- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- I1-855-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02381-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas T. Ž. teismo posėdžio metu ir skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad jis nuo 2020 m. gegužės 20 d. buvo sulaikytas, paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą. Jis artimųjų neturi, sugyventinė serga sunkia žarnyno liga, neturi rūbų, todėl atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių vasaros metu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją išduoti jam rūbus pagal sezoną. Jam buvo išduoti: 1 pora kojinių, 1 pora apatinių kelnaičių, po 1 porą XXL dydžio sportinių kelnių ir maikutė. Jis nešioja M dydžio rūbus, todėl paprašė gautus rūbus pakeisti į M dydžio, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti. Grįžęs į gyvenamąją kamerą, gautus rūbus išdalino kameroje buvusiems asmenims pagal jų dydį. Atšalus orams, jis su prašymu vėl kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių išduoti rūbus pagal sezoną. Kas savaitę yra vedamas į dušą, po dušo keičiama patalynė, išduodamos pagal prašymus higienos priemonės, pagal prašymus – rūbai pagal sezoną, bet jam nuo rugsėjo mėnesio neišduodami jokie rūbai pagal prašymą. Paaiškinama, kad šiuo metu nėra šiltų rūbų. Taip vyksta kiekvieną savaitę einant į dušą, nes kitokiais būdais pasiimti reikiamų – priklausančių daiktų, neįmanoma. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų neveikimo, jis vaikšto su kitų kalinčių asmenų paskolintais rūbais. Taip pat, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje daug kartų kreipėsi į psichiatrą, tačiau jam buvo atsakyta, kad įstaigoje nėra psichiatro. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo šaukimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 20-23) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu“ (toliau – ir Aprašas), 5 punktu drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 6 punktas numato, kad suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną.
Iš Turto valdymo skyriaus 2020-11-24 pažymos Nr. 62-449 matyti, kad pareiškėjas dėl rūbų išdavimo kreipėsi 3 kartus.
Pagal 2020-07-29 prašymą Nr. 72-3788 pareiškėjui buvo išduoti pagal sezoną tinkami dėvėti rūbai (marškinėliai, kelnaitės, puskojinės, kelnės ir džemperis).
Pagal 2020-09-01 prašymą Nr. 72-4695 dalis prašomų rūbų, vadovaujantis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, pareiškėjui nepriklausė, todėl nebuvo išduoti, o striukė bei batai neišduoti, kadangi tuo metu įstaiga laikinai jų neturėjo – jie pareiškėjui pasiūlyti 2020-10-23.
Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nurodomas išduodamų puskojinių, marškinėlių, kelnaičių, kelnių bei džemperio skaičius vienetais per metus, tad priklausantys rūbai išduodami periodiškai.
Pagal 2020-10-06 prašymą Nr.71-5190, rūbai buvo išduodami 2020-10-23, tačiau T. Ž. atsisakė juos priimti. Atsisakymo priežasties nenurodė.
Pažymi, kad ŠTI laikomi asmenys dažnai pageidauja gauti tik garsių firmų rūbų, todėl pasitaiko atvejų, kai jiems skirtų rūbų jie atsisako.
Nurodo, kad sandėlio darbuotojai, kaip ir kiti ŠTI darbuotojai, savo veikloje vadovaujasi pagarbos žmogui principu ir geranoriškai atsižvelgia į asmens, prašančio išduoti rūbus, poreikius, prašymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl kokių nors aplinkybių jam būtų išduoti kur kas didesni rūbai.
Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-09-29 pažymos Nr. 61-2448 matyti, kad pareiškėjas pagal 2020-07-29 prašymą gavęs rūbus raštu nurodė gavęs marškinėlius, apatinius, marškinius, megztinį bei kelnes, jokių pastabų apie netinkamą dydį neišreiškė, tai patvirtino savo parašu. Teikdamas vėlesnius prašymus jokių pastabų apie anksčiau išduotus netinkamus rūbus taip pat nenurodė.
Išduotų rūbų faktą įrodo pridedama Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė.
Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas linkęs manipuliuoti susidariusia situacija bei teismui teikia melagingus duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neišduotų rūbų patyrė neigiamus išgyvenimus ir dėl to ne kartą kreipėsi į psichiatrą, tačiau jam pagalba nesuteikta, kadangi psichiatro ŠTI nėra.
Pažymi, kad psichiatro pareigybė priskiriama ne Šiaulių tardymo izoliatoriui, o Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Paaiškina, kad įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą bei įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019-10-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriui veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius), taigi, Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį.
