- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-148/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Juc, Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. K. gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 5 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo D. K. gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., pravarde „D“ įtariamas tuo, kad ne vėliau kaip 2008 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, kartu su E. D., pravarde „B“, turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, neteisėtai auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė asmenis, t. y. E. D. (E. D.), pravarde „Č“, S. K. (S. K.), pravarde „L“, A. K., A. M. (A. M.), pravarde „M“, V. J., pravarde „J“, G. J. (G. J.) pravardė „G“, A. U., R. B., L. P., pravarde „L“, A. V., A. U., E. R., M. T. (M. T.), O. R. (O. R.), M. G., pravarde „G“, A. V., J. G. (J. G.), pravarde „V“, A. K., M. V. (M. V.), pravarde „G“, L. K., T. I. (T. I.), kuriems nurodė dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizuoti, auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.
Be to, vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų D. K. ir E. D. nurodymus E. D., S. K., A. K., A. M., G. J., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose, E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis, atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.
Taip pat, D. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su A. V., iki 2010 m. lapkričio 5 d., (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 21,145 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną už 12 000 Lt neteisėtai į skolą išplatino G. P.
Taip pat, D. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su A. V., iki 2010 m. gruodžio 22 d., (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai įgijo didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 6,251 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną neteisėtai į skolą išplatino G. P.
Taip pat, D. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje bei veikdamas kartu su E. D., iki 2011 m. balandžio 26 d., (duomenys neskelbtini) miške, specialiai parinktoje slėptuvėje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį, t. y. 500 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2011 m. balandžio 26 d., tolimesniam platinimui perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui L. P., kuris tą pačią dieną šią psichotropinę medžiagą perdavė tolimesniam platinimui, t. y. V. S.
Taip pat, D. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu, t. y. 350 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o taip pat 4 105, 47 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 324,86 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 23 d., perdavė tolimesniam platinimui nusikalstamo susivienijimo nariams V. J. ir A. K., kurie narkotinę medžiagą – kanapes neteisėtai laikė iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., o psichotropinę medžiagą – metamfetaminą iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini) esančiame miško masyve, specialiai parinktose slėptuvėse.
D. K. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi įtariamajam D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. balandžio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi įtariamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 5 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis D. K. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Įtariamojo D. K. gynėjas advokatas Vitalijus Vasilionokas skunde prašo Vilniaus apygardos 2012 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta ir neteisėta.
Gynėjo nuomone, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra formalūs, kurie nepagrįstai suvaržė suimtojo laisvę.
Skunde nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, kuri lemia griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Suėmimas yra labiausiai asmens teises varžanti procesinė prievartos priemonė, todėl jis turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Nurodo, kad teisingumo vykdymo pernelyg didelis sureikšminimas gali lemti nepagrįstai platų asmenų, kurių statusą apibrėžia nekaltumo prezumpcija, laisvės suvaržymų mąstą.
Be to, gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamojo D. K. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą išnagrinėjo neišsamiai, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, Baudžiamojo proceso kodekso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucijos Nr. 43/173 nuostatas. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad daugumoje teisės aktuose griežtai akcentuojama į tai, jog kuo plačiau būtų taikomos alternatyvios kardomosios priemonės, o suėmimo taikymas ribojamas.
Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Prašoma atsižvelgti į tai, kad įtariamasis D. K. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ilgametę draugę, su kuria iki suėmimo ruošėsi tuoktis, turi pastovią gyvenamąją vietą, sieks tinkamai priimti palikimą ir juo rūpintis. Be to, nurodoma, kad suimtojo izoliavimas brangiai kainuoja valstybei bei jam gali sukelti ir neigiamų padarinių atsiradimą, t. y. depresiją, sveikatos pablogėjimą, reputacijos sugadinimą ir pan.
Skunde pažymima, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daug laiko, tačiau jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su suimtuoju D. K. nėra atliekami. Gynėjo nuomone, toks asmens teisių suvaržymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Įtariamojo D. K. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjo Vitalijaus Vasilionoko skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo D. K. gynėjo skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam D. K. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad vien tik tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė įtariamajam nepalankų sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo negali būti laikoma, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai suvaržė suimtojo laisvę.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo D. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. įtariamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas organizavęs ir vadovavęs nusikalstamam susivienijimui, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad įtariamasis iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo teistas taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, suimtojo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, D. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors suimtojo gynėjas skunde ir nurodo, jog įtariamasis D. K. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ilgametę draugę su kuria iki suėmimo ruošėsi tuoktis, turi pastovią gyvenamąją vietą, sieks tinkamai priimti palikimą ir juo rūpintis bei tai, kad suimtojo izoliavimas brangiai kainuoja valstybei ir jam gali sukelti neigiamų padarinių atsiradimą, tačiau tai nepaneigia Vilniaus apygardos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę.
Įtariamojo D. K. gynėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daug laiko, tačiau jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su suimtuoju nėra atliekami.
BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš Apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje yra daugiau nei keturiasdešimt įtariamųjų, šiuo metu byloje atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. kitų įtariamųjų bei proceso dalyvių apklausos, paskirtos užduotys specialistams, priimami sprendimai dėl bylų sujungimo ar atskyrimo ir pan. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl įtariamojo D. K. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo D. K. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Atmetami suimtojo gynėjo skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su įtariamuoju D. K. nėra atliekami.
Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. byloje pareikšti įtarimai naujiems sulaikytiems įtariamiesiems, papildomai apklausti kiti įtariamieji, priimti įvairūs procesiniai sprendimai, gautos specialistų išvados, atliktos kratos, paskirtos ekspertizės ir kt. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Pažymėtina, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį.
Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucijos Nr. 43/173 nuostatose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas įtariamojo D. K. gynėjo dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu D. K. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų reikalavimų ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotų principų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo D. K. gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.