sutartį, nors susiklostę jų (darbdavio ir darbuotojo) faktiniai santykiai atitiko darbo santykių požymius. Nustatyta, jog Z. P. dirbo T. K. naudai, su ja buvo sutarta dėl atlyginimo dydžio, darbo sąlygų, ji turėjo valomų patalpų raktus, žinojo signalizacijos pajungimo kodus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sutartį dėl valymo paslaugų teikimo su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė ne Z. P., o T. K.. Draudžiama darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau T. K. šio draudimo nepaisė. Surinkti byloje įrodymai patvirtina, jog Z. P. ir T. K. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, darbas buvo dirbamas susitarus dėl darbo vietos, darbo laiko, atlyginimo už atliktą darbą, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., su Z. P. sudaryta nebuvo. Toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., laikomas nelegaliu. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog T. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojui. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į T. K. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nėra duomenų, kad T. K. būtų bausta administracine tvarka, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 1 d.,

nutaria:

T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.1.-5217-718/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.