Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys R. N., A. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Tretieji asmenys R. N. ir A. N. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

5. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį žalą privalo atlyginti savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Namo (duomenys neskelbtini), stogą laikančių konstrukcijų, stogo dangos ir laiptinės būklės įvertinime nurodoma, kad stogo dangą būtina keisti, nes esama stogo danga yra kiaura ir neekologiška. Ši išvada savaime neįrodo, kad Butas aplietas dėl avarinės stogo dangos. Nepateikta įrodymų, kad atsakovas kaip gyvenamojo namo administratorius, būtų netinkamai administravęs namo bendrojo naudojimo objektus.

6. Atsakovas patyrė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 435,60 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą ir 326,70 Eur išlaidų už atstovimą trijuose teismo posėdžiuose. Kadangi teismo posėdžiai truko apie 20 minučių, suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose sumažinta iki 81,76 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Statinio savininko (valdytojo) kaltė yra preziumuojama, o kiauros stogo dangos faktas bei žalos faktas sudaro pagrindą savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei kilti. Dėl kiauros stogo dangos žala padaryta ir tretiesiems asmenims. Atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad tinkamai įvykdė teisės aktuose numatytas pareigas. Atsakovas neįrodinėjo, kad tinkamai vykdė pareigą garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą laikančių konstrukcijų būklės įvertinime nurodyta, kad stogo dangą būtina keisti į naują. Tą patį patvirtina ir 2016-08-10 trečiųjų asmenų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Vandens tiekimas negyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) pajungtas tik 2016 m. Įvykis įvyko 2014-08-03 iki vandens pajungimo. Iš nuotraukų matyti, jog stogo danga yra kiaura, pratekėjimų vietose medinės konstrukcijos (lentų gegnės) pažeistos puvinio, surūdiję antstoginiai lietloviai, lietvamzdžių netektys. Atlikus kruopščiai draudiminio įvykio tyrimą, buvo ir nustatyta pagrindinė apliejimo priežastis – kiaura stogo danga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl draudiko teisės subrogacijos pagrindu gauti žalos atlyginimą iš daugiabučio namo administratoriaus dėl netinkamai atliktos pareigos prižiūrėti namo konstrukcijas bei pastato stogą, kai žala padaryta užliejant apdraustą butą.

14. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas 2014-09-01 Č. R. pagal 2014-03-29 tarp ieškovo ADB „Gjensidige“ ir Č. R. sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. IS 116468, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), išmokėjo 710,43 Eur draudimo išmoką. Draudiminis įvykis įvyko 2014-08-03, kai buvo aplietas apdraustas Butas.

15. Nėra ginčijama, jog ieškovui CK 6.1015 straipsnio pagrindu perėjo draudėjo teisė į žalos atlyginimą. Ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą. Ieškovas atsakovo atsakomybę įrodinėjo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakovu yra valdytojas laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymo Nr. 30-2398 pagrindu paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. VĮ Registrų centre įregistruotas juridinis faktas, kad nuo 2013-01-24 nustatytas turto administravimas, turto administratoriumi paskirtas UAB „Senamiesčio ūkis“.

17. Žalos padarymo faktas yra nustatytas Draudimo išmokos apskaičiavimo išvada bei žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Sudarytas Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas, aprašyti Buto sugadinimai, įvykio priežastimi nurodomas užliejimas iš buto Nr. 6. Pažymėta, jog bute Nr. 6 daromas pilnas remontas, keičiama visa vidaus apdaila, stogo, stiprinama stogo konstrukcija.

18. Bendra nuostata, įtvirtinta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, nurodo, jog buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Ieškovas remiasi Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais. Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 buvo patvirtinta nauja nuostatų, patvirtintų 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, redakcija. Žala Butui padaryta 2014-08-03, todėl taikytina žalos padarymo metu galiojusi teisės akto redakcija. Žalos padarymo metu galiojusios nuostatų redakcijos 5.3 punktas nurodė, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Administratorius yra atsakingas už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, avarijų likvidavimo organizavimą. Civilinė atsakomybė daugiabučio namo administratoriui gali kilti dėl šių pareigų pažeidimo (CK 6.246 straipsnis).

