- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-827-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07885-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „Finansų bitė“
- Trečiasis asmuo
- L. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-827-755/2018
teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07885-2017-7
2018 m. gruodžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14066-809/2017 pagal UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei UAB „Finansų bitė“, trečiajam asmeniui L. B. dėl sandorio dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti L. B. ir UAB „Finansų bitė” 2016 m. liepos 18 d. sudarytos Paskolos (Vartojimo kredito) sutarties Bendrųjų sąlygų 3.13. punkto dalį, kurioje numatyta, kad: „Organizatorius automatiškai iš Depozitinės sąskaitos nuskaičiuoja Sutarties sudarymo mokestį ir Paskolos gavėjo tikrinimo UAB „Creditinfo Lietuva“ mokesčius“, niekine ir negaliojančia ab initio, taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB „Finansų bitė” 387,80 Eur sutarties sudarymo ir tikrinimo UAB „Creditinfo Lietuva“ mokesčius.
2. Paaiškino, kad L. B. ir UAB „Finansų bitė” 2016 m. liepos 18 d. sudarė Paskolos (Vartojimo kredito) sutartį, kuria paskolos gavėjai buvo suteikta 4 400 Eur paskola 48 mėnesių terminui. Vadovaujantis sutarties Bendrųjų sąlygų 3.13 punktu, atsakovė iš paskolos gavėjos depozitinės sąskaitos automatiškai nuskaičiavo sutarties sudarymo mokestį, kuris pagal sutarties Specialiąsias sąlygas buvo numatytas 8,70 procentų dydžio, ir tikrinimo UAB „Creditinfo Lietuva“ mokestį, iš viso 387,80 Eur . Darė išvadą, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 3.13 punkto dalis, pagal kurią atsakovė automatiškai nuskaičiavo sutarties sudarymo ir tikrinimo UAB „Creditinfo Lietuva“ mokesčius, prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, t. y. Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 25³ straipsnio 6 daliai, ir turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia, turi būti taikoma restitucija.
3. Nurodė, jog 2017 m. vasario 7 d. tarp paskolos gavėjos ir UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teises pagal paskolos gavėjos ir atsakovės sutartį, t. y. teisę reikalauti grąžinti Paskolos gavėjos sumokėtas lėšas atsakovei pagal imperatyviai įstatymo normai prieštaraujančią sutarties sąlygą. Ieškovė 2017 m. vasario 17 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės adresu Pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir taip ieškovė tapo sutarties šalimi, turi teisę teikti ieškinį dėl sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia,restitucijos taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad 2017 m. sausio 23 d. už L. B., anksčiau sutartyje numatyto termino, UAB „NEO Finance“ sumokėjo visą likusią grąžinti vartojimo kredito sumą, t. y. trečiojo asmens prievolė pagal šią sutartį buvo visiškai įvykdyta, todėl konstatavo, jog 2017 m. sausio 23 d. trečiojo asmens ir atsakovo 2016 m. liepos 18 d. sutartis nebegaliojo, kadangi ji buvo visiškai įvykdyta. Pažymėjo, jog sutarties galiojimo metu trečiasis asmuo neginčijo teisme sudaryto sandorio nuostatų, neprašė ginčo sandorio dalies pripažinti niekine ar negaliojančia.
6. Atsižvelgęs į tai, jog trečiasis asmuo L. B. perleido ieškovei reikalavimo teisę, kuri buvo pasibaigusi (nebegaliojo), teismas sprendė, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo, todėl sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas.
7. Konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu reikšti reikalavimo dėl sandorio dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visa apimtimi.
9. Teigia, kad teismas išvadas dėl reikalavimo teisės nebuvimo padarė nepagrįstai, pažeisdamas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką dėl reikalavimo perleidimo sampratos, tai pat bendruosius sutarčių teisės principus bei sandorių negaliojimo instituto nuostatas.
10. Nurodo, jog paskolos sutartis pasibaigė jos tinkamu įvykdymu, paskolos sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šią sutartį konstatuoti esant negaliojančia. Pažymi, kad iš sprendimo nėra aišku, ar paskolos sutartis pasibaigusi, ar trečiojo asmens reikalavimo teisė.
