Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-18 · Byla Nr. ATP-140-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
ATP-140-582/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-140-582/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05559-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu atmestas A. Z. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2014 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo A. Z. buvo pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 150 Lt (43,44 Eur) dydžio bauda. A. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014 m. balandžio 19 d., apie 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 540 „Zona kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo zonoje.

Šalies argumentai

A. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. A. Z. teigia, kad 2014 m. balandžio 19 d. „Lukoil“ degalinėje savo transporto priemonės palikęs stovėti nebuvo. Tai patvirtino patys policijos pareigūnai teismo posėdžio apklausos metu, be to, tai yra objektyviai užfiksuota tiek policijos pareigūnų, tiek įvykį mačiusių asmenų filmuotoje medžiagoje, tiek fotonuotraukose, esančiose byloje. Apelianto teigimu, fotonuotraukos parodo kelio ženklų vietos datos ir laiko atžvilgiu nesutapimus. Praėjus kelioms dienoms po įvykio darytoje fotonuotraukoje ir 2014 gruodžio m. darytoje nuotraukoje matosi tai, kad kai kurie kelio ženklai padvigubinti (pakabinti papildomai), kai kurių teritorijoje išvis nebeliko ar nebuvo anksčiau. Tai leidžia manyti ir daryti išvadą, kad degalinės teritoriją aptarnaujančio personalo darbuotojai savavališkai ženklus nuima arba uždeda. Apeliantas nurodo, kad „Lukoil“ atstovai paaiškino, kad jo buvimas degalinėje su savo automobiliu minėtu metu niekam netrukdė atlikti jokių veiksmų, taip pat nebuvo sutrukdytas ir degalinės darbas. Degalinės darbuotojai ir/ar kiti atsakingi asmenys minėtą dieną minėtu metu jokio oficialaus pranešimo policijai apie degalinėje stovinčius ir trukdančius automobilius neteikė. Šis raštas, apelianto teigimu, taip pat patvirtina tai, kad jo automobilis nebuvo paliktas stovėti ženklo galiojimo zonoje.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad visi įvykį mačiusieji liudytojai teismui patvirtino tai, kad policijos automobilis atvažiavęs į degalinės teritoriją užtvėrė išvažiavimą iš jos. Kadangi automobilyje kartu su A. Z. visą laiką buvo ir jo gyvenimo draugė su vaiku, todėl ilgai stovėti, o tuo labiau pažeisti KET, jis teigia neturėjęs nei noro, nei tikslo. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas S. A. patvirtino apelianto išsakytas aplinkybės dėl įvykių sekos, tačiau niekur nėra užfiksuota, kur, kaip ir kiek laiko stovėjo ar nestovėjo A. Z. automobilis. Tuo tarpu policijos pareigūno V. L. paaiškinimai nenuoseklūs, jis, apelianto teigimu, buvo nusiteikęs priešiškai. A. Z. nurodo, kad kelio ženklo Nr. 540 „Zona kurioje draudžiama stovėti” galiojimo zonoje nebuvo pastatęs stovėti savo automobilio, o tik buvo iš jo trumpam išlipęs, net negesinant automobilio variklio, esant ten kitiems keleiviams, ir dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių turėjo užsilaikyti toje zonoje ilgesnį laiką, laukiant, kol bus patrauktas policijos automobilis. Apeliantas taip pat pažymi, kad nebuvo nagrinėtos ir nustatomos galimos aplinkybės dėl geltonos ištisinės linijos pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į A. Z. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas išreiškė poziciją, jog skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad A. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, tarp kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. A. Z. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atvažiavo į degalinės teritoriją, neužgesinęs automobilio variklio, iš jo išlipo, apsipirko degalinės parduotuvėje, o išvažiuoti jam trukdė patys policijos pareigūnai, pastatę savo automobilį prie išvažiavimo iš degalinės teritorijos. Nors nagrinėjant bylą buvo plačiai analizuojamos pažeidimo nustatymo aplinkybės, tačiau atsakomybei pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį kilti pakanka nustatyti, kad atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais buvo pažeisti kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai. Aplinkybę, jog degalinės teritorija 2014 m. balandžio 19 d. buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, patvirtina byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus raštas, pažeidimo vietos planas, fotonuotraukos, policijos pareigūnų parodymai. Kad ties įvažiavimu į degalinės teritoriją yra kelio ženklas, draudžiantis transporto priemonėms stovėti, patvirtino žinojęs ir atsakomybėn patrauktas asmuo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 69 punkte nurodyta, jog transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. A. Z., duodamas parodymus apylinkės teisme, teigė, kad automobilį buvo palikęs trumpam, kol apsipirko parduotuvėje, ir net nebuvo užgesinęs variklio. Taigi pats atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog automobilis buvo sustabdytas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, todėl, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, konstatuotina, jog A. Z. automobilis stovėjo teritorijoje, pažymėtoje kelio ženklu, draudžiančiu stovėti.

Aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, nepaneigia nustatytos pažeidėjo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Priešingai nei teigiama skunde, UAB „Lukoil“ savo atsakyme A. Z. nurodė, kad kelio ženklai degalinės teritorijoje įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir galioja visiems asmenims, įskaitant degalinės klientus. Aplinkybės, jog policijos pareigūnai neva nesilaikė jiems galiojančių teisės aktų reikalavimų, nemandagiai bendravo su A. Z., nepaneigia jo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Vertinant skundo teiginius, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad A. Z. pažeidė ir geltonos ištisinės linijos reikalavimus, atkreiptinas dėmesys, jog ši aplinkybė atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra inkriminuota.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tai, jog apylinkės teismas priėmė nutarimą, nors pagal ATPK 302 straipsnio reikalavimus turėjo priimti nutartį, nedaro šio sprendimo neteisėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas