Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 1 – 5) ir patikslintu skundu (I tomas, b. l. 76 – 86) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, STT) 50 985,21 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kuris susidarė dėl neapmokėto budėjimo pagal STT Klaipėdos valdybos operatyvinio budėjimo grafikus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2002 m. sausio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo STT Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriuje statutiniu pareigūnu. Dirbdavo pagal nustatytą 40 darbo valandų per savaitę grafiką. Nuo tarnybos STT pradžios iki pabaigos, kaip ir kiti operatyvinę veiklą vykdę pareigūnai, nuolatos budėdavo pagal Klaipėdos valdybos viršininko patvirtintus operatyvinio budėjimo grafikus. Pradėjęs dirbti, apie 2002 – 2004 m., jis pasirašytinai buvo supažindintas su STT direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo reglamentuotas operatyvinis budėjimas namuose ar kitoje sutartoje vietoje, bei nustatyta, kad operatyvinis budėjimas vykdomas kiekvieną dieną ir visą parą. Operatyvinio budėjimo grafikus, kuriuose buvo numatytos visos be išimties kalendorinės dienos, Klaipėdos valdyboje tvirtina Klaipėdos valdybos viršininkas ar jį pavaduojantis pareigūnas. Atkreipė dėmesį, kad apie minimo įsakymo panaikinimą ar pakeitimą duomenų neturi. Akcentavo, kad budėjimo metu privalėjo visą laiką būti pasiekiamas telekomunikacijų tinklais namuose ar netoli darbo vietos ir būti pasirengęs nedelsiant atvykti į darbo ar kitą vietą ir atlikti neatidėliotinus darbus. Taigi, budėjimo metu būdavo suvaržyta jo judėjimo ir veiksmų laisvė, t. y. jis negalėjo išvykti pas gimines ar draugus, esančius užmiestyje ar kitame mieste, negalėjo išvykti į savo sodą, kuris yra 27 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos miesto, negalėjo vykti į pasilinksminimo vietas, jo, jo artimųjų ar draugų asmeninių švenčių metu negalėjo vartoti alkoholio ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių nebūtų galėjęs, gavus pranešimą telefonu, nedelsiant atvykti į darbo vietą ir atlikti neatidėliotinus veiksmus. Vadovaujantis anksčiau minėtu STT direktoriaus įsakymu, vienas toks budėjimas buvo savaitės trukmės, t. y. prasidėdavo nuo pirmadienio 00.00 val. ir baigdavosi sekmadienio 24.00 val. Budėti reikėdavo vidutiniškai vieną savaitę per du mėnesius. Tačiau STT darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose budėjimo laikas nebuvo įrašomas ir už atliktą budėjimą nebuvo apmokama ar teisingai kompensuojama kitu būdu. Pareiškėjo nuomone, joks poįstatyminis aktas negalėjo apriboti Darbo kodekso 155 straipsnio nuostatų, kuriose reglamentuojama budėjimo ir atsiskaitymo už budėjimą tvarka, taikymo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotu Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Kadangi operatyvinio budėjimo grafikai buvo tvirtinami STT direktoriaus įsakymais patvirtintų Klaipėdos valdybos nuostatų, Klaipėdos valdybos viršininko, Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybių aprašų ir operatyvinio budėjimo nustatyta tvarka, Klaipėdos valdybos viršininko ar jį pavaduojančio pareigūno parašu, o visi grafikuose nurodyti pareigūnai privalėjo su šiais grafikais susipažinti pasirašytinai, todėl laikė, kad šie operatyvinio budėjimo grafikai laikytini pavedimais Darbo kodekso 155 straipsnio prasme ir nurodymais atlikti papildomas užduotis STT statuto (toliau – ir Statutas) 35 straipsnio 1 dalies ir Statuto 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Pagal STT direktoriaus 2007 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 2-52 ir 2007 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 2-176 jis privalėjo atsiliepti į telefono skambučius ir ne darbo laiku, bet tai neturėjo nieko bendro su operatyviniais budėjimais, nes šiais STT direktoriaus įsakymais