Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-208-555/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
2A-208-555/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
M. M. M.
Atsakovas
B. K.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-208-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22635-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 3.3.1.18; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės M. M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-882-944/2015 pagal ieškovės M. M. M. ieškinį atsakovei B. K., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) poilsio patalpų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. vasario 12 d. atsakovei B. K. priklausančiose patalpose Nr. 202, 2 aukšte, patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), trūko vamzdis, kuris užliejo žemiau esančias patalpas. Byloje įrodinėjama, kad šio įvykio metu buvo užlietas ieškovei M. M. M. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad dėl vandens išsiliejimo sugedo ieškovei nuosavybės teise priklausanti mikrobangų krosnelė, buvo apgadinta dalis virtuvės baldų komplekto plokščių, sienos ir lubos. Atsakovė geranoriškai atliko sienų ir lubų remontą, tačiau kitą žalą atlyginti atsisakė. Neatlyginta žala yra 164,59 Eur (568,30 Lt) dėl keistinų virtuvės baldų komplekto plokščių, 179,56 Eur (620 Lt) už pakeitimo darbus, 161,90 Eur (559 Lt) dėl mikrobangų krosnelės. Iš viso neatlyginta žala yra 506,05 Eur (1 747,30 Lt).

Šalies argumentai

Ieškovė M. M. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės B. K. 505,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 412,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovei priklausančios patalpos galėjo būti užlietos per keletą kartų, kelių skirtingų šaltinių, priešingai, teismas pripažino, kad atsakovei priklausančiose patalpose buvo vienas vamzdžio trūkimas, kurio metu išsiliejo žymus kiekis vandens. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovei priklausančios patalpos, kuriose trūko vamzdis, ir ieškovei priklausančios patalpos, kuriose galimai kilo žala, yra išsidėsčiusios ne vertikaliai viena kitai, nesudaro pagrindo paneigti galimybės, kad vanduo galimai galėjo tekėti ne tik žemyn, tačiau ir į šoną, tokiu būdu užliejant ieškovei priklausančias patalpas, o duomenų paneigiančių šias aplinkybes pateikta nėra. Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys dėl kanalizacijos stovo keitimo ir fotonuotraukos dėl šio stovo keitimo bei galimai drėgnos sienos, neįrodo galimai kito žymaus papildomo ar antrinio užliejimo šaltinio ieškovės patalpoms. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad jai priklausančių patalpų užliejimas įvyko iš atsakovės patalpų, ir įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė nepakankamai rūpestingu jai priklausančių patalpų priežiūra bei valdymu. Tuo tarpu teismas dėl realių padarytų nuostolių dydžio, konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jų neįrodė, t. y. neįrodė dėl keistinų virtuvės baldų ir mikrobangų krosnelės, todėl teismas vertino, kad nėra įrodyta žala, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas taip pat nurodė, kad vien fotonuotraukos ir liudytojų paaiškinimai, kurie susiję giminystės ryšiais su ieškove, neįrodo, kad virtuvės baldų defektai atsirado ar galėjo atsirasti tik dėl vienkartinio užliejimo, t. y. kad žymus vienkartinis vandens kiekis galėjo „iškelti“ stalviršio paviršių, todėl galėjo atšokti stalviršio šoninė juostelė ir kt. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų ar baldų sugadinimas bei mikrobangų krosnelės gedimas yra susijęs tik su vandens užliejimu, ir iki nurodyto įvykio daiktai buvo nepriekaištingos išvaizdos bei veikė be trikdžių. Teismas vertino, kad ginčo atveju negalima konstatuoti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio buvimo, todėl laikė, kad nėra įrodyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Teismas, atsižvelgdamas į byloje ištirtas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė visų būtinų nustatyti ginčo byloje civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinio reikalavimą priteisti žalą atmetė, kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias priežastinį ryšį, nes remiantis kasacinio teismo praktika, turėjo būti atliekami du priežastinio ryšio vertinimo etapai: įvertintas faktinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; įvertintas teisinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

2) Pagal pirmąjį priežastinio ryšio vertinimo etapą, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, pas ją (ieškovę) nebūtų kilę žalingi padariniai, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. avarinių iškvietimų dėl užliejimo Daukanto g. 17 poilsio patalpų savininkų bendrijos vardu nebuvo registruota. Be to, po užliejimo buvo pastoviai bendraujama su atsakove dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovei buvo siunčiamos pretenzijos, tai patvirtino ir pati atsakovės atstovė, pateikdama į bylą raštą, kad kreipėsi į policiją dėl atsiųsto jai elektroninio laiško.

