Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. P-572 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei V. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes neegzistuoja visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. nėra nustatyti neteisėti pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, kaltė ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, o argumentai dėl neva atsiradusių neigiamų pasekmių prieštarauja egzistuojančiai faktinei situacijai baudžiamojoje byloje. Dauguma Įsakyme nurodytų normų yra blanketinės, o pagal teismų praktiką tarnybinė atsakomybė kyla tik tais atvejais kai teisės akto norma, kuri buvo pažeista, yra pakankamai konkreti. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, jog tikrindama nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja vykdė aukštesniojo prokuroro pavedimą, prieš jo vykdymą aukštesnįjį prokurorą informavo, jog dėl tų pačių aplinkybių palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas buvo pareikštas T. I., todėl pareiškėjos tolimesni veiksmai – nutarimo patikrinimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. I. skundą dėl to paties įvykio, sietinas su jos procesinę veiklą kontroliuojančio subjekto pavedimų vykdymu, kas numatyta prokuratūros ir prokurorų statusą bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė nušalinti prokurorą (prokurorui nusišalinti) remiantis ir kitomis aplinkybėmis privalo būti ne hipotetiška, o motyvuota. Teismų praktikoje net teisėjui, kuriam išimtinė teisingumo vykdymo funkcija suponuoja aukštesnius nešališkumo standartus, to paties asmens buvimas proceso dalyviu skirtingose jo nagrinėjamose bylose nėra laikoma pagrindu nusišalinti ar jį nušalinti. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš suinteresuotų bylos baigtimi asmenų (t. y. F. M. ir T. I.) pareiškėjos priimamiems procesiniams sprendimams darytų įtaką tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Tai patvirtina, kad tarnybinė atsakomybė, kuri buvo grindžiama pareiškėjos nenusišalinimu nuo minėtų sprendimų priėmimo, jos atžvilgiu buvo pritaikyta neteisėtai ir nepagrįstai. Tarnybinio patikrinimo metu jokių objektyvių įrodymų, kad priimant minėtus procesinius sprendimus buvo pažeista jos psichologinė pusiausvyra, nebuvo surinkta. Minėta išvada iš esmės yra grindžiama subjektyvia tarnybinį patikrinimą atlikusio prokuroro nuomone ir nėra pakankamas pagrindas prokuroro tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinei nuobaudai skirti. Sąvoka „pažeista psichologinė pusiausvyra“ yra medicininio pobūdžio ir turi būti konstatuota specialistų. Tokių duomenų tarnybinio patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Psichologinė pusiausvyra yra siejama su prokuroro asmeninio gyvenimo patirtais išgyvenimais, o ne su tuo, kad prokuroro psichologinė pusiausvyra yra pažeidžiama kiekvienu atveju, kai teismas skirtingai nei prokuroras įvertina baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Vien tik prokuroro funkcijų atlikimas abiejuose procesuose – valstybinio kaltinimo palaikymą ir nutarimo teisėtumo patikrinime dėl tų pačiu aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardintos aplinkybės.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad turėdama ilgametę tarnybos prokuroro pareigose patirtį, procesinius sprendimus priėmė ir priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasi įstatymais ir protingumo principu, gerbdama asmens teises ir laisves, laikydamasi nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Pareiškėja, turėdama pareigą nešališkai atlikti savo funkcijas, ir ją vykdydama, analizavo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvus, duomenis, vėliau spręsdama T. I. skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturėjo jokios išankstinės nuomonės, nusistatymo ir sprendimą priėmė vidiniu įsitikinimu, paremtu duomenų viseto įvertinimu. Tai, kad nutarimas atsisakyti patenkinti T. I. skundą 2021 m. balandžio 21 d. apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo panaikintas, besąlygiškai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja, dalyvaudama BPK 168 straipsnyje reglamentuotame procese, prokuroro funkcijas atliko šališkai. Teismų praktikoje nešališkumo principo pažeidimas nėra tiesioginiame ryšyje, nesant kitų požymių, su priimamu procesiniu sprendimu, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikusio prokuroro išvadoje, vėliau teikime aiškiai matyti, kad būtent skirtingos pareiškėjos ir apeliacinės instancijos teismo pozicijos nulėmė konstatavimą, jog nenusišalindama nuo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo medžiagoje Nr. M-1-01-11118-21 pareiškėja pažeidė nešališkumo principą.