Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 45 MGL dydžio, t. y. 2 250 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 20 d.;

– konfiskuotas A. P. priklausantis automobilis „Chevrolet Lacetti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.

Taip pat nuspręsta, pradėjus vykdyti turto konfiskavimą, panaikinti automobilio „Chevrolet Lacetti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) areštą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 20 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Chevrolet Lacetti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio kraujyje).Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti – A. P. paskirti 51 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio baudą. Skunde nurodoma, jog A. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu A. P. už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo paskirta 45 MGL dydžio bauda, t. y. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Byloje vienintele nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tačiau šios aplinkybės nepakanka pagrįsti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmė paskyrimui (BK 62 straipsnis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus A. P. įstatymų leidėjo nustatytą baudos minimumą tokia bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo padarytos veikos pavojingumas, jos padarymo būdas - tai, jog nusikalstamą veiką padarė neblaivus asmuo, baustas administracine tvarka, sukelta reali grėsmė kitų asmenų turtui bei sveikatai ar gyvybei, A. P. asmenybė nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė kodėl nuteistojo atžvilgiu taiko BK 62 straipsnio ar 53 straipsnio 3 dalies nuostatas, kas leidžia manyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, neįvertino BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo (pakeistas 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653) ir dėl to pasikeitusio minimalaus ir maksimalaus baudos dydžio, nustatomo nesunkaus nusikaltimo padarymo atveju. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis A. P. nurodė sutinkantis su apeliaciniu skundu, jo gynėjas advokatas Vytautas Pranas Gineika, atsižvelgdamas į tai, jog prokuroras prašo paskirtą baudą padidinti labai minimaliai, o nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 ir 62 straipsnių nuostatas, prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeisti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, taip pat už padarytos nusikalstamos veikos padarymą A. P. paskirtos bausmės rūšies – baudos, parinkimas, tačiau nesutinkama su nustatytu jos dydžiu. Atsižvelgdamas į prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą padidinti nuteistajam paskirtą baudą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir dar kartą juos įvertinusi, pritaria prokuroro skundo argumentams dėl per švelnios bausmės skyrimo nuteistajam A. P.. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, neperžengtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.Nagrinėjamu atveju, A. P. nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamajam skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. A. P. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas A. P. paskyrė 45 MGL dydžio baudą, ją sumažino vienu trečdaliu taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė galutinę bausmę – 30 MGL dydžio baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog, nustatydamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas vertino nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumo laipsnį, A. P. asmenybę, ir nusprendė, kad nuteistajam nustatytinas artimas minimaliam už nesunkius nusikaltimus galimos skirti baudos dydis. Teismas vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalimi, nurodė, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti iki 500 MGL dydžio baudą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas nesvarstė galimybės skirti A. P. bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas, taip pat nekonstatavo, jog už nesunkius nusikaltimus skiriamos minimalios baudos dydis – 50 MGL, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš tokių skundžiamo nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad, žemesnės instancijos teismas, nustatydamas A. P. skirtinos baudos dydį, neįvertino BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo (iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija numatė, jog už nesunkius nusikaltimus skiriama iki 500 MGL dydžio bauda), dėl to, vadovaudamasis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu negaliojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, paskyrė per švelnią bausmę, tokiu būdu nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, padidinant baudos dydį.Parinkdamas apeliantui bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, neregistruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, yra niekur nedirbantis ir nevedęs. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija skiria nuteistajam prokuroro apeliaciniu skundu prašomą paskirti bausmę – 51 MGL dydžio baudą, kuri yra vos 1 MGL didesnė nei minimali už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti bauda, ir sprendžia, jog tokio dydžio bauda atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, neprieštarauja bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjo išsakytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos baudos dydžio, kadangi nuteistojo A. P. atžvilgiu gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatos. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis. Šioje byloje nustatytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės ar parodančios mažesnį padarytos veikos ar asmens pavojingumą, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų teisingumo principą. Nuteistojo gynėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nepripažintinos išskirtinėmis. Šiame kontekste pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jau buvo įvertinta pripažįstant ją lengvinančia nuteistojo atsakomybę. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias ir aukščiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė A. P. švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, net ir pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra artimas minimaliam. A. P. gynėjo teismo posėdyje paminėtas BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, A. P. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamas veikas. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo išaiškinta po to, kai V. D. pranešė policijos pareigūnams, kad (duomenys neskelbtini), prekybos centro “(duomenys neskelbtini)” aikštelėje, susidūrė V. D. ir kito asmens, kuris galimai neblaivus, automobiliai. Taigi šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu nuteistajam A. P. yra nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė. Apibendrinant konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54 straipsnis), neteisingai paskyrė bausmę, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendis keistinas, skiriant A. P. naują bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

A. P., už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 eurų, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1 700 eurų, baudą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.