- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e1-2168-818/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20800-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- L. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. A., 2024-05-31 apie 19:54 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė bei nulaužė nurodomąjį kelio ženklą Nr. 533, taip sukeldamas eismo įvykį bei toliau vairuodamas automobilį pasišalino iš įvykio vietos, kai policijos pareigūnai apie 20:10 val. adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
L. A.
šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-05-31 vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis nuosavybės teisę priklauso jam. 2024-05-31 po pietų vartojo alkoholinį gėrimą degtinę, 40 laipsnių stiprumo, kiek būtent išgėrė pasakyti negali, neprisimena. Vakare kilo noras pasivažinėti su automobiliu, kodėl jis taip padarė, paaiškinti negali, galimai valdė jį alkoholis. 2024-05-31 ryte adresu (duomenys neskelbtini) esančioje "(duomenys neskelbtini)" požeminiame parkinge buvo palikęs automobilį „Opel Insignia“, o vakare 2024-05-31 apie 16:30 val. pasiėmė su tikslu tiesiog pasivažinėti. Iš "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje važiavo link namų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau važiavo ratu, t. y. pasuko link (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) pr., kiek pamena atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Dėl girtumo nepamena visų aplinkybių, negali tiksliai pasakyti, kokiomis gatvėmis važiavo, nepamena, kad kažką būtų kliudęs. Kur paliko automobilį ir kaip bendravo su policijos pareigūnais jis nepamena, pamena tik, kai jau pabudo policijos komisariate, paaiškino, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl įvykio labai gailisi, vairuotojo pažymėjimą turi apie pusę metų.
Apklaustas 2024-06-01 liudytoju V. M. paaiškino, kad jis 2024-05-31 dirbo kartu su Vilniaus AVPK RV 5-ojo skyriaus vyr. patruliu R. Š.. Dirbo ekipaže V1750. 2024-05-31 apie 19:59 val. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelis stulpus ir nuvažiavo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vykstant į įvykio vietą, OVS budėtojas pranešė, kad automobilis važiuoja link (duomenys neskelbtini) ir, kad šiuo metu sustojo prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvykus prie automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, su juo bendraujant sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Pasiteiravus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad ne ir iš kur vyksta nepasakė, tik minėjo, kad atvažiavo namo. Buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas jam nematytas ir nepažįstamas. Tada alkoholio matuokliu buvo patikrintas girtumas ir pirmu pūtimu nustatytas 2,99 promilės girtumas. Antrą kartą tikrintis atsisakė, tačiau konkrečiai priežasties nenurodė. Tada buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, tačiau po atlikimo, jį pasirašyti atsisakė. Vėl pasiteiravus iš kur važiavo, atsakė, kad niekur nevažiavo ir jokio stulpo nenuvertė bei bendrauti atsisakė. Pasiteiravus, kodėl apgadintas priekinis bamperis, atsakė, kad ten viskas gerai ir jokių apgadinimų nėra. Automobilio vairuotojas L. A. paaiškino, kad jo bausti nereikia, nes jis tik 2023 m. lapkričio mėn. gavo vairuotojo pažymėjimą. Kadangi vairuotojas buvo agresyvus, todėl neblaivus vairuotojas buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Sėdėdamas automobilyje jis nuolat rėkė, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, į pastabas nusiraminti, nesikeikti nereagavo, o kadangi automobilio sulaikymo kameros durys buvo atidarytos, jis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl surinkus pirminę medžiagą, vairuotojui buvo išrašytas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas ir automobilis buvo išgabentas saugojimui į saugojimo aikštelę. Kadangi vairuotojas į pastabas nusiraminti ir nesikeikti nereagavo, todėl už viešosios tvarkos pažeidimą jis buvo pristatytas į Vilniaus AVPK OVS administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Daugiau nieko papildomai papasakoti negali.
