Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. 2VP-5216-220/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
2VP-5216-220/2018
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01843-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pareiškėjas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato
Skolininkas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-5216-220/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01843-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.5.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 31 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui D. S., D. S., antstoliui Kęstučiui Košiui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teisme gautas pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui D. S. priklauso ½ dalis D. S. piniginių lėšų esančių banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir lėšų gaunamų darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko D. S. sutuoktinė D. S. turi savo vardu atidarytoje sąskaitoje banke piniginių lėšų ir lėšų gaunamų iš darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Antstolis išsiuntė siūlymą skolininkui, kuriuo pasiūlyta pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkas per nustatytą terminą sutikimo antstoliui nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 593 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškimai teisme vykdymo proceso metu, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio K. Košio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0118/06/01266, 0118/06/01263, 0118/05/02227, 0118/05/01749 pagal kuriuos yra vykdomas išieškojimas iš skolininko D. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovaujančios valstybę ir Tauragės AVPK Pagėgių PK, naudai. Antstolių kontora, vykdydama išieškojimą nustatė, kad skolininkas vedęs. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Turto arešto aktu Nr. S-18-22009 antstolis areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinės D. S. turtinę teisę į 1261,90 Eur sumą priklausančią skolininko sutuoktinei D. S. pagal 2017 m. gruodžio 1 d. pensijų kaupimo sutartį sudaryta su pensijų kaupimo bendrove UAB „Swedbank investicijų valdymas“ , pinigines lėšas esančias ir/ar pateksiančias į sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir darbo užmokestį gaunamą iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Antstolis nurodė, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, skolininkas apie sutikimą dėl turto dalies nustatymo antstolio neinformavo, todėl pareiškėjas antstolio K. Košio pasiūlymu įpareigotas kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo vykdomosiose bylose Nr. 0118/06/01266, 0118/06/01263, 0118/05/02227, 0118/05/01749.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2018 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktu Nr. S-18-118-24125, nurodė skolininkui per dvidešimt dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tokio sutikimo negavus CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. yra D. S. sutuoktinė. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ nustatyta, jog sutuoktiniai D. S. ir D. S. 2018 m. spalio 8 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria pakeistas įstatyminis turto režimas. Minėta vedybinė (povedybinė) sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota 2018 m. spalio 9 d. Teismas pateikė užklausą notarei Silvijai Bautrėnienei dėl minėtos sutarties kopijos pateikimo. 2018 m. spalio 31 d. teisme gauta D. S. ir D. S. vedybinė (povedybinė) sutartis.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniais). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip minėta skolininkas D. S. su sutuoktine D. S. 2018 m. spalio 8 d. sudarė ir pasirašė povedybinę sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad šalys sutaria, kad turtas įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė (sutarties 2.1. punktas) įskaitant pajamas (pinigine ir natūrine forma) gautas iš sutuoktinių darbinės, intelektinės ar kitokios veiklos, taip pat pensijas, pašalpas, draudimo išmokas, patirtos žalos kompensacijas, iš įmonių ar kitokio verslo gautas pajamas ar turtą, pajamas iš privačių pensijų fondų ar gyvybės draudimo fondų, loterijų prizus, pajams už parduotą asmeninį turtą, po šios sutarties įsigaliojimo (sutarties 2.1.2. punktas). Iš Vedybų sutarčių registro matyti, jog minėta povedybinė sutartis įregistruota 2018 m. spalio 9 d. Taigi skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis įsigaliojo 2018 m. spalio 8 d. CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, D. S. ir D. S. atžvilgiu įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikytinas tik iki 2018 m. spalio 9 d., t. y. iki povedybinės sutarties įsigaliojimo. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte, įgytame iki 2018 m. spalio 9 d., principo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti, jog skolininkui D. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinei D. S., priklausančių pajamų, gaunamų iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis sutuoktinės D. S. piniginių lėšų, esančių ir/ar pateksiančių į areštuotą jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. spalio 9 d. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad, neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies po 2018 m. spalio 9 d. santuokos metu įgytame kitame turte/turtinėse teisėse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ jo sutuoktinės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių pajamų, gaunamų iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ar kitos darbo santykių/individualios veiklos pagrindu, sutuoktinės vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų įgytų/atsiradusių per laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. spalio 9 d.

Kitoje dalyje pareiškimas atmestinas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas