- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- eAN2-241-365/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- A. J.
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Giedrė Daironė, Renata Narbutienėsa
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (J.) atstovės advokatės Renatos Narbutienės (toliau – ir pareiškėjai) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 661 straipsnio 4 dalies nuostatomis, persiųstas nagrinėti 2025 m. gegužės 21 d. A. J. atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. 2025 m. gegužės 6 d. priimto sprendimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui dėl 2025 m. gegužės 6 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos sprendimo pateikti ir panaikinti 2025 m. gegužės 6 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama Nutartis) netenkino A. J. atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. 2025 m. gegužės 6 d. priimto sprendimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paduoti ir atsisakė priimti skundą. Apylinkės teismas konstatavo, jog terminas skundui paduoti yra praleistas ne dėl svarbių, objektyvių, o dėl subjektyvių veiksmų (neveikimo) – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus.
II. Atskirojo skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdami su skundžiama Nutartimi, pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (įvardijamą – skundas) apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-30 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-868-1123/2025 ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Policijos departamento Kelių policijos valdybos 2025-05-06 sprendimo pateikti, laikant, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežaščių.
4.1. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylose yra aktualūs principai – tai kalto asmens atsakomybės principas ir asmeninės atsakomybės principas. Taikant šiuos principus yra svarbu, kad nebūtų nubausti asmenys, kurių veiksmuose nėra kaltės, padarant administracinius nusižengimus, dėl ko negali iškilti asmeninė atsakomybė už kitų asmenų kaltą veikimą, darant administracinius nusižengimus.
4.2. Teigiama, jog Kelių policijos valdyba patraukė A. J. atsakomybėn už administracinius nusižengimus, kurių pareiškėjas nepadarė. A. J. keipėsi į Kelių policijos valdybą informuodamas apie asmenį, kuriam nuo 2023 m. liepos 14 d. buvo perduotas jam priklausančios transporto priemonės valdymas ir naudojimas. Tačiau, institucija, formaliai nurodė, kad po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai laiko ir atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje.
4.3. Pateiktu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis, kad apskundimo terminas buvo praleistas dėl paties pareiškėjo neapdairumo, kad pareiškėjas nepateisinamai delsė atsiimti gautą siuntą, kas yra nepateisinamas ir aplaidus elgesys.
4.4. Pareiškėjai pažymi, kad A. J. prašyme Kelių policijos valdybai nurodė savo aktualų elektroninio pašto adresą, tačiau sprendimas nebuvo siųstas pareiškėjui elektroniniu paštu, o buvo siųstas registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie posėdžio datą, kada buvo planuojamas nagrinėti jo pateiktas prašymas, todėl jis negalėjo iš anksto žinoti sprendimo priėmimo datos, kad galėtų dar tą pačią dieną sužinoti apie priimto sprendimo turinį. Šis faktas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą sužinos praėjus kelioms dienoms, kas sutrumpina jo galimybes tinkamai naudotis jam suteiktomis teisėmis, įskaitant teisę šį sprendimą apskųsti.
4.5. Pažymima, kad nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad 2025-05-09 siunta buvo perduota pareiškėjo įteikimui, kadangi šią dieną siunta buvo centriniame skirstymo centre, iš kurio siuntos yra perduodamos į konkrečius pašto skyrius, kad įteikti siuntą gavėjui. Registruotoji pašto siunta į pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos paštą buvo pristatyta 2025 m. gegužės 10 d. (šeštadienį). Pareiškėjo nepavykus surasti gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjas šią siuntą atsiėmė nedelsiant, kitą pašto darbo dieną, t. y. 2025 m. gegužės 12 d. (pirmadienį), kadangi sekmadienį (2025-05-11) pašto skyrius nedirba. Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš tinklalapio www.post.lt . Šios aplinkybės paneigia faktą, kad pareiškėjas nepateisinamai delsė atsiimti gautą siuntą.
4.6. Taip pat nurodoma, kad kartu buvo gauta didelė dalis siųstų sprendimų, todėl pareiškėjas susipainiojo su jam siųsta korespondencija, kadangi didžioji dalis sprendimų buvo siunčiama ir elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta, todėl jis buvo pagrįstai įsitikinęs, kad visi sprendimai, kurie buvo siųsti elektroniniu paštu, buvo siųsti ir registruotu paštu. Ši aplinkybė nulėmė, jog nežymiai buvo paleistas terminas skundui pateikti. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, todėl teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, laikydamas, kad jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai
3. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjų skundas apygardos teisme tikrinamas tik vertinant apylinkės teismo sprendimo atsisakyti atnaujinti apskundimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu skundo argumentai dėl Institucijos sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nėra šio atskirojo skundo dalykas.
