Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-30 · Administracinė byla Nr. eI-2016-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-30
Bylos Nr.
eI-2016-426/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00647-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Aivaras Raišutis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2016-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00647-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. S. skunde nurodo, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2018 m. vasario 8 d. sprendimu „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei M. S.“ Nr. (15/4-1) 3I-127 (61) panaikinimo (toliau – ginčijamas sprendimas), atsisakė pakeisti jai leidimą laikinai gyventi.

Departamentas skundžiamą sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Ši Įstatymo nuostata, pareiškėjos manymu, atsakovo naudojama daugiau kaip išvada, pasekmės konstatavimas, o ne kaip savarankiškas pagrindas sprendimui pagrįsti. Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja tvirtina, kad Migracijos departamentui pateikti duomenys atitiko tikrovę. Sprendime jie nebuvo paneigti, todėl tvirtina, kad nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes įrodymai tikrovę atitinka visa apimtimi.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog yra teisėtos ir galiojančios sutartys, kurių pagrindu ji įgijo 15 000 UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė, įmonė) paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. 1/3 įmonės įstatinio kapitalo. Juridinių asmenų registre yra tinkamai išviešinti duomenys apie ją. Pareiškėja akcentuoja, kad įmonės veikla yra reali ir teisėta, to Departamentas net nebandė neigti.

Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas neįrodė Įstatymo 35 straipsnio 2 ir 12 punktų sąlygų, kurių pagrindu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo panaikinti 2018 m. vasario 8 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyriaus sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-127 (61) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei M. S.“, įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti jos prašymą ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, kad išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, 2018 m. vasario 8 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

Nagrinėjant prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl kartu su prašymu pateiktų sutarčių vykdymo, ar bendrovė iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė deklaruotą veiklą pagal verslo planą.

Atsakovo manymu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 10 UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių dėl automobilių nuomos sudarytos 2017 m. sausio 1 d., sekmadienį, 2 minėtos sutartys – 2017 m. kovo 1 d., taip pat sekmadienį, o kitos 5 sutartys – 2017 m. birželio 1 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktos bendrovės sutartys dėl automobilių nuomos sudarytos su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi ar pateikę prašymus išduoti arba pakeisti tokius leidimus. Atsakovas pažymi, kad sutartyse nurodyti bendrovės klientai yra registruoti arba savo veiklą vykdo Migracijos departamentui gerai žinomais adresais: (duomenys neskelbtini). Šiais adresais ne kartą buvo atliekami įmonių veiklos patikrinimai, o visos šios įmonės yra siejamos su V. G., kuris steigia įmones ir parduoda jas trečiųjų šalių piliečiams. Atkreipia dėmesį, kad visų be išimties paminėtų bendrovių kontaktiniai duomenys yra (duomenys neskelbtini). Būtent V. G. steigia ir parduoda įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Atsakovo nuomone, svarbu pažymėti, kad tokia įmonių, imituojančių vykdomą veiklą tik tam, kad užsieniečiai gautų leidimus laikinai gyventi, veikla sudaro palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Šių atsakovo nustatytų aplinkybių nepaneigė ir nebandė paneigti pareiškėjos atstovas. Atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų įtarimų dėl bendrovės sudarytų sutarčių dėl automobilių nuomos vykdymo, todėl tai nepatvirtina, kad bendrovė iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo vykdė deklaruotą veiklą pagal verslo planą.

Atsakovas įvertino, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 6 d. dirbantis V. T. 2017 m. gruodžio 5 d. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gruodžio 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuri registruota (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba V. T. įmonėje, kuri registruota (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbantis E. K. nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 8 d. bendrovėje dirbo R. J., kuris nuo 2017 m. kovo 7 d. iki rugsėjo 20 d. buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, taip pat jis nuo 2017 m. liepos 18 d. iki rugpjūčio 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 18 d. bendrovėje dirbo L. K., kuris nuo 2017 m. birželio 12 d. iki rugpjūčio 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), susijusioje su (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad V. T. įdarbinimas vertinamas kaip techninė klaida jį įdarbinusių bendrovių buhalterijoje, tačiau teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė nei atsakovui, nei teismui. Kiti pareiškėjos argumentai dėl ginčijamame sprendime pateiktų faktų apie darbuotojus, atsakovo vertinimu, nemotyvuoti, niekaip nepagrindžiantys jos teiginių ir vertintini kaip gynybinė pozicija.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepime nurodo, jog kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė AB SEB banko bendrovės sąskaitos išrašą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Sąskaitos išraše yra po 50 Eur įplaukos į bendrovės sąskaitą 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 12 d. iš UAB (duomenys neskelbtini); kurios direktorius yra trečiosios šalies pilietis O. A. (O. A.), turintis leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad minėtoje bendrovėje, išskyrus jos direktorių, nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. sausio 15 d. nebuvo dirbančių asmenų.

Banko sąskaitos išraše taip pat yra įplaukos iš tarpusavyje susijusių užsieniečių valdomų įmonių: UAB (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai , kad visos šios bendrovės yra siejamos su V. G., jų kontaktiniai adresai yra (duomenys neskelbtini), telefono numeris – (duomenys neskelbtini), registruotos Migracijos departamentui gerai žinomais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad į šios Bendrovės sąskaitą 2017 m. balandžio 18 d. pervesta 1 130 Eur, 2017 m. birželio 6 d. – 1 610 Eur iš užsienio bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotos Jungtinėje Karalystėje.

Pareiškėjos pateiktus dokumentus atsakovas vertina kaip neatitinkančius tikrovės, nes jie nepatvirtina realiai vykdomos Bendrovės veiklos. Pastarieji atskleidžia schemą, kurios pagalba, sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, imituojama jų veikla ir tokiu būdu Migracijos departamentui kartu su užsieniečių prašymais išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi pateikiami įmonių veiklą patvirtinantys įrodymai – ūkinės komercinės veiklos sutartys, banko sąskaitos išrašai ir kt. Pažymi, kad šios schemos tikslas – trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu.

Migracijos departamento Imigracijos skyriui nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus kilo įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjos ketinimų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. spalio 9 d. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas prašymas Nr. (15/4-9) 10K-40201 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. Atsakovas 2017 m. lapkričio 9 d. gavo Migracijos valdybos raštą apie atliktą patikrinimą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) ant pastato nėra iškabų ar kokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą. Prie kabineto Nr. 803 atvykusius Migracijos valdybos darbuotojus pasitiko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris nurodė, kad įmonė įsikūrusi šiame kabinete, kuriame yra ir jos direktorius. Kabinete esančių darbuotojų pasiteiravus, ar čia ir yra Bendrovės darbuotojų darbo vietos, asmuo, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, I. K., paaiškino, kad anksčiau dirbo bendrovėje, o dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad bendrovės darbuotojų šiame kabinete nėra, kadangi jie visi – vairuotojai ir dirba nuotoliniu būdu. I. K. buvo paliktas tarnybinio telefono numeris, kuriuo bendrovės darbuotojai galėtų susisiekti bei susitarti dėl atvykimo į Migracijos valdybą.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymėta, kad po kurio laiko Migracijos valdybos darbuotojas užfiksavo praleistą telefono skambutį (duomenys neskelbtini), todėl paskambino šiuo numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Patikrinus www.google.lt tinklalapyje, paaiškėjