Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-13497-861/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2-13497-861/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08153-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-13497-861/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08153-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; (S) 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui M. B. dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 060,53 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-03-27 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 1 060,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, įgyvendindama jai įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlyginęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, kuris vairavo transporto priemonę, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 060,53 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1 060,53 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-03-18 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas ir 24 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 060,53 Eur dydžio sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 060,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-18) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 24 Eur dydžio žyminį mokestį ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovės gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Donata Kravčenkienė