11. Mano, kad trečiasis asmuo L. B. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu turėjo nepasibaigusią, galiojančią teisę kreiptis į teismą dėl sandorio dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms bei restitucijos taikymo, t. y. turėjo nepasibaigusią ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, o reikalavimo teisė galėjo būti civilinių santykių objektu ir perleista kitam asmeniui bendrais pagrindais.
12. Mano, kad teismas, turėdamas savo žinioje pagrindinį ieškinio reikalavimą (pripažinti vartojimo kredito sutarties sąlygą negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms) turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva (ex officio) įvertinti sutarties sąlygos turinį ir faktines aplinkybes bei konstatuoti sutarties dalį esant niekine, kadangi prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms yra akivaizdus. Pažymi, jog tai buvo ir yra būtina siekiant apginti pažeistas asmens teises ir viešąjį interesą (kad ginčijama sutarties nuostata atsakovės būtų panaikinta iš standartinių sutarties sąlygų ir nebetaikoma kitiems vartotojams).
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „Finansų bitė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
14. Nurodo, jog teismas sprendime apie paskolos sutarties negaliojimą, remiantis sandorių negaliojimo pagrindais, nieko nepasisakė, sutartį laikė pasibaigusią, o žodį „nebegaliojo“ pavartojo kaip sinonimą žodžio „pasibaigus“.
15. Teigia, kad abiem sutarties šalims tinkamai įvykdžius sutartį, neaišku, kuo remiantis ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė 2017 m. vasario 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei 2017 m. vasario 7 d. priėmimo – perdavimo aktą, pagal kuriuos trečiasis asmuo ieškovei neva perleido 382,80 Eur skolą į atsakovę. Pažymi, jog trečiasis asmuo ieškovei perleido neva egzistuojančią 382,80 Eur skolą į atsakovę, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo ir šiuo metu neturi tokio įsiskolinimo trečiajam asmeniui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį įsiskolinimą. Atkreipia dėmesį tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl 382,80 Eur dydžio reikalavimo perleidimo, kai ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą dėl 387,80 Eur sumos.
16. Tvirtina, jog teisė kreiptis į teismą yra procesinė teisė ir ji nepatenka į reikalavimo teisės, kaip materialinės teisės, apimtį, be to, reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista skola, o ne teisė kreiptis į teismą. Pažymi ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista skola, kaip neva egzistuojantis reikalavimas, o ne būsimas ar santykinai galiojantis reikalavimas.
17. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties objektas yra aiškiai apibrėžtas, todėl ieškovės argumentai dėl to, jog ieškovė ir trečiasis asmuo tarėsi dėl kitokios reikalavimo teisės perleidimo nei nurodyta reikalavimo perleidimo sutartyje ir priėmimo-perdavimo akte yra nepagrįsti.
18. Teigia, jog ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis skolų išieškojimu ir pirkimu, todėl nebūdama vartotoju, negalėtų įgyti reikalavimo teisės į atsakovę, ir remtis tomis įstatymų nuostatomis, kurios taikomos tik vartotojų teisiniams santykiams.
19. Pažymi, kad atsakovė, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, nepažeisdama teisės aktų, atlygį skaičiavo pagal grąžinimo įmokas, o ne nuo faktiškai paskolos gavėjai grąžintos (sumokėtos) įmokos, t. y. pagal nustatytas vartojimo kredito grąžinimo įmokas apskaičiavo ieškovės mokėtiną bendrą atlygį už atsakovės paslaugas bei jį išdalijo į atskirus mokesčius – sutarties sudarymo mokestį, kompensaciją už patikrą UAB „Creditinfo Lietuva“ bei administravimo mokestį (šie mokesčiai skyrėsi tik jiems suteiktu pavadinimu bei mokėjimo laiku). Dėl to, ieškovės teiginiai, jog pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį atlygis platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo sumokėtų (faktiškai) įmokų, yra nepagrįsti, o sutarties Bendrųjų sąlygų 3.13 punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
20. Nurodo, jog restitucija dėl 387,80 Eur grąžinimo ieškovei negali būti taikoma, kadangi nagrinėjamu atveju neįmanoma šalių atstatyti į prieš tai buvusią padėtį (tarpusavio skolinimo paslaugos ieškovei jau suteiktos). Pritaikius ieškovės reikalaujamą restituciją, ieškovė nesąžiningai pasipelnytų atsakovės sąskaita.