4. ANK 661 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, institucija savo sprendimu tyrimą nutraukia. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė sprendimą apskųsti. Institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per septynias kalendorines dienas nuo pranešimo apie jį išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o išnagrinėjusios šį skundą aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimas – per septynias kalendorines dienas nuo sprendimo išsiuntimo ar išdavimo dienos apylinkės teismui.
5. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti pareiškėjų skundą yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
6. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Policijos departamento Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjus A. J. prašymą, 2025 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruota pašto siunta taip pat 2025 m. gegužės 6 d. Sprendime nurodyta, jog sprendimas per septynias kalendorines dienas nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apylinkės teismui. 2025 m. gegužės 6 d. registruota pašto siunta (skundžiamas sprendimas) (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 9 d. siunta gauta skirstymo centre ir perduota pristatymui (įteikimui) gavėjui namuose. 2025 m. gegužės 10 d. siunta gauta gavėjo paste, tačiau gavėjo 2025 m. gegužės 10 d. neradus namuose, siunta buvo saugoma (duomenys neskelbtini) pašte, (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurią pareiškėjas atsiėmė 2025 m. gegužės 12 d. Todėl, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad terminas sprendimui apskųsti suėjo 2025 m. gegužės 13 d., o skundas pateiktas 2025 m. gegužės 21 d., t.y. praleidus įstatymo numatytą apskundimo terminą aštuoniomis dienomis.
7. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas iš esmės neginčija Institucijos sprendimo gavimo registruota pašto siunta pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), A. J. pripažįsta praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau tvirtina, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – skundžiamą sprendimą jis gavo 2025 m. gegužės 12 d. kartu su kitais sprendimais, todėl kartu gavęs didelį kiekį sprendimų registruotu paštu, dėl suklydimo nebuvo laiku pateiktas skundas dėl šio sprendimo apskundimo. Nurodo ir tai, kad pareiškėjas apie priimtą skundžiamą sprendimą sužinojo tik po to, kai jis buvo gautas registruotu paštu, todėl dėl pareiškėjo suklydimo buvo nežymiai praleistas terminas pateikti skundą.
8. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, o termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinomis svarbiomis. Pažymėtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Be to, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad apskundimo terminas buvo praleistas dėl didelės apimties gaunamų dokumentų bei jo paties neapdairumo, bei tai, kad pareiškėjas pats delsė atsiimti gautą siuntą, patvirtina teismo išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus bei sąžiningai naudojosi savo teisėmis, o delsimas pateikti skundą yra nepateisinamas ir aplaidus elgesys.
9. Be to, skunde tvirtinama, jog sprendimas nebuvo siųstas pareiškėjui elektroniniu paštu, o buvo siųstas registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl jis negalėjo iš anksto žinoti sprendimo priėmimo datos, kad galėtų dar tą pačią dieną sužinoti apie priimto sprendimo turinį. Šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir taip pat nesudaro pagrindo naiknti skundžiamą aylinkės teismo nutartį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kaip minėta, skundžiamas Institucijos procesinis dokumentas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta paties A. J. nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas 2025 m. gegužės 6 d. registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl ANK 573 straipsnio nuostatos nepažeistos. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjas Institucijai ir nurodė savo 2025-04-25 teiktame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių eletroninio pašto adresą - (duomenys neskelbtini), tačiau, kartu jis nurodė ir gyvenamosios vietos adresą, o pageidavimo (sutikimo) gauti skundžiamą Institucijos procesinį dokumentą elektroniniu paštu jis neišreiškė. Taigi, akivaizdu, jog Institucijos sprendimas siųsti dokumentus registruotąja pašto siunta kilo iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai pareiškėjui A. J. būtų tinkamai įteikti. Taigi, nagrinėjamu atveju A. J. teisė skųsti Institucijos sprendimą nebuvo apribota, pareiškėjas A. J. žinojo apie vykstančią teiseną (pats asmeniškai 2025-04-25 teikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių), tačiau pats nesielgė atidžiai, todėl dėl praleisto skundo padavimo termino atsakomybė tenka pačiam asmeniui. Įvertinus šių aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ne dėl svarbių, objektyvių, o dėl subjektyvių veiksmų (neveikimo) – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus.
11. Apygardos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino esamą situaciją ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl kurių A. J. praleido terminą skundui paduoti, nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skunde aukštesniajam teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu ši nutartis turėtų būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (J.) atstovės advokatės Renatos Narbutienės atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.