nebuvo apribota jo judėjimo ir veiksmų laisvė, t. y. šie įsakymai netrukdė laisvu nuo darbo metu būti kur nori ir veikti ką nori, šie įsakymai neįpareigojo jo būti pasirengusiam nedelsiant atvykti į darbo ar kitą vietą ir atlikti neatidėliotinus darbus. Pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog tik darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra vieninteliai darbo laiką patvirtinantys įrodymai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau ne kartą buvo paneigtas. Juos paneigia ir STT direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo reglamentuotas operatyvinis budėjimas namuose ar kitoje sutartoje vietoje ir su kuriuo pasirašytinai jis buvo supažindintas apie 2002 – 2004 m. Paaiškino, kad apie tai, jog STT Klaipėdos valdybos budintis pareigūnas gaudavo pavedimą dirbti ne darbo metu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būdavo pažymima tik tais atvejais, kai atlikus darbą būdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tai ne visada. Tais atvejais, kada pareiškėjui ar kitam budinčiam pareigūnui tekdavo vykti į įvairias vietas po darbo valandų, bet, atlikus neatidėliotinus veiksmus, nebūdavo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai ir nebūdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas, šis pareigūnų darbas nebūdavo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir nebuvo apmokamas. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime teismas pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708 ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin, 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp jo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimais. Tai, kad atsakovas nėra su juo atsiskaitęs už jo atliktus budėjimus pagal STT Klaipėdos valdybos operatyvinio budėjimo grafikus, patvirtina STT darbo reglamentas, STT direktoriaus įsakymas dėl operatyvinio budėjimo, STT Klaipėdos valdybos nuostatai, STT Klaipėdos valdybos pareigūnų pareigybių aprašai, STT Klaipėdos valdybos viršininko patvirtinti operatyvinio budėjimo grafikai, kuriuose yra nurodytos visos kalendorinės dienos, t. y. be darbo dienų taip pat nurodytos poilsio ir šventinės dienos. Manė, kad nesumokėto darbo užmokesčio dalis turi būti priteista nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Kadangi jis STT jau nebedirba, todėl jam už atliktą budėjimą gali būti kompensuojama tik vienu Darbo kodekse numatyta būdu, t. y. apmokant kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-737/2007). Nurodė, kad budėjimas prasidėdavo nakties metu, t. y. nuo 00.00 val., dar neprasidėjus darbo dienai, ir budėjimo trukmė viršijo Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalią budėjimo trukmę, todėl visos budėtos valandos turi būti priskirtos viršvalandžiams. Darbo valandomis (pagal nuolatinį darbo grafiką), t. y. 40 valandų per savaitę, budėdavo įstaigoje, o likusį laiką namuose. Atsakovas už atliktus savaitės trukmės budėjimus atsiskaitė apmokėdamas tik už 40 darbo valandų, kurios nebuvo skaičiuojamas kaip viršvalandžiai. Atsakovas už kiekvieną jo budėjimo savaitę (kai savaitėje nebūdavo šventinių dienų) liko neapmokėjęs 128 darbo valandų dydžio jo atlyginimo. Taip pat nurodė, kad STT iki 2007 m. gruodžio 1 d. dirbo vyriausiuoju specialistu ir jam buvo suteikta 13 pareigybinė kategorija, o vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu buvo taikomas pareiginės algos koeficientas „6,3“. Nuo 2007 m. gruodžio 1 d. jam buvo suteikta 14 pareigybinė kategorija ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu jam buvo taikomas pareiginės algos koeficientas „7“. Iki 2007 m. birželio 26 d. jis turėjo 2-ąją kvalifikacinę kategoriją, o nuo 2007 m. birželio 27 d. – 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Todėl iki 2007 m. birželio 26 d. už kvalifikacinę kategoriją jam buvo mokamas 30 