- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- II-73-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03654-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- T. G., V. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Algis Kojala
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. V., jo atstovui advokatui Algiui Kojalai, suinteresuotiems asmenims T. G. ir V. D.,
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. (S. V.) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26536-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26536-2020 S. V. buvo nubaustas 11 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 3 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir jį kliudė, ko pasekoje motociklas nuvirto ant šalia stovinčio automobilio Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti motociklas Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 126 punktus (b.l. 7).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis nepadarė nutarime nurodyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nesukėlė eismo įvykio. Jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo neištyrus visapusiškai visų bylos aplinkybių, nutarimą priėmęs pareigūnas nenustatė, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, jo kaltę pagrindė tik prielaida, įrodinėjimą, dėl ko nuvirto motociklas, perkėlė ant pareiškėjo. Aplinkybė, kad jis pravažiuodamas motociklą Yamaha jį kliudė, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis. Priešingai, policijos pareigūnės S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog liudytoja paaiškino, jog prie nuvirtusio motociklo mašina stovėjo maždaug 1 metro atstumu. Ant pareiškėjo vairuoto automobilio ekspertai neaptiko jokių tariamo kontakto žymių, jokių įbrėžimų. Jis pradėdamas važiuoti atbuline eiga net teoriškai negalėjo išvystyti tokio greičio, kad nuo pajudančio automobilio sukelto vėjo nugriūtų techniškai tvarkingai pastatytas motociklas. Liudytojai teigė, kad jie matė pravažiuojantį geltonos spalvos automobilį, bet nei jo markės, nei valstybinio numerio nenurodė. Jo vairuotas automobilis yra ne geltonos, o pilkos spalvos. Jei minėtas motociklas nuvirto dėl neaiškių priežasčių ir padarė žalą kitam automobiliui, turėtų būti tiriamas motociklo savininko atsakomybės klausimas dėl administracinio nusižengimo padarymo dėl nerūpestingumo (b.l. 2).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad S. V. veika padarius skundžiame nutarime nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įrodyta. Administracinis nusižengimas įrodytas remiantis administracinio nusižengimo protokolu, nukentėjusio, liudytojų parodymais, motociklo apžiūros įvertinimu. Byloje buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti byloje esantys prieštaravimai, S. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai (b.l. 1).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko pilna apimtimi. Patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. jis vairavo automobilį Volvo S80, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nekliudė. Vairuodamas jis net nematė, kaip stovėjo tas motociklas, nes šis buvo pasislėpęs, o jis žiūrėjo, kaip išvažiuoti iš kiemo, o ne kokios stovi transporto priemonės. Iškviestas policijos jis nuvažiavo į įvykio vietą ir viską apžiūrėjo. Jis išleidęs draugę važiavo iš kiemo atbulomis. Motociklas stovėjo tarp mašinų. Jis aiškino tai tyrėjai policijoje, tačiau ši jam nurodė, kad niekas kitas to negalėjo padaryti. Jam buvo pasakyta, kad jis kliudė priekinę motociklo padangą ir šis nukrito ant mašinos durų. Jei jis išvažiuodamas atbulomis prisiliestų priekiniu ratu motociklą, šis kristų į priešingą pusę, nei nuvirto, o jis pats pirma būtų kliudęs automobilio Toyota priekinį bamperį. Jam fiziškai nebuvo įmanoma prisiliesti automobiliu prie to motociklo. Jis pats motociklo griuvimo garso negirdėjo. Nemano, kad motociklas griuvo tada, kai jis pats išvažinėjo. Jis galėjo griūti dėl to, kad kelias buvo nelygus, kad blogai buvo pastatytas ant kojelės, gal kas iš praeivių užkabino. Niekas nematė, kad jis prilietė motociklą, jis dideliu greičiu iš kiemo neišvažinėjo. Jo vairavimo stažas 2 metai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis pastatė kieme motociklą kaip nurodyta byloje, nuėjo namo. Po 20 minučių buvo balkone, išgirdo didelį motociklo nukritimo garsą. Atsistojęs matė, kaip atbulas išvažinėja automobilis „Volvo“. Jis važiavo greičiau, nei įprasta 20 km/h greičiu. Kiemas siauras. Jis Volvo matė 2-3 metrai nuo motociklo. Paties kontakto nematė. Matė tik kaip automobilis važiuoja atbulas, o jo motociklas guli. Pamatė automobilį tolstantį gal per 3 metrus nuo motociklo. Motociklas buvo nukritęs ant Toyota automobilio. Stato motociklą apie 1-1,5 metų, nei karto jis nebuvo pats savaime nukritęs. Tą dieną pastatė kaip įprastai, apėjęs motociklą paklibino, patikrino, ar gerai stovi. Vėjuota nebuvo, karšta, kad lydytųsi asfaltas nebuvo. Aplink nugriuvusį motociklą žmonių nebuvo, kurie būtų galėję jį nuversti ir nubėgti nuo garso atsiradimo. Motociklas stovėjo pasuktu priekiniu ratu į kairę ir taip užrakintas. Galbūt važiuodamas automobilis ratą kabino. Rato gumai palietus bamperį galėjo žymės ir nelikti, blogiausiu atveju liktų juoda žymė, kurią galėjo nuvalyti. Jo motociklas sveria virš 200 kg, mašina apie 2 t. todėl jos prisilietimo užtektų nuversti motociklą.
