- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-16066-490/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00919-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- N. I.
- Suinteresuotas asmuo
- R. I., valstybės įmonei Turto bankui
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. I. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Pareiškime nurodė, kad 2002 kovo 7 d. mirė R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Paskutinėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). R. I. mirė turėdamas sutuoktinę N. I., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sūnų R. I.. Po jo mirties Jonavos rajono 3-jame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta. Po R. I. mirties liko palikimas 3 kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokoje pagal 1995 rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Mirus sutuoktiniui pareiškėja, jį palaidojo, liko gyventi šeimos bute, ten deklaruoja gyvenamąją vietą, moka mokesčius, ką patvirtina pridedami kvitai už komunalines paslaugas, gyventojų registro išrašas, tokiu būdu ji per įstatymu nustatytą terminą priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. I. mirties jo sutuoktinė N. I. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises ir pareigas, galėtų kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėja bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. I. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. I. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo R. I. 2021 m. birželio 10 d. pranešimu nurodė, kad sutinka, kad būtų patenkintas N. I. prašymas.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjos pareiškimu ir jos pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis): asmens tapatybės kortele, R. I. mirties liudijimu Nr. 144, R. I. ir N. I. santuokos liudijimu, notaro Zenono Bondzinsko liudijimu apie palikimo nepriėmimą po R. I. mirties, gyventojų ir nekilnojamojo turto registro išrašais, mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas kvitais nustatyta, kad mirusiojo R. I. santuoka su N. I. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Iki mirties R. I. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). R. I. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties N. I. liko gyventi šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), naudojosi santuokos metu su R. I. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, mokėjo mokesčius už sunaudojamą komunalines paslaugas, tvarkė ir prižiūrėjo butą. Po R. I. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), 1995 m. rugsėjo 4 d. buvo įregistruotas N. I. vardu. Aktyvūs faktiniai N. I. veiksmai po sutuoktinio R. I. mirties patvirtina, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą. Suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, tai yra teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog N. I. po sutuoktinio R. I. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, N. I. išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.