- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2K-417/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- N. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendis pakeistas: N. Š. padidinta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant laisvės atėmimą dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. nuteistas už tai, kad nenustatytam asmeniui perdavęs savo nuotrauką ir anketinius duomenis, 2008 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje, Klaipėdos miesto autobusų stotyje, per autobuso, vykusio iš Panevėžio į Klaipėdą, vairuotoją gavęs žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, laikė jį iki 2008 m. lapkričio 26 d., maždaug 16.20 val., kol šį netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis N. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nuosprendį (dalį dėl bausmės paskyrimo) ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai patenkintas prokuroro apeliacinis skundas. Nuteistojo manymu, teismas negalėjo pagriežtinti pirmosios instancijos teismo paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nes tokia bausmė teisinga, ji parinkta motyvuotai, vadovaujantis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartos visos aplinkybės, sudarančios baudžiamajame įstatyme nurodytus bausmės skyrimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų aplinkybių, todėl bausmės pagriežtinimas, nesant pagrindų, turėtų būti traktuojamas kaip nuteisimas antrą kartą už tą pačią veiką. Kasatoriaus įsitikinimu, taip pasielgdamas apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalį.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tendencingas išvadas, nes jis (N. Š.) atsakingai vairuoja automobilį, gerai moka Kelių eismo taisykles, išgėręs nevairuoja, todėl nekelia pavojaus aplinkiniams.
Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnį, t. y., parinkdamas bausmės dydį, artimesnį sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę, nes prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo palengvino bylos tyrimą ir rodo mažesnį N. Š. pavojingumą visuomenei.
Kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK bendrosios dalies normas), todėl šio teismo nuosprendis (dėl paskirtos bausmės dydžio) turėjo būti paliktas galioti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas prašo nuteistojo N. Š. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą dar kartą patikrinęs bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, pagrįstai pagriežtino pirmosios instancijos teismo N. Š. paskirtą bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, sprendžiant bausmės skyrimo klausimus, nebuvo tinkamai įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis bei nuteistojo asmenybė. Neteisingas šio teismo teiginys, kad nuteistojo veiksmai sudarė tik vieną mažiausiai pavojingą inkriminuoto nusikaltimo dalį – netikro dokumento laikymą ir vienkartinį naudojimą, nes BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti veiksmai yra alternatyvūs ir pagal pavojingumą neišskiriami. Jų pavojingumas kiekvienoje byloje vertinamas atskirai, atsižvelgiant į kėsinimosi objekto bei dalyko vertingumą, žalą, kitas aplinkybes. Bylos duomenimis, nuteistasis N. Š., vairuodamas transporto priemonę su suklastotu vairuotojo pažymėjimu (neišlaikęs vairuotojo egzamino, neturėdamas teisės vairuoti), kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. Š. nusikalstamą veiką nutraukė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, ir tai rodo, jog nuteistasis suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo, turėdamas tikslą juo naudotis ne vieną kartą. Vertinant kasatoriaus N. Š. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas septynis kartus, o šią veiką padarė praėjus vos vieneriems metams po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. Prokuroro nuomone, įvertinus visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad N. Š. nelinkęs pasitaisyti, netinkamai įvertino šias aplinkybes ir paskyrė jam aiškiai per švelnią šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kasatoriaus teiginys, kad jį už tą pačią nusikalstamą veiką nuteisė antrą kartą – nepagrįstas, nes Kauno apygardos teismas sprendė paskirtos bausmės dydžio, o ne atsakomybės už tą patį ar kitą nusikaltimą klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
N. Š. pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį apeliacinės instancijos teismas sugriežtino ir nustatė laisvės atėmimą dvejiems metams. Nuteistasis, kasaciniu skundu prašydamas palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, motyvuoja tuo, kad tokia bausmė atitinka BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas ir kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumenkino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) reikšmę.
Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nuteistajam N. Š. bausmės dydį sugriežtino tinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą.
Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, sudarančias bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šio teismo sprendime teisingai įvertintas N. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai – neteisingos, nes BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos kelios alternatyvios nusikaltimų sudėtys, kasatoriaus padaryta nusikalstama veika – žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas ir panaudojimas – visiškai atitinka minėtame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Be to, ta aplinkybė, kad jis naudojosi suklastotu vairuotojo apžymėjimu, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir dėl to kėlė pavojų kitų asmenų saugumui, rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (nuteistojo naudai) aiškino tai, jog nusikaltimu nebuvo sukelta sunkių pasekmių, nes jo padarytos nusikalstamos veikos sudėtis – formalioji, atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kilti jokie padariniai nebūtini.
Apeliacinės instancijos teismas padarė argumentuotas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo, kaip linkusio nusikalsti asmens, pavojingumą – jis yra recidyvistas, teistas septynis kartus, tačiau jokių reikiamų išvadų iš to nedaro, be to, vos prieš keturis mėnesius iki įvykio baustas už panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą –transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės.
Apeliacinės instancijos teismas, skaičiuodamas N. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri yra kiek mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nepažeidė BK 61 straipsnio taisyklių, nes kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą – negali atsverti kitų byloje nustatytų aplinkybių, rodančių nuteistojo veikos bei jo asmenybės pavojingumą, juo labiau kad toks prisipažinimas nebuvo itin reikšmingas – kaltininkas sulaikytas pareigūnų, nusikaltimas tapo išaiškintas ir be jo pastangų.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė BK 41 straipsnio nuostatas apie bausmės tikslus ir paskirtį, nesuteikdamas prioriteto nė vienam iš tikslų, kurių siekiama skiriant valstybės prievartos priemonę – bausmę nusikaltusiam asmeniui. Kasatoriaus teiginys apie BK 41 straipsnio netinkamą taikymą – iš esmės tik deklaratyvus.
Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nenustatęs naujų aplinkybių, visiškai nereiškia BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimo. Ši nuostata – kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą – neturi nieko bendra su paskirtos bausmės sugriežtinimu. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal prokuroro apeliacinį skundą, neperžengdamas jo ribų, ir priėmė nuosprendį pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias apeliacinį procesą.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo N. Š. kasacinį skundą.