Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo U. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju (Užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje).

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir Migracijos departamento atsiliepimo matyti, kad duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose (pareiškėjas 2025 m. gegužės 12 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)), todėl, net ir nustačius minėtą faktą teisme, pareiškėjas negalėtų kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punkto nustatytu pagrindu.

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo redakciją pareiškėjui pragyvenus Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius penkerius metus turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas galėtų kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Iš to seka, kad teismui šiuo metu nustačius faktą, kad pareiškėjas iki 1993 m. Lietuvoje gyveno ne trumpiau kaip penkerius metus, pareiškėjas vis tiek negalėtų kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu nustatytu pagrindu, nes nebūtų nustatyta, kad pareiškėjas pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas neturi juridinės reikšmės, nes nuo jo nepriklausys leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui Įstatymo 53 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y., pareiškėjo prašymas neatitinka juridiniam faktui reikalingų kriterijų, todėl pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas negali būti nustatomas. Esant aptartoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.