Apklaustas 2024-06-04 liudytoju Ž. N. paaiškino, kad 2024-05-31 apie 19:20 val. buvo prekybos centre "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „Mercedez Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teisė jis priklauso jam, minėtu automobiliu važiavo 2 aukšte esančiame parkinge, ruošėsi parkavimuisi, kai per galinį veidrodėlį pastebėjo greitai atvažiuojantį automobilį „Opel Insignia“, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos. Jis sustojo, nes tam, kad jam prisiparkuoti iš paskos automobilis turi jį praleisti, ten nėra daugiau vietos kur apvažiuoti ir jis tiesiog tiesiai sustojo. Automobilio „Opel“ vairuotojas nestabdęs įvažiavo į jo automobilio galą. Atšoko jam bamperis ir pabraižė automobilio galines dalis. Jis iš karto išlipo iš automobilio nuėjo iki „Opel“ vairuotojo, paklausė, ko jis nestabdė ? Jis tada paklausė, ko jis sustojo. Tada pagalvojo, kad asmuo gal kokį šoką gavo, nesuprato, jis keistai elgėsi, kažkoks neadekvatus. Pasakė jam užgesinti automobilio variklį, tačiau jis nesutiko, siūlė tartis, tačiau matė, kad žmogus yra keistas, keistai elgėsi, pasakė jam, kad kviečia policiją. Jis du kartus atsisakė, kad nekviesti. Pamena, kad jis kažkam skambino, kalbėjo rusų kalba. Automobilį „Opel“ vairavo vyras, jis automobilyje buvo vienas. Jis pradėjo skambinti 112, o „Opel“ vairuotojas įjungė atbulinę ir pasuko į kairę bei iš aikštelės išvažiavo. Dėl įvykio pats išsigando, kadangi automobilyje buvo mažametis vaikas ir nėščia sutuoktinė, „Opel“ vairuotojui ypatingo dėmesio neskyrė, jis jam pasirodė tiesiog keistas, neadekvatus kažkoks. Vyras buvo vyresnio amžiaus, galimai apie (duomenys neskelbtini) metų. Po įvykio galimai po gero pusvalandžio, paskambino policijos pareigūnė, kuri jam leido išvykti iš įvykio vietos, kadangi sutuoktinė dėl neštumo jautėsi blogai, taip pat pareigūnė pasakė, kad „Opel“ vairuotoją gaudo. Jis nuvežė žmoną ir mažametį vaiką namo ir grįžo atgal į įvykio vietą, kur laukė policijos pareigūnų iki 23:30 val. Daugiau apie įvykį neturi ką papildyti.
2024-05-31 J. K. paaiškinime nurodė, kad 2024-05-31 19:55 val. važiuojant pastebėjo automobilį „Opel Insignia“, (duomenys neskelbtini) spalvos, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvažiavusį link (duomenys neskelbtini) tarp perėjų ir nutrenkusį perėjos stulpą. Vėliau važiuojant per sankryžą, jis pasišalino, tuomet visa informacija buvo perduota 112. Po įvykio atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė automobilio „Opel Insigia“ vairuotoją.
VĮ "Regitra" išrašo duomenimis transporto priemonės - automobilio „Opel Insignia“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas L. A..
VšĮ EMPREKIS duomenimis vidutinė transporto priemonės „Opel Insignia“ kaina Lietuvoje 4 770,00 Eur (su PVM).
2024-05-31 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. A. neblaivumo požymiai nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Buvo atliktas patikrinimas ir pirmo tikrinimo metu 20:10 val. nustatytas 2,99 promilių girtumas, antro tikrinimo metu tikrintis blaivumą atsisakė.
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2024-05-31 20.10 val. L. A. nustatytas 2,99 prom. girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2024-11-18.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Insignia“, v/n (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis L. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad L. A. vairavo automobilį „Opel Insignia“, v/n (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina liudytojų V. M. ir Ž. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina, 2024-05-31 J. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, 2024-05-31 neblaivumo nustatymo akto duomenis, kad pirmo tikrinimo metu 20:10 val. kaltinamajam nustatytas 2,99 promilių girtumas, antro tikrinimo metu tikrintis blaivumą atsisakė, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi L. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. A. pareiškė, kad su siūlomos bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo apsvarstyti galimybę dėl siūlomos baudos dydžio sumažinimo bei prašė paskirtą baudą leisti sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
L. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka (baustas jam nesilaikant KET reikalavimų), tačiau paskirtos baudos nesumokėtos, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 90 MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – BBND). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
L. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 60 MGL (BBND) dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti L. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Opel Insignia“, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
L. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas faktiškai prilyginama sunkiam girtumui. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. birželio 4 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
L. A.
padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Opel Insignia", kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė pačiam kaltinamajam. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, L. A. priklausantis automobilis “Opel Insignia“, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 4 770 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 3 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. A. priklausančiam automobiliui „Opel Insignia (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir L. A. skirti galutinę bausmę 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti L. A. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Insignia (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.
2024 m. birželio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Insignia (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
L. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti L. A., kad 3 000 Eur bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti L. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.