Suinteresuotas asmuo V. D. paaiškino, kad įvykio dieną jo nebuvo Vilniuje, jis buvo išvažiavęs atostogauti. Jo automobilis Toyota buvo pastatytas ir paliktas kieme. Jam paskambino motociklo savininkas ir paaiškino, kokia situacija. Jo automobilis nukentėjo, jam buvo sulankstytos durelės ir apibraižytas slenkstis. Draudimas paskaičiavo 163 Eur žalą, bet dar jos neatlygino.
Liudytoja D. B. 2020 m. rugsėjo 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.00 val. tikslaus laiko neprisimena, buvo namuose 4 aukšte, išgirdo šaižų garsą, garsiai pravažiavo automobilis. Pasižiūrėjo pro langą, motociklas gulėjo ant šono, o per balkoną pamatė nuvažiuojantį geltonos spalvos automobilį, kurio numerio ir markės neįsidėmėjo, kadangi buvo didelis atstumas virš 50 m., vairuotojo nematė. Geltono automobilio ir motociklo kontakto nematė, o kito išvažiuojančio automobilio jau nebuvo. Oras buvo geras, stipraus vėjo nebuvo. Automobilis važiavo greitai važiuojamosios dalies viduriu (b.l. 17-18).
Specialistės S. K. 2020 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog tyrimo metu ji telefonu apklausė liudytoją I. D., kuri nurodė, jog nurodytą dieną (tikslaus laiko pasakyti negalėjo), būdama namie pirmame aukšte, išgirdo metalo trinties garsą. Iš karto priėjo prie lango ir pamatė nugriuvusį motociklą, kuris iki tol stovėjo tvarkingai. Šalia jo vieno metro atstumu stovėjo geltonos spalvos automobilis, kurio vairuotojas iš karto didindamas greitį pradėjo važiuoti iš kiemo. Automobilio markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Iki tol būdama virtuvėje matė, kad motociklas stovėjo tvarkingai, pargriuvęs nebuvo. Daugiau judančių transporto priemonių kieme nebuvo (b.l. 28).
T. G. 2020 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. 18.01 val.-18.02 val. buvo balkone. Išgirdęs didelį smūgio garsą, sklindantį lauke, pagalvojo, kad įvyko eismo įvykis. Atsistojęs pamatė nuo netvarkingai pastatyto VW Passat automobilio dideliu greičiu nuvažiuojantį auksinės spalvos automobilį Volvo S80/S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinį numerį iš karto įsirašė į sms. Nuvažiavus Volvo, nuėjo į kitą kambarį, kad pamatytų visą automobilį VW Passat, nes iki tol matė tik jo galą. Pamatęs sveiką Passatą, pamatė šalia Passato paguldytą jo Yamahą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto paskambino 112 ir pranešė situaciją, tada nuėjo į lauką, sutikti kaimynai jį informavo apie nuverstą motociklą. Kaimynai sakė išgirdę smūgį ir matę dideliu greičiu nulekiančią transporto priemonę. Kaimynai davė telefono numerį žmogaus, ant kurio automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvirto jo motociklas. Volvo nuvažinėjo atbuline eiga 30-40 km/h greičiu. Šioje siauroje gatvelėje tai nebūdinga, nes ji yra labai siaura ir duobėta. Vėliau paaiškino, kad išgirdęs smūgį pažiūrėjo pro 5 aukšto langą, Volvo automobilis buvo nutolęs 3 m nuo motociklo ir padidintu greičiu pradėjo važiavo iš kiemo atbulomis. Kieme daugiau jokių kitų važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Motociklas buvo pastatytas tvarkingai, pastačius atraminę koją. Oro sąlygos motociklo nuversti negalėjo, nebuvo vėjuota. Automobilyje buvo tik vienas asmuo, keleivių nepastebėjo. Jo nuomone, automobilis įsirėmė į motociklą priekine dalimi, kontaktas galėjo būti į motociklo priekinį ratą (b.l. 21).
