- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1-2776-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04376-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- J. A., J. U.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainių r. savivaldybėje, neteistas (teistumas išnykęs), 2019 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04376-19 buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 38 straipsniu, nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. vasario 1 d. apie 4.45 valandą, namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo šeimos narei - sugyventinei J. A. tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą, ranka sugriebęs už veido ją nustūmė ant lovos, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. A. kairio skruosto sumušimą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 23 d., apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas kirvį šaukė „sukaposiu“ bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką rankoje laikydamas peilį, juo užsimojo ir šaukė „papjausiu“, tokiu būdu grasino nužudyti savo šeimos narę, – sugyventinę J. A., taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 23 d., apie 17.05 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , tyčia sugriebė už plaukų savo šeimos narei – sugyventinei J. A., už jų laikydamas stipriai tris kartus patąsė ir tris kartus kumščiu sudavė į veidą, bei jai ketinant bėgti sugriebė J. A. už plaukų ir už jų stipriai tris kartus patąsė ir vieną kartą kumščiu jai sudavė į veidą, tęsdamas savo veiksmus jis stipriai rankomis pastūmė J. A., dėl ko ji griuvo ir trenkė galvą į krosnies metalinę atbrailą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. A. poodines kraujosruvas abiejose žastuose, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 23 d., apie 17.10 val., namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini)., Kėdainių r., konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. U. į veidą ir vieną kartą ranka pastūmė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam J. U. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vasario mėnesį gėrė su J. A., įvyko konfliktas, ji pasakė susirinkti savo daiktus ir išeiti. A. jo sugyventinė, su kuria gyveno jau 3 metus. Sudavė per veidą, nustūmė ant lovos, nes norėjo paimti vaistus. Buvo neblaivus.
Liepos 23 d. įvykis buvo (duomenys neskelbtini), nes tuo adresu gyveno su sugyventine J. A.. Grasino jai kirviu ir peiliu. Daug ko neatsimena dėl girtumo, bet galėjo šaukti, kad papjaus, sukapos. Neatsimena ar tąsė už plaukų, bet galėjo taip būti. Atrodo, kad sudavė jai į veidą. Nukentėjusioji lyg tai buvo nugriuvusi virtuvėje. Galimai sudavė ir U., nes vyko sumaištis, konfliktas, norėjo iš šaldytuvo pasiimti maistą. Buvo neblaivus, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Dabar gyvena pas buvusią sugyventinę. Pas J. A. negrįš. Sutiktų gydytis nuo alkoholio. Prieš savaitę laiko su J. A. buvo susitikęs parduotuvėje ir ji sakė, kad nevažiuos į teismą. Ketina susirasti darbą, tačiau dabar turi nedarbingumą.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. vasario 1 d.)
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymima, jog J. A., paaiškino, kad žodinio konflikto metu sugyventinis A. P. delnu trenkė vieną kartą per kairę veido pusę, paskui ranka sugriebė jai už veido, ją nustūmė ant sofos, sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 37-40).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 41-46).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena, kurioje yra garso ir vaizdo įrašas iš 2019-02-01 įvykio vietos. Įraše matyti, kaip nukentėjusioji policijos pareigūnams pasako, kad sugyventinis jai sudavė per skruostą delnu, po to jai atsikėlus nuo fotelio, jis suspaudė plaštaka jos veidą ir nustūmė ant lovos, pasakydamas, kad ji negyvens (1 t., b. l. 47-50).