proc. pareiginės algos priedas, o nuo 2007 m. birželio 27 d. – 45 proc. priedas. Taip pat buvo mokami priedai: 10 proc. už tarnybinį rangą, 15 proc. už tarnybos stažą. Pareiškėjo mėnesinio darbo užmokesčio be priemokų dydį padalinus iš visų mėnesio (kurio metu budėjo) buvusių darbo valandų, kurias jis turėjo dirbti pagal nustatytą 40 darbo valandų per savaitę darbo grafiką, kiekio, gaunasi vidutinė to mėnesio darbo valandos kaina. Padauginus vidutinę darbo valandos kainą iš neapmokėtų darbo valandų skaičiaus, gaunasi suma, kurią atsakovas turėjo išmokėti už atliktą budėjimą konkretų mėnesį. Po to sudėjus visas atskirais mėnesiais gautas sumas gaunasi bendra darbo užmokesčio suma, kurios atsakovas neišmokėjo, t. y. 50 985,21 Lt.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 24 – 30) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsisakė pareiškėjo patikslintame skunde pateiktu prašymu iškviesti į teismo posėdį liudytojus, o liudytojams patiems atvykus į teismo posėdį ir pareiškėjui bei jo atstovui kelis kartus posėdžio metu pateikus prašymus apklausti atvykusius liudytojus, teismas atsisakė apklausti atvykusius liudytojus. Pareiškėjo turimais duomenimis, nei vienas Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnas nebuvo supažindintas nei žodžiu, nei raštu su STT direktoriaus 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 56 panaikinimu ir tai paliudyti gali tuo metu dirbę Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai.

2. Pareiškėjas byloje pateikė 2010 m. gegužės 3 d. jo, A. R. ir D. J. prašymą STT direktoriui „Dėl patikrinimo atlikimo“, kuriame buvo teigiama ir klausiama, dėl kokių priežasčių šį prašymą pateikę buvę STT Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai nebuvo supažindinti su STT direktoriaus 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 56 „Dėl STT pareigūnų operatyvinio budėjimo“ panaikinimu. Tačiau teismas priimdamas sprendimą šioje byloje šito dokumento net nepaminėjo, niekaip nevertino ir neatsižvelgė į šiame dokumente esančius duomenis.

3. Pareiškėjo atstovas teisminių ginčų metu nurodė, kad tokios įsakymų panaikinimo ir supažindinimo su įsakymų panaikinimu tvarkos, kokia atsakovas teigia, kad supažindino pareiškėją su STT direktoriaus 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 56 panaikinimu, nėra numatyta nei viename norminiame akte ir nėra galima. Tačiau teismas priimdamas sprendimą šioje byloje šitos aplinkybės net nepaminėjo, niekaip nevertino ir neatsižvelgė.

4. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik STT įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 155 straipsnio 1 dalimi, STT direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2-36 skyriumi Nr. X, t. y. nesivadovavo STT statutu ir kitais teisės aktais susijusiais su paminėtų įstatymų įgyvendinimu bei neteisingai nustatė ginčo santykį reglamentuojančias teises normas ir netinkamai jas pritaikė.

5. Klaipėdos valdybos viršininko parengti, pasirašyti ir pateikti Klaipėdos valdybos pareigūnams pasirašytinai susipažinti operatyvinio budėjimo grafikai pilnai ir visiškai atitiko STT direktoriaus 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 56 reikalavimus, t. y. buvo sudaromi mėnesiui, vieno pareigūno budėjimo trukmė buvo viena savaitė, sudaromi visoms kalendorinėms dienoms, t. y. įtraukiant poilsio bei šventines dienas ir pan. Be to, Klaipėdos valdybos viršininkas nuolatos reikalaudavo, kad Klaipėdos valdybos operatyviniai darbuotojai budėtų pagal STT direktoriaus 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 56 nustatytus reikalavimus. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes, nebandė jų nustatyti ir nepagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos valdybos operatyviniams pareigūnams pateikti susipažinti operatyvinio budėjimo grafikai turėjo būti pasirašyti STT direktoriaus.