Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-441-134/2013Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-89-1-01045-2011-3

2013 m. birželio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas :

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 284 str. 1 d. – areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. T. skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (įstatymo Nr. X-1233, 2007-06-28 redakcija).

Priteista iš A. T. G. B. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 9 d., apie 2.30 val. Neurologijos skyriaus antroje palatoje, viešoje vietoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei tyčia kėsinosi suduoti kumščiais smūgius bendrosios praktikos slaugytojai G. B., bendrosios praktikos slaugytojai O. G., priėmimo skyriaus slaugytojo padėjėjai E. R., tačiau joms nepataikė, ir lovoje gulinčiam pacientui J. Š., kuris smūgį į galvos sritį atrėmė atkišdamas ranką bei tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė G. B. vieną smūgį į galvos sritį, dėl kurio ji pargriuvo, tuo G. B. padarydamas kairio skruosto – akių kampo srities kraujosruvą ir dešinės čiurnos sąnario sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės čiurnos sąnario sumušimo, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę, Utenos ekspertiniame skyriuje jis patyrė daug patyčių, epilepsijos priepuolį, buvo gydomas netinkamais vaistais, skyriaus vedėjas jį kaltino simuliavimu, siekiant išvengti bausmės. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad jis sveikas ir darbingas.

Kadangi nepadarė nusikalstamų veikų, nesutinka nukentėjusiajai atlyginti 3000 Lt.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir A. T. pagrįstai pripažino kaltu dėl nesunkaus G. B. sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo. Nuteistasis, skunde neigdamas savo kaltę dėl šių nusikaltimų, dėsto analogišką pirmosios instancijos teisme pateiktai versiją, kurios esmė ta, kad jis šių veikų negalėjo padaryti sąmoningai, tyčia, nes tuo metu buvo patyręs epilepsijos priepuolį ir fiziologinio afekto būsenoje. Paneidamas šią versiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad A. T. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, jam konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Dėl šių sutrikimų jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (155-160 b.l.). Taigi, apeliantas nusikaltimų padarymo metu buvo ne poepilepsinės būsenos, o apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, turėjo įtakos jų padarymui, todėl teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino sunkinančia apelianto atsakomybę. Apelianto skundo teiginiai dėl jam atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės neobjektyvumo pagrįsti tik apelianto asmenine nuomone, o ne konkrečiais bylos duomenimis, todėl atmestini kaip deklaratyvūs.

Apelianto kaltė dėl nesunkaus G. B. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta nuosprendyje išnagrinėtais įrodymais : nukentėjusiosios G. B. parodymais, kad apeliantas ligoninės koridoriuje jai trenkė į galvą ir ji nuo smūgio pargriuvo bei šiuos parodymus patvirtinančia teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai konstatuota kairio skruosto – akių kampo srities kraujosruva ir dešinės čiurnos sąnario sumušimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padaryti nusikaltimų įvykdymo metu (26 b.l.). Apelianto skundo argumentai dėl nukentėjusiosios G. B. parodymų nepatikimumo yra nepagrįsti, nes jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu ir šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai : tiesiogiai įvykį mačiusių nukentėjusiųjų O. G., J. Š., E. R. parodymai, kurių visuma nustatyta, kad apeliantas, ligoninės palatoje garsiai keikdamasis kėsinosi suduoti ligoninės darbuotojoms O. G., E. R. ir pacientui J. Š., tačiau jiems nepataikė ir po to smūgiu į galvą pargriovė G. B.. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė apelianto skunde minimų G. B. veiksmų – esą ji apeliantą vertė iš neįgaliojo vežimėlio, o šis nuo jos gynėsi, mojuodamas rankomis – todėl šie skundo argumentai dėl apelianto gynimosi atmestini kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Apelianto skundo argumentus, kad, be G. B., nuo jo tiesiogiai fiziškai nukentėjusios, joks kitas nukentėjusysis nesijautė dėl jo veiksmų patyręs kokią nors žalą, paneigia nukentėjusiųjų medicinos darbuotojų O. G. ir E. R. ir ligoninės paciento J. Š. parodymai, kad apelianto veiksmai ligoninėje : triukšmavimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, smurtavimas prieš jam pagalbą teikusias medicinos darbuotojas ir kitą ligonį jiems sukėlė didelį išgąstį, nesaugumo jausmą, nes nukentėjusieji patyrė prievartą savo darbo ar gydymo vietoje, dėl apelianto veiksmų buvo sutrikdytas ligoninės darbas, nes jam buvo iškviesti policijos pareigūnai, o nukentėjusios medicinos darbuotojos likusį darbo laiką negalėjo atsigauti nuo patirto išgąsčio, jautė įvairius fizinius negalavimus ir negalėjo tinkamai susikaupti darbui. Šie nukentėjusiųjų parodymai pavirtina, kad apeliantas ne tik be jokios priežasties, viešai, t.y. iš chuliganiškų paskatų nesunkai sužalojo G. B., bet ir demonstravo nepagarbą kitiems ligoninėje buvusiems asmenims, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas apelianto veiką pagrįstai kvalifikavo kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų idealiąją sutaptį.

Apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, kad jam po įvykio surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas 5 minutėmis ankstesnis įvykio laikas nei nuosprendžio nustatomojoje dalyje, jokios reikšmės nuosprendžio pagrįstumui neturi, nes jam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (15 b.l.) ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, tarp jų – ir įvykio laikas – baudžiamojoje byloje neturi prejudicinės reikšmės.

Apeliantui už atskirus nusikaltimus skirtų bausmių dydis išsamiai motyvuotas, jam skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, kurios vykdymas atidėtas, adekvačios jo veikų ir jo asmenybės pavojingumui, todėl nekeistinos.

Teismas nuosprendžiu nustatė, kad apeliantas, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją G. B., jai sukėlė fizines : nesunkų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą ir dvasines : išgąstį, nerimą dėl sveikatos – pasekmes, todėl iš jo pagrįstai priteisė atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Apelianto skundo argumentai dėl prieš jį policijos komisariate esą panaudotos pareigūnų prievartos nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes po apelianto padarytų nusikaltimų galimai sekę įvykiai nebuvo ir pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Apeliantas, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės, dėl to gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.