Nukentėjusioji J. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu A. P. gyvena apie devynis mėnesius, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone. 2019-01-31, vakare, sugyventinis grįžo neblaivus iš darbo namo. Namuose abu dar gėrė alkoholio. Sugyventinis nuėjo miegoti, o ji viena toliau gėrė alų. Po 24.00 valandos sugyventinis atsikėlė, liepė ir jai eiti miegoti. Ji nesutiko, miegoti nėjo, toliau abu gėrė. Išgertuvių metu abu susipyko. Sugyventinis nuėjo į kambarį, rinkosi savo daiktus. Apie 4 val. 30 min. sugyventinis stipriai sudavė delnu jai per kairį skruostą. Dėl suduoto smūgio ji labai supyko, ėmė rėkti, o jis praeidamas pro šalį ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Tai pirmas kartas kada sugyventinis smurtavo. Smūgio sudavimo metu ji juto fizinį skausmą. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 58-61, 62-63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G311/2019(02) nurodyta, jog J. A. konstatuota kairio skruosto sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 73).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. vasario 1 d., 5 val. 30 min., A. P. nustatytas 2,20 promilės neblaivumo laipsnis. (1 t., b. l. 74-76)
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.
Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, A. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. vasario 1 d. apie 4.45 valandą, namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo šeimos narei - sugyventinei J. A. tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą, ranka sugriebęs už veido ją nustūmė ant lovos, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. A. kairio skruosto sumušimą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios priežasties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 23 d.)
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. liepos 23 d. apie 17.00 val. grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini) , sugyventinis A. P. (jam nustatytas 2,14 promilių girtumas), įlipo į namus pro langą griebė namuose buvusį kirvį, juo užsimojęs grasino savo neblaiviai sugyventinei J. A. (jai nustatytas 2,40 promilių girtumas) ir kartu gyvenančiam blaiviam namo savininkui J. U., sukapoti, po to numetęs kirvį, sugriebė savo sugyventinei už plaukų ir už jų laikydamas patąsė, tada sudavė vieną kartą kumščiu jai į veidą, pradėjo bėgti kraujas iš nosies, tada stipriai pastūmė ir J. A. griūdama galvą trenkėsi į pečiaus metalinę atbrailą. Tuomet jis sugyventinę apipylė vandeniu, kad pastaroji atsigautų ir pagriebęs virtuvėje buvusį peilį, juo užsimojo ir grasino, kad papjaus savo sugyventinę ir J. U., moteriai ketinant pabėgti jis ją sugriebė už plaukų pagavęs koridoriuje ir du kartus kumščiu sudavė į veidą. Po to sugyventinė išsivadavo ir išbėgusi į lauką paskambino 112. Moteriai buvo išduotas objektų tyrimas, bei šaukimas atvykti apklausai išsiblaivius. A. P. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 91-92).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra J. A., gyv. (duomenys neskelbtini) Smurtu įtariamas neblaivus sugyventinis A. P.. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti J. U. ir J. A.. Gauti paaiškinimai, kad A. P., į namo vidų įlipo pro atidarytą langą, vartojo necenzūrinius žodžius, pagriebęs virtuvėje buvusį kirvį, juo užsimojęs grasino sugyventinei J. A. ir namo savininkui J. U.. Numetęs kirvį, tąsė J. už plaukų, sudavė kumščiu į veidą, pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ir trenkėsi galva į pečių. Pagriebęs peilį grasino papjauti, grasino padegti namą (1 t., b. l. 93-97).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena su 2019-07-23 garso ir vaizdo įrašais. Juose matyti, kaip lauke stovinti nukentėjusioji J. A., ant kurios jokių sužalojimų nėra, atrodo, rami, nesusijaudinusi, atsako, kad jai grasino sugyventinis, per langą iššokęs pasiėmė kirvį, peilį. Jis sudavė jai į veidą, pastūmė ją, ir ji atsitrenkė į pečių galva. Antrame įraše nukentėjusioji sako, kad jis buvo paėmęs peilį, ji bijojo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo ir anksčiau smurtas (1 t., b. l. 98-101).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) Koridoriuje ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės. Virtuvėje šalia medinės spintelės ant grindų matosi peilis su juoda rankena, kuris išimtas ir supakuotas pakuotėje Nr. 1. Virtuvės dešinėje pusėje matosi virtuvinės spintelės ir krosnis, tarp kurių ant grindų matosi padėtas kirvis su medine rankena, kuris išimtas su supakuotas pakuotėje Nr. 1. (1 t. b. l. 102-106).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kirvis su mediniu kotu, visas kirvio ilgis 31 cm. Apžiūrėjus kirvį, jokių pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, rasta nebuvo (1 t., b. l. 107-111).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis su juodos spalvos rankena. Visas peilio ilgis - 22 cm, o ašmenų ilgis - 10 cm. Apžiūrėjus peilį, jokių pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, rasta nebuvo (1 t., b. l. 112-116).