Taip pat pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra psichologas, pareiškėjas pas jį lankėsi 1 kartą, tačiau pas psichologą pareiškėjas kviestas ne jo pačio iniciatyva, o laikantis formalių privalomų procedūrų (Resocializacijos skyriaus 2020-11-24 pažyma Nr. 61-3076).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neišduodant jam pagal sezoną ir jo dydį rūbų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-11-17 pažyma Nr. 60-33234 ,,Dėl T. Ž.“ (b. l. 26-29), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2020-05-28 iki 2020-10-26 (skundo surašymo, b. l. 2).
Pareiškėjas 2020-07-29 kreipėsi prašymu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu (b. l. 35) išduoti rūbus, avalynę pagal sezoną. Tame pačiame prašyme 2020-08-04 yra pareiškėjo įrašas, kad jis gavo: „maikę, triusikus, kojines, baltinius, megztinį, kelnės“. Jokių pretenzijų dėl išduotų rūbų dydžio ir kokybės nepareiškė. Tai, kad išduoti rūbai jam tiko, patvirtino savo parašu. Tai, kad buvo išduoti nurodyti rūbai, patvirtina Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė (b. l. 36), kur pareiškėjas taip pat jokių pretenzijų nepareiškė ir pasirašė, kad gavo marškinėlius, kelnaites, puskojines, kelnes ir džemperį (komplektą).
Pareiškėjas 2020-09-01 kreipėsi su prašymu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių išduoti jam rudens sezonui rūbus: maikę, džemperį, striukę, kelnes, batus, apatinius, kojines (b. l. 34).
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-11-24 pažymos Nr. 62-449 ,,Dėl T. Ž.“ (b. l. 30) matyti, kad pagal pareiškėjo rašytą 2020-09-01 prašymą, striukės ir batų įstaiga laikinai neturėjo, o prašyme minimi kiti rūbai, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nepriklausė, nes buvo gauti anksčiau.
Pareiškėjas 2020-10-06 kreipėsi prašymu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių išduoti jam pagal sezoną rūbus: 2 vnt. maikių, 2 vnt. kojinių, 2 vnt. apatinių kelnaičių, 2 vnt. kelnių, megztinį, bliuzoną, treningą, 1 vnt. striukę, 1 vnt. tapkių, 1 vnt. sportinių batelių, kepurę, šaliką, pirštines. Pažymėjo, kd paskurinį kartą rūbus gavo vasaros sezonu (b. l. 33).
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-11-24 pažymos Nr. 62-449 ,,Dėl T. Ž.“ (b. l. 30) matyti, kad pagal pareiškėjo rašytą 2020-10-06 prašymą, rūbai buvo išduodami 2020-10-23, tačiau T. Ž. atsisakė juos priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Laisvės atėmimo vietpje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pagal Aprašo 6 punktą, suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną.
Taigi, iš Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės (b. l. 36) matyti, kad pareiškėjui pagal 2020-07-29 prašymą, 2020-08-04 išduoti: marškinėlius, kelnaites, puskojines, kelnes ir džemperis (komplektas). Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl rūbų dydžio ir kokybės nepareiškė, pasirašė, kad rūbus gavo, tačiau, kaip nurodė skunde, grįžęs į kamerą, gautus rūbus išdalino kameroje buvusiems asmenims pagal jų dydį. Apie išdalintus rūbus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nepranešė, todėl pagal jo 2020-09-01 prašymą anksčiau išduoti tinkami dėvėti pagal sezoną rūbai išduoti nebuvo, vadovaujantis Aprašo 6 punktu. Pagal savo 2020-10-06 prašymą, pareiškėjas rūbų atsisakė, tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-11-24 pažyma Nr. 62-449 ,,Dėl T. Ž.“ (b. l. 30) ir Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė (b. l. 36), kurioje yra 2020-10-23 įrašas tik apie išduotas higienos priemones.
Taigi, paminėtas pareiškėjo argumentas dėl neišduotų drabužių atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo argumentas, kad daug kartų kreipėsi į psichiatrą, tačiau jam buvo atsakyta, kad įstaigoje nėra psichiatro, vertintinas kritiškai. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad psichiatro pareigybė priskirta ne Šiaulių tardymo izoliatoriui, o Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Nuo 2019-10-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, nes buvo įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra psichologas, pareiškėjas pas jį lankėsi 1 kartą, tačiau pas psichologą pareiškėjas kviestas ne jo paties iniciatyva, o kviestas pirminiam pokalbiui dėl suicidinės rizikos įvertinimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas pats į psichologą nesikreipė, tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-11-24 pažyma Nr. 61-3076 „Dėl T. Ž.“ (b. l. 31).
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 39-47) nustatyta, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo, yra vienintelis įrašas, kad 2020-08-06 skundų neturi, teigia sergantis hepatitu, pas gydytojus nesilankė (b. l. 44). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai ir kilusi žala, kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.