V. D. 2020 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime nurodė eismo įvykio nematęs, jis atostogavo, palikęs automobilį sveiką stovėti (duomenys neskelbtini), nurodė kad jį susirado ir apie eismo įvykį pranešė motociklo vairuotojas (b.l. 22).
S. V. 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 17.30 val. jis su drauge privažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Po kurio laiko vienas atsisėdo į automobilį, atbulas išvažiavo iš kiemo. Išvažiuodamas jokio automobilio ar motociklo tikrai nekliudė (b.l. 24).
Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.51 val. gavęs pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino važiuojantis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi motociklo Yamaha vairuotojas T. G., kuris paaiškino, jog būdamas namuose išgirdo kieme garsą, panašų į automobilio atsitrenkimą. Pažiūrėjęs pro langą pastebėjo, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu nuvažiuoja nuo kito automobilio. Vėliau pranešėjas pastebėjo, kad jo motociklas nuverstas ir atsitrenkęs į kitą automobilį Toyota, valst. Nr (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).
Eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., schemoje matyti eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymas: automobilis Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas Yamaha statmenai priparkuoti šalia prie namo (duomenys neskelbtini), tarp jų 1 metras, gatvės plotis 10 m. (b. l. 12).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilių Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – priekinės kairės pusės durys, motociklui Yamaha valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti dešinės pusės pakojis, apdailos detalės, vairo svarelis, dešinės pusės veidrodėlis (b.l. 14) Automobilio Toyota ir motociklo Yamaha apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse, apžiūrėtas automobilis Volvo, jo apgadinimų neužfiksuota (b.l. 21-25).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Nagrinėjamu atveju iš S. V. parodymų ir rašytinių paaiškinimų, nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. 18.00 val. jis vairavo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažinėjo atbulas iš kiemo, kuriame yra (duomenys neskelbtini)namai, išvažiuodamas pravažiavo pro stovinčias transporto priemones, galimai motociklą Yamaha ir automobilį Toyota, nors pačių transporto priemonių markių nežiūrėjo. Jo parodymai atitinka suinteresuoto asmens T. G. parodymus, liudytojų D. B. ir I. D. paaiškinimus. Jie visi trys matė iš kiemo atbulomis išvažiuojančią šviesios spalvos transporto priemonę, T. G. užfiksavo jos identifikacinius duomenis – automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas neigia, kad jis pravažiuodamas stovinčias transporto priemones bent kurią jų kliudė, nurodo, kad motociklo Yamaha griuvimas ir jo atsitrenkimas į automobilį Toyota, dėl ko abiem šiomis transporto priemonėms buvo padaryti apgadinimai, nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo veiksmais – važiavimu pro šias transporto priemones.
Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kad S. V. pravažiuodamas vairuojamu automobiliu Volvo tikrai kliudė stovintį motociklą Yamahą, dėl ko šis griuvo ant šalia stovėjusio automobilio. Pažymėtina, kad nei vienas iš byloje paaiškinimus teikusių liudytojų D. B., I. D. bei T. G. nematė paties eismo įvykio ir to momento, kad būtų kontaktavęs automobilis Volvo ir motociklas Yamaha. Jie visi teigė pasižiūrėję į kiemą tik po to, kai išgirdo trenksmo garsą, tada pamatė nukritusį motociklą, nuvažiuojantį automobilį Volvo, kurio važiavimo greitis jiems pasirodė didesnis nei leistinas namų zonoje. Trenksmo garsą greičiausiai sukėlė griūvančio motociklo atsitrenkimo į automobilį Toyota garsas. Tačiau tai nėra pakankamas įrodymas nustatyti priežastinį ryšį tarp automobilio Volvo važiavimo ir motociklo griuvimo. Liudytojai tik daro prielaidą, kad automobilis kliudė pravažiuodamas motociklą remdamiesi tuo, kad tuo metu kieme nebuvo matyti jokių kitų judančių transporto priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilį Volvo jie visi pamatė jau esantį per kelis metrus nuo motociklo, nors kaip teisme paaiškino T. G., jis susidūrimo momentu buvo balkone, jam tereikėjo atsistoti, kad pamatytų situaciją. Kitų liudytojų parodymai dėl to, kokie buvo automobilio Volvo vairuotojo veiksmai taip pat nežymiai prieštarauja T. G. parodymams. I. D. nurodė, kad kai ji išgirdo metalo trinties garsą, ji turėjo prieiti prie lango, o jai priėjus, automobilis Volvo ne važiavo, o stovėjo prie motociklo vieno metro atstumu, tik jai žiūrint pradėjo nuvažinėti dideliu greičiu. Tuo tarpu T. G. nurodė jau buvęs balkone, tik atsistojęs matė jau dideliu greičiu važiuojantį automobilį Volvo per 3 metrus nuo motociklo. T. G. parodymai ne visiškai tiksliai atitinka ir jo rašytinį paaiškinimą. Kaip nurodė T. G. rašytiniame paaiškinime, iš pradžių jis manė, kad Volvo kliudė ne motociklą, o stovintį automobilį VW Passat, kuris sudarė kliūtį pravažiavime, kaip pažymėjo savo schemoje (b.l. 3), ir būtent nuo kurio nuvažinėjo automobilis Volvo.
Minėtų transporto priemonių kontaktavimo neįrodo kita byloje surinkta medžiaga, o būtent pirmiausiai automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenys, ant kurio jokių vizualių apgadinimų nenustatyta (b.l. 32). Nukentėjusysis teigia, kad automobilis priekiniu bamperiu kontaktavo su jo motociklo minkštu ratu, todėl ant Volvo bamperio, pėdsakų neliko, tačiau tai yra tik prielaida. Tiek pagal nukentėjusiojo nupieštą schemą (b.l. 13), tiek pagal policijos pareigūnų schemą (b.l. 12) iš kiemo atbulam judančiam automobiliui pirmiausiai tektų pravažiuoti pro stovintį automobilį Toyota, už kurios stovėjęs motociklas buvo mažesnio ilgio, ir ne taip išsikišęs kaip automobilis Toyota į gatvelės važiuojamąją dalį. Jei T. G. nurodytas stovintis automobilis WV Passat nebuvo kliūtimi sėkmingai pravažiuoti pro Toyota, menkai tikėtina, kad motociklas būtų sudaręs jam judėjimo kliūtį.
Nukentėjusysis nurodo, kad nebuvo jokios kitos priežasties be kliudymo automobiliui griūti motociklui, esą kelio danga buvo lygi, asfaltas nesilydė, motociklas stovėjo tvirtai ir stabiliai. Tai prieštarauja liudytojo T. G. rašytiniam paaiškinimui, kuriame jis pabrėžė, jog kelio danga toje vietoje labai duobėta. Motociklo apžiūros protokole nurodyta, kad motociklas pastatomas ant centrinės atramos, stovi tvirtinai, judinamas ranka nejuda, bet iš nuotraukų matyti, kad apžiūra buvo daryta Kelių policijos valdybos aikštelėje, kur asfaltas naujas ir lygus, o ne įvykio vietoje.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Kadangi byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad motociklas Yamaha valst. Nr. (duomenys neskelbtini) griuvo ir atsitrenkęs apgadino automobilį Toyota dėl to, kad pravažiuodamas pareiškėjas savo automobiliu Volvo jį užkliudė, o priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir transporto priemonių sugadinimo grindžiamas tik prielaidomis, šios abejonės, kurių teismas nebegali pašalinti vertintinos pareiškėjo naudai ir laikytina, kad neįrodyta jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje įvykis ir sudėtis. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-26536-2020 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena S. V. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti pareiškėjo S. V. (S. V.) skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26536-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį S. V. (S. V.) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.