19. Daugiabučio namo administratoriaus paskyrimas negali visiškai paneigti gyvenamojo namo patalpų savininkų atsakomybės, jeigu jie nepriima sprendimų, kad būtų užtikrinama tinkama namo priežiūra. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas numato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai organizavo stogo techninę priežiūrą. Atsakovas 2012 m. parengė Stogo laikančių konstrukcijų, stogo dangos ir laiptinės būklės įvertinimą. Šio įvertinimo metu konstatuota, jog stogo danga yra nusidėvėjusi ir turi būti keičiama, stogo dangos keitimo kaina 31 000 Lt. Atsakovo pateikti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolai parodo, kad 2013-01-25 UAB „Senamiesčio ūkis“ organizavo gyventojų susirinkimą dėl stogo remonto darbų, tačiau balsavimas neįvyko butų savininkams neišreiškus visiškai jokios valios. 2014-04-17 balsavimas įvyko, tačiau spendimas nebuvo priimtas. UAB “Senamiesčio ūkis” 2014-05-05 raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini). Rašte pažymėta, kad UAB “Senamiesčio ūkis” 2013 m. ir 2014 m. organizavo kelis susirinkimus bei balsavimus raštu dėl (duomenys neskelbtini) būklės bei pateikė tvarkybos pasiūlymus patalpų savininkams, tačiau nei vienas organizuotų balsavimų bei susirinkimų neįvyko, patalpų savininkai nesuinteresuoti pagerinti namo būklę, dalis patalpų savininkų nemoka jiems priskaičiuojamų mokesčių. Apskaičiuota remonto darbų kaina sudarė 56 687,27 Lt. UAB “Senamiesčio ūkis” įtraukė (duomenys neskelbtini) daugiabučio pastato stogo, lietaus nuvedimo sistemos, fasado, balkono bei kiemo laiptinės remonto darbus į ilgalaikį 2014 m. planą. Stogo remonto darbų kaina labai didelė, name yra 8 balsą turintys savininkai, iš administratoriaus 2014-05-05 rašto matyti, jog lėšos stogo sutvarkymui nesurenkamos. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato išlygas, kada buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę neapmokėti išlaidų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Taip pat teisės aktuose nėra numatyta administratoriaus pareiga savo lėšomis atlikti namo remonto darbus. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar stogo trūkumai yra tokie jog turi būti taikomi teisės aktų nustatyti privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.

20. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamų įrodymų faktui, jog Butas užlietas dėl stogo trūkumų, nustatyti. Apeliaciniu skundu ieškovas atkreipia dėmesį, jog šis faktas turi būti patvirtinamas 2012 m. Stogo laikančių konstrukcijų, stogo dangos ir laiptinės būklės įvertinimu, byloje esančiomis fotonuotraukomis bei trečiųjų asmenų R. N. ir A. N. paaiškinimu, jog vanduo bute Nr. 6 pajungtas tik 2016 m. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nurodyti įrodymai nepakankami Buto užpylimo priežasčiai nustatyti. R. N. ir A. N. paaiškinimas pateiktas kaip prieštaravimas kitoje ieškovo pradėtoje civilinėje byloje dėl tos pačios žalos atlyginimo. Ieškovas buvo pradėjęs atskirą procesą dėl Buto užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje eL2-30725-541/2016 buvo priimtas teismo įsakymas dėl žalos išieškojimo iš trečiųjų asmenų R. N. ir A. N.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, kreditoriui nepateikus ieškinio po skolininkų prieštaravimo pareiškimo. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog bute Nr. 6 nebuvo tiekiamas vanduo. Teikdami prieštaravimus tretieji asmenys buvo suinteresuoti tuo, jog iš jų nebūtų priteistas žalos atlyginimas, todėl tokie paaiškinimai turi būti pagrindžiami dokumentais.

21. 2012 m. Stogo laikančių konstrukcijų, stogo dangos ir laiptinės būklės įvertinime yra sudarytas stogo plano brėžinys, kuriame fiksuojami stogo dangos pažeidimai. Sulyginus vietas, kuriose pažymėta, jog stogo danga yra kiaura, su I ir II aukšto planais matyti, jog kiaura stogo danga fiksuota virš buto Nr. 5. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog yra pradėti stogo tvarkymo darbai. Atsakovas 2017-06-06 raštu pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti, kad namo (duomenys neskelbtini) stogas yra baigiamojoje remonto stadijoje. Atsakovas pažymėjo, kad namo gyventojai patys savarankiškai organizavo stogo remonto darbus. Jau 2014-08-12 Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodoma, jog vyksta stogo dangos remontas, stiprinamos stogo konstrukcijos. 2017-06-06 atsakovo rašte pažymėta, jog jis negali pasakyti, kada buvo pradėti stogo tvarkymo darbai. 2014-08-12 Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas patvirtina, jog stogo dangos tvarkymo darbai buvo pradėti žalos padarymo metu. Darbus namo gyventojai vykdė patys savarankiškai bei atsakovo žinios. Tai leidžia manyti, jog stogo būklė nuo 2012 m. buvo pakitusi.

22. Nors aptarti įrodymai visiškai nepaneigia galimybės, jog žala galėjo kilti dėl stogo konstrukcijos trūkumų, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog teismui pateikti įrodymai nėra pakankami, kad jais būtų galima pagrįsti ieškovo įrodinėjamą žalos kilimo priežastį. Reali žalos kilimo priežastis nebuvo nustatinėjama, pirminės Buto apžiūros metu, nustačius jog Butas užlietas iš viršaus, buvo reikalinga aiškintis, ar vanduo pateko per stogą, ar dėl vidinių tinklų, tačiau tokios aplinkybės nenustatytos. Butas nebuvo užliejamas nuolat, kas turėtų vykti dėl nesandarios stogo konstrukcijos. Taip pat nenustatyta, jog buvo remontuojami namo vidaus vandentiekio tinklai. Teismui vertinant panašią situaciją, reikalinga remtis įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų pakankamumo principais ir daryti išvadą CPK 178 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė fakto, kurį turėjo įrodyti, siekdamas ieškinio tenkinimo.

23. Ieškovas prašo įvertinti, jog CK 6.266 straipsnio pagrindu atsakomybė kyla be turto valdytojo kaltės, o pareiga atlyginti žalą gali būti nuginčijama tik atsakovui įrodžius, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teisiniuose santykiuose, kuriuose taikoma griežtoji atsakomybė, ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį. Ieškovui neįrodžius, jog žalos atsiradimo priežastimi buvo neteisėti atsakovo veiksmai bei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, pripažintina, jog nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, atsikirtimas, paremtas CK 6.270 straipsnio aplinkybių įrodinėjimu, neturi teisinės reikšmės.

24. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo bylinėjimosi išlaidų dydį. Apylinkės teismas iš dalies tenkino prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažindamas už dalyvavimą teismo posėdžiuose patirtas išlaidas. Atsakovas už dalyvavimą teismo posėdžiuose prašė priteisti 326,70 Eur, o teismas priteisė 81,76 Eur, nustatė, jog trys posėdžiai viso truko 20 min. Sutiktina, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas skaičiuojamas taikant Rekomendacijų 8.19 punktą, kuriame nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje užpraėjusį ketvirtį, buvo 817,6 Eur. Advokato pateiktuose prašymuose buvo prašoma priteisti už atliktą paslaugą – atstovavimą teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde advokatas nurodo, jog į šias išlaidas buvo įskaičiuotos ir kitos paslaugos – dokumentų rengimas bei pasiruošimas teismo posėdžiams. Kadangi teismui pateiktuose prašymuose nebuvo prašoma priteisti už kitas paslaugas, išskyrus atsiliepimą bei atstovavimą teismo posėdyje, tai teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti kitus galimus veiksmus, už kuriuos pagal Rekomendacijas galima priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

25. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo ADB „Gjensidige“ ir atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.