21. Daro prielaidą, kad ieškovė apeliaciniu skundu ir kitais ieškiniais siekia ne ginti neva pažeistus interesus, o trikdyti atsakovės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 18 d. L. B. ir atsakovė UAB „Finansų bitė“ sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią per atsakovės administruojamą tarpusavio skolinimo platformą (www.finbee.lt) trečiajam asmeniui buvo suteiktas 4 400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.13 punktu, Sutarties sudarymo dieną atsakovė iš trečiojo asmens depozitinės sąskaitos automatiškai nuskaičiavo 382,80 Eur Sutarties sudarymo mokestį (kuris pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas buvo numatytas 8,70 procentų dydžio) bei 5 Eur kompensaciją už trečiojo asmens kreditingumo patikrinimą UAB „Creditinfo Lietuva“duomenų bazėje. 2017 m. sausio 23 d. UAB „NEO Finance“ už L. B., anksčiau Sutartyje numatyto termino, sumokėjo visą likusią grąžinti vartojimo kredito sumą. 2017 m. vasario 7 d. L. B. ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2017-02/02 bei 2017 m. vasario 7 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, pagal kuriuos L. B. ieškovei perleido 382,80 Eur reikalavimą į atsakovę. Apie reikalavimų perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. vasario 17 d. Pranešimu .
24. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu pripažinti trečiojo asmens L. B. reikalavimo teisę pasibaigusia ir tokiu būdu ieškovei neturint reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu reikšti reikalavimo dėl sandorio dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei skunde pateiktus nesutikimo su sprendimu motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl reikalavimo teisės nebuvimo (CPK 185 str.).
26. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Bendra prievolės sąvoka sako, kad viena teisinio santykio šalis - skolininkas, privalo atlikti kitos šalies - kreditoriaus, naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės gali atsirasti iš sandorių (CK 6.2 str.). Taigi, reikalavimo perleidimo institutas kildinamas iš iki galo neįvykdytos prievolės, nes reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės, reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių pagal prievolę nei jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.101 str. 2 d., 6.103 str.).CK 6.102 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų draudimą perduoti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.
27. Byloje nekeliamas ginčas ir šalys sutinka su tuo, kad atsakovė pagal Sutartį suteikė trečiajam asmeniui L. B. vartojimo kreditą, o L. B. tinkamai įvykdė sutartinę prievolę –anksčiau nustatyto termino grąžino gautą vartojimo kreditą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Sutartį pasibaigusią, kas reiškia, kad reikalavimo teisė tokiu atveju neatsiranda (CPK 6.154 str. 1 d.; CPK 185 str.). Pastebėtina, jog apeliantės argumentai dėl sutarties negaliojimo ir pasibaigimo paremti netinkamu teismo išvados aiškinimu, imant iš konteksto tam tikras sakinio dalis, nes pirmosios instancijos teismas, nurodydamas Sutarčiai tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2017 m. sausio 23 d. nebegaliojus, paaiškino, kad Sutartis buvo visiškai įvykdyta.
28. Byloje nustačius, jog 2017 m. sausio 23 d. Sutarties galiojimas pasibaigė sutartinių prievolių įvykdymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2017 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir priėmimo - perdavimo aktu trečiasis asmuo L. B. perleido apeliantei negaliojančią reikalavimo teisę į atsakovės skolą ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 6.102 str. 1 d.; CPK 185 str.).
29. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, jog teisė kreiptis į teismą yra procesinė teisė ir nepatenka į reikalavimo teisės (materialinė teisė) apimtį, nes reikalavimo teisė yra sudėtinė prievolės dalis. Šiuo atveju, reikalavimo teisės į teisę kreiptis į teismą perleidimas apskritai neįmanomas, nes teisė kreiptis į teismą yra susijusi su konkrečiu asmeniu, jo apsisprendimu šia teise pasinaudoti (CK 6.102 str. 3 d.).
30. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai bei argumentai nevertinami, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
31. Remiantis nutarties 28 punktu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
32. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes atsakovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.