- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- eI-10528-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01861-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- A. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, prašydamas iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 78,00 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.
2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Koncesijos sutartis yra viešai paskelbta internetiniame tinklapyje www.kratc.lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Viešai teisės aktai skelbiami www.kratc.lt, www.klaipeda.lt.
Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėtiną rinkliavą, vadovaujantis nuostatais, apskaičiuoja vietinės rinkliavos administratorius - Pareiškėjas. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus Vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos, – nuo kito mėnesio 1 dienos. Administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą.
Minėtos teisės aktų nuostatos pagrindžia reikalavimo teisėtumą, tai yra teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su prašymu, kadangi vietinė rinkliava apskaičiuota nepagrįstai, nesivadovaujant pateikta komunalinių atliekų deklaracija už 2022 m. Pateikta deklaracija deklaravo atliekų kiekį, skirtą pridavimui KRATC atliekų tvarkymo sistemoje. Deklaracijos atitinka faktines aplinkybes, todėl pareiškėja ja turėjo vadovautis.
Atsakovo teigimu KRATC niekada nerinko ir netvarkė, ir šiuo metu netvarko ir nerenka atliekų iš namų valdos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taigi pateiktos deklaracijos duomenys atitiko faktinę padėtį ir pagal jas turėjo būti skaičiuojamos atliekos, kurių faktiškai nėra ir jos nėra šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Todėl pareiškėja nepagrįstai apskaičiavo vietinę rinkliavą ir nepagrįstai ją prašo priteisti.
Šalies argumentai
Atsakovas teikiamu prašymu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes nepateikti objektyviam bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys.
2023 m. spalio 24 d. teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis susijusius su ginčo nagrinėjimu ir 2023 m. spalio 25 d. bei 2023 m. spalio 26 d. teisme gauti papildomi įrodymai, kurie susiję su pačio pareiškėjo pateikta 2021 m. spalio 28 d. deklaracija ir dėl šios deklaracijos vykusiu ginčo šalių susirašinėjimu.
Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas sprendžia, kad bylos visapusiškam ir objektyviam išnagrinėjimui yra pateikta pakankamai duomenų, todėl nėra pagrindo bylos nagrinėjimo atidėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt)).
Pagal Nuostatus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 už nekilnojamąjį turto objektą pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.2; 4.2 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkas.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).
Pažymėtina, jog 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti inter alia (be kita ko) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad savivaldybėms įvedus dvinarę rinkliavos sistemą, nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
Cituojamo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).
Atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Atsakovas teigia, kad vietinės rinkliavos jis neprivalo mokėti iš vis, nes atliekos nesusidaro ir jos nėra šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą ir tai patvirtina jo teikiama 2022 m. Komunalinių atliekų deklaracija, pagal kurią turėjo būti skaičiuojama vietinė rinkliava.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintas Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų kiekio deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė Vietinė rinkliava, išskyrus atvejus, kai nustatomas šio Tvarkos aprašo pažeidimas. Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad skaičiuojant metinį mišrių komunalinių atliekų kiekį tonomis, naudojamos šios komunalinių atliekų tūrio (m³) pavertimo svorio matu (t) koeficiento reikšmės: 15.1. 0,137 – individualių namų savininkams ir (ar) naudotojams; 15.2. 0,110 – kitiems Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį. Tvarkos aprašo 16 punkte numatyta, kad skaičiuojant metinį bendrą komunalinių atliekų kiekį tonomis naudojamas procentinis biologiškai skaidžių ir didžiųjų atliekų koeficientas – 7,5, o 17 punkte numatyta, kad mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0,24 m³.
Atsakovas 2021 m. spalio 28 d. teikdamas Komunalinių atliekų deklaracijų už 2022 metus 3; 5 – 9 punktuose nurodė reikšmes 0, todėl pareiškėja 2021 m. lapkričio 03 d. rašte Nr. (8.5)-5R-1437 nurodė, kad deklaracijos užpildytos netinkamai ir pasiūlė per 10 darbo dienų pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją pagal 2017 m. birželio 29 d. aprašo T2-141 reikalavimus.
2021 m. gruodžio 20 d. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras raštu Nr. (8.5)-5R-1519 detalizavo pateiktos deklaracijos trūkumus, nurodydama, kad deklaracijų grafose nurodant šalinamų atliekų svorio reikšmes 0,00, jos neatitinka tvarkos aprašo nuostatų. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad deklaracijos nebuvo priimtos ir nebuvo teisinio pagrindo pagal jas atsakovui apskaičiuoti vietinę rinkliavą.
Pažymėtina ir tai, kad deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, jog ABTĮ taikymo prasme teismas nėra saistomas būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žr.: LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018).
Būtina pažymėti ir tai, kad į teismą kreiptasi dėl periodiškai mokėtinos vietinės rinkliavos priteisimo ir tiek faktinė situacija, tiek teisinis reglamentavimas nėra pasikeitęs. Analogiškas ginčas, tik už kitą laikotarpį, teismo jau yra nagrinėtas priimant 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5501-583-2021 ir 2022 m. spalio 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. TA-398-552/2023 priimant nutartį išnagrinėjus apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 21 punkte konstatavo, kad analogiški šioje byloje atsakovo argumentai dėl jo pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant vietinę rinkliavą už nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Iš atsakovo A. M. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 78,00 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.