3) Tai, kad ji (ieškovė) kreipėsi tik po metų į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nepaneigia aplinkybės, kad dalis virtuvinių baldų detalių buvo apgadintos ne atsakovės. Tuo tarpu jos (ieškovės) pateikti paskaičiavimai dėl žalos dydžio atitinka protingumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ji atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia išimtinai tik vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio netinkamu įvertinimu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio dėl žalos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, ne tik priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės įvardijamos patirtos žalos, bet ir dėl ieškovės patirtos žalos – patirtų nuostolių dydžio ir realumo. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstų išvadų dėl ieškovės pareigos įrodyti patirtos žalos dydį ir realumą, dėl to nurodo, kad apeliantė išvis neginčija skundžiamo sprendimo dalies, kuria nurodyta, kad ji neįrodė žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino bylos faktines aplinkybes ir nustatinėjo, ar ginčo atveju egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovės įvardijamų atsakovės neteisėtų veiksmų ir neva kilusios žalos, todėl nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią priežastinį ryšį, kaip vieną iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pažymi, kad apeliantės nurodomas rašytinis įrodymas – UAB „Palangos vandenys“ raštas, nurodantis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. avarinių iškvietimų dėl užliejimo Daukanto g. 17 poilsio patalpų savininkų bendrijos vardu nebuvo registruota, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad minėtu laikotarpiu iš tikrųjų nebuvo įvykusių kitų užliejimų tame pačiame pastate ir apeliantės patalpose, kadangi avariniai iškvietimai yra registruojami tik tokiu atveju, jeigu kreipiamasi į avarinę tarnybą. Apeliantės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/15/30 buvo atliktas 2015 m. balandžio 20 d., todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, ar laikotarpiu po 2014 m. gruodžio 31 d. ir iki 2015 m. balandžio 20 d. pastate, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įvykusių kitų užliejimų. Tuo tarpu bendradarbiavimo po užliejimo tarp apeliantės atstovo ir atsakovės atstovės faktas savaime neįrodo, kad atsakovė pripažino, kad jos veiksmai buvo sukelta žala, be to, nurodo, kad atsakovė nėra gavusi jokių apeliantės minimų pretenzijų, taip pat nėra jokių įrodymų apie šių pretenzijų įteikimą atsakovei. Taip pat nurodo, kad ginčo atveju nenustačius faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir neva apeliantės patirtos žalos, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga nustatinėti teisinė priežastinį ryšį. Be kita ko, apeliantė neteisingai suvokia ir aiškina teisinio priežastinio ryšio sąvoką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nustatęs, kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimas įvyko iš atsakovės patalpų, pripažino, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė nepakankamai rūpestingu jai priklausančių patalpų priežiūra bei valdymu, tačiau atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo sprendė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė realių padarytų nuostolių dydžio, t. y. dėl keistinų virtuvės baldų ir mikrobangų krosnelės.

Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl žalos įrodinėjimo ir jos dydžio, nustatymo. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus faktus dėl žalos atsiradimo priežasties ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikti duomenys, įgalinantys spręsti, jog baldų plokštės pažeidimai ir mikrobangų krosnelės gedimas yra užliejimo, įvykusio iš atsakovės buto, pasekmė. Taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp turtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, kuris būtų pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ginčo atveju tiesioginis priežastinis ryšys yra, kadangi jokio kito užliejimo fakto name, kuriame yra ir ieškovės, ir atsakovės butai, nebuvo, be to, po užliejimo su atsakove buvo pastoviai bendraujama, žalos faktą konstatavo antstolis.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti turtinę žalą, jau pirmosios instancijos teisme turėjo pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.),

Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė įrodinėdama žalos dydį rėmėsi savo pačios paaiškinimais, liudytojo parodymais, antstolio faktų konstatavimo protokolu bei fotonuotraukomis apie jos bute esančių baldų būklę bei mikrobangų krosnelės gedimą. Byloje, kad tiek baldai, tiek mikrobangų krosnelė turi trūkumų, t. y. atšokusios baldams panaudotų plokščių kraštai bei stalviršis, mikrobangų krosnelė neveikia, ginčas nekyla. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, įgalinančių spręsti kokia šių daiktų trūkumų priežastis. Atsakovei ginčijant žalos faktą, aplinkybes, jog nurodytų daiktų trūkumai atsirado dėl užliejimo vandeniu, privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/201)

Dėl paminėtų teismo nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio vien remdamasis daiktų trūkumų fiksavimo faktu. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą ir įrodymus bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir, įvertinęs įrodymus, turėjo teisinį pagrindą padaryti priimtame procesiniame sprendime išdėstytas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo jai iš apeliantės priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (2 t., b. l. 9-11) ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 str. 2 d., rekomendacijų 8.11 p., 713,90*1,3=928,07), todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės prašymas tenkintinas ir jai iš ieškovės priteistina 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas byloje patyrė 4,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), kurios apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 str. ir 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės M. M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,24 Eur (keturi eurus dvidešimt keturis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teisėjas Egidijus Tamašauskas