Nukentėjusioji J. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena 2 metus laiko, name adresu (duomenys neskelbtini) , kuris priklauso J. U.. Su A. P. veda kartu bendrą ūkį ir buitį. J. U. vieną kambarį jiems užleido gyventi, o už tai ji prižiūri Joną, nes jis yra invalidas, reikia jam priežiūros. 2019-07-23 nuo 10 val., namuose su sugyventiniu vartojo stiprų alų „Bokštų“, 7,5 laipsnių stiprumo, 1 litro talpos. Tada kambaryje kilo tarp jos ir sugyventinio žodinis konfliktas dėl buitinių darbų, ji jam pasakė, kad jo matyti nenori, ir jis iš namų išeitų. Kadangi jis nėjo, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, tuo metu jis nesmurtavo ir iš namų išėjo. Apie 17 valandą ji buvo namuose, kambaryje kalbėjosi su Jonu. Ji su Jonu užsirakino namo duris, nes bijojo, kad jis negrįžtų. Kadangi buvo karšta, tai buvo palikę pravirą kambario langą. Staiga pro pravirą langą įlipo sugyventinis A. P., ir jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Ji sėdėjo ant lovos, o sugyventinis, priėjęs prie jos, griebė rankomis jai už plaukų ir stipriai tris kartus patempė. Jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Sugyventinis jai sėdint ant lovos su kumščiu sudavė tris kartus į veidą. Skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Ji gynėsi, sugyventinį pastūmė ir bėgo į virtuvę. Sugyventinis iš paskos. Virtuvėje sugyventinis paėmė į ranką (kurią tiksliai neatsimena) nedidelį kirvuką (jis priklauso jai), kuris buvo prie pečiaus, ir juo užsimojo (vieną kartą) ant jos ir šaukė „sukaposiu“. Sugyventinis nuo jos buvo apie pusę metro atstumu. Ji labai išsigando, galvojo, kad sužalos ar net nužudys su tuo kirviu. Tai suprato kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Tačiau užmojęs kirviu, jis staiga kirvį numetė kambaryje ant grindų. Tada jis virtuvėje nuo stalo paėmė virtuvinį peilį (jis priklauso jai) į vieną ranką (į kurią jau nepasakys) ir ranką su peiliu iškėlė į viršų ir užsimojo į jos pusę ir šaukė jai „papjausiu“. Ji labai išsigando, galvojo, kad sužalos ar net nužudys. Ji tai suprato kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Tačiau sugyventinis su peiliu virtuvėje priėjo prie dujų baliono ir norėjo nupjauti dujų baliono guminę žarną, tačiau ji su Jonu neleido, ir jis žarnos nenupjovė ir jos nesugadino. Sugyventinis peilį numetė virtuvėje ant grindų, prie dujinės viryklės. Ji sugyventiniui sakė „eik tu iš čia“, tačiau jis neklausė. Ji nuo sugyventinio norėjo pabėgti į lauką, nes bijojo dėl savo gyvybės, ir ji bėgo į lauką. Tačiau koridoriuje sugyventinis jai griebė už plaukų abejomis rankomis ir neleido pabėgti, stipriai tris kartus patempė žemyn. Jai labai skaudėjo galvą, jautė fizinį skausmą. Tada už plaukų atitempė į virtuvę. Ir ten, virtuvėje, kumščiu jis sudavė vieną kartą į veidą, ir tada jis vieną kartą tyčia rankomis stipriai pastūmė ją į pečių. Ji griuvo ir galvos pakaušį trenkė į pečiaus metalinę atbrailą. Ji nuo smūgio neteko sąmonės, nieko neatsimena. Sąmonę atgavo, kai sugyventinis ant veido užpylė vandens. Tada ji atsistojo ir išbėgo į lauką, paskambino 112. Tada atvyko policija, jau sugyventinis buvo pabėgęs iš namų. . Buvo iškviesta greitoji, bet vykti su greitąja ji atsisakė. Jai po įvykio skaudėjo sumuštas vietas – galvą, veidą, rankas, jautė skausmą, dėjo ant galvos kad mažiau skaudėtų šaldytų produktų. Sugyventinis taip elgiasi, tai yra smurtauja prieš ją jau antrą kartą. Visą šį įvykį matė kartu gyvenantis J. U., kuriam grasinta peiliu ar kirviu nebuvo. Ji negirdėjo, kad sugyventinis būtų grasinęs, kad padegs namus. Raudonos spalvos dėmės koridoriuje ir virtuvėje ant grindų yra nuo jos, kadangi, kai pirmą sugyventinis sudavė į veidą, tai dėl to jai bėgo kraujas iš nosies ir jo prilašėjo ant grindų. Ji byloje civilinio ieškinio nereikš. Peilis ir kirvis yra jos nuosavybė (1 t., b. l. 137-140, 144).
Nukentėjusioji J. A. papildomai parodė, kad duoti parodymus sutinka, ji tvirtina savo duotus parodymus pirmos apklausos metu. Tik nori papildyti, kad ji šiuo metu A. P. pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, abu susitaikė. 2019-07-23 konflikto metu apie 17 val. ji nematė, kad sugyventinis A. J. U. pastūmė ar jam sudavė. J. U. ją gynė nuo sugyventinio (1 t., b. l. 141-143).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1895/2019 (02) užfiksuota, kad J. A. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-07-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 151).
Nukentėjusysis J. U. parodė, kad 2019-07-23 apie 17.15 val. A. P. sugrįžo į namus ir įlipo pro langą. Jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, puolė mušti J. A.. A. P. jai sudavė kumščiu apie keturis smūgius į galvą ir į krūtinę, tąsė sugriebęs rankomis už plaukų. A. virtuvėje ant stalo griebė buvusį peilį ir norėjo perpjauti dujų baliono guminę žarną. Jie jam neleido to daryti. Jis tada numetė peilį. Dar prieš tai, kai A. įlipo pro langą, buvo pasigriebęs virtuvėje buvusį kirvį, kuriuo užsimojo ant J.s ir grasino, kad ją sukapos. Po to numetė kirvį ir griebėsi peilio. A. P. tyčia virtuvėje pastūmė J., dėl ko ji nugriuvo, galva trenkėsi į pečių. Nukentėjusiajam virtuvėje, vykstant konfliktui, jis kumščiu sudavė į veidą ir pastūmė. J. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 153-155, 165, 166).
Nukentėjusysis J. U. papildomai parodė, kad nori papildyti, kad 2019-07-23 apie 17.00 valandą namuose adresu (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, konflikto tarp sugyventinių J. A. ir A. P. metu, A. P. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą (į kairiojo skruosto pusę) bei ranka vieną kartą pastūmė į šoną, tačiau jis nenukrito ir nesusižalojo. A. taip pasielgė, nes jis jo prašė, kad neskriaustų savo sugyventinės J.s, nes matė, kai jai sudavė ir jai grasino peiliu ir kirviu. Kai A. kumščiu jam vieną kartą sudavė per veidą, jis jautė fizinį skausmą, skaudėjo kairės pusės skruostą, tačiau skausmas greitai dingo, jokio sužalojimo nebuvo, skausmo vietos negydė, į medikus nesikreipė. Po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nepaminėjo, kad jam A. sudavė ir pastūmė, o tai paminėjo gerokai vėliau, kai atvyko jį apklausti kiti policijos pareigūnai. A. jį taip pat vieną kartą ranka pastūmė, tačiau jam jokių sužalojimų nebuvo, neskaudėjo. Jis jokių pretenzijų A. P. neturi, jokio pareiškimo nerašys, jam atleido, abu susitaikė. Dar kartą tvirtina, kad konflikto metu A. jam peiliu ir kirviu tiesiogiai negrasino, grasino tik savo sugyventinei J. A.. Byloje civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 160-164).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. liepos 23 d., 19 val. 53 min., A. P. nustatytas 2,14 promilės neblaivumo laipsnis. (1 t., b. l. 132-133)
Liudytoja A. V. nurodė, kad 2019-07-23 apie 15 val. buvo gautas Kauno budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini) , kur smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu rasta pranešėja J. A., namo savininkas J. U. ir A. P.. Pranešėja paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kadangi A. P. nepageidaujamas. Ji sakė, kad prieš ją smurtą nenaudojo, ant jos jokių sužalojimų nesimatė. Policijos pareigūnai išvyko. Po kelių valandų vėl tuo pačiu adresu buvo gautas pranešimas - smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus vėl minėtu adresu, buvo rasti neblaivūs pranešėja ir jos sugyventinis bei blaivus J. U.. J. A. ir J. U. nurodė, kad sugrįžęs sugyventinis įlipo pro langą į namus ir J. sumušė, kiek sudavė smūgių, neatsimena, tąsė už plaukų, pastūmė, o ji krito ir trenkė galvą į pečių bei grasino jai peiliu ir kirviu ir iš namų pasišalino. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, virtuvėje ant grindų rastas peilis ir kirvis, kurie buvo išimti. Atsimena, kad J. U. sakė, kad jis J. gindamas nuo A., pastarasis jam sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą pastūmė, bet ant jo jokių sužalojimų vizualiai nesimatė. Namuose jokių pašalinių asmenų nebuvo. A. P. buvo sulaikytas, bet jis nieko neaiškino (1 t., b. l. 173-175)
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, faktą jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada ir liudytojų parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Kaltinamasis prisipažino, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą sugyventinės atžvilgiu ir tuo pačiu metu jai grasino kirviu ir peiliu. Pripažino, jog nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo J. U. atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. P. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra. Jis neteistas (teistumas išnykęs) ( 2 t., b. l. 91-93), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 94-95), nedirba, bedarbis (2 t., b. l. 96, 97), VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos grupėje nėra (2 t., b. l. 100). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, jam atleido, civilinio ieškinio nėra. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinio ieškinio nėra, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes su griežtais įpareigojimais bei draudimais, taip pat bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 4 punkte: pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei gydytis nuo alkoholizmo, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinio ieškinio nėra, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 1 d. 5.30 val. iki 2019 m. vasario 1 d. 14.46 val. (1 para), ir nuo 2019 m. liepos 23 d. 19.30 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 12.30 val. (2 paros), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalis), (2 t., b. l. 3-5, 36-40).
Dėl kitų procesinių klausimų
Civilinio ieškinio –nėra.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas, su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. (1 t., b. l. 50, 97)
Peilį ir kirvį nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai J. A.. Atsisakius daiktus paimti ar per nustatytą terminą neatsiėmus daiktų, juos sunaikinti. (1 t., b. l. 119)
2019 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. (2 t., b. l. 70)
2019 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. (2 t., b. l. 73)
2019 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę -įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. (2 t., b. l. 80-81)
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. vasario 1 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 23 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 23 d. fizinio skausmo sukėlimas) nubausti jį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P.:
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- per du mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 1 d. 5.30 val. iki 2019 m. vasario 1 d. 14.46 val. (1 para), ir nuo 2019 m. liepos 23 d. 19.30 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 12.30 val. (2 paros), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2019 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
2019 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
2019 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę -įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Peilį ir kirvį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai J. A.. Atsisakius daiktus paimti ar per nustatytą terminą neatsiėmus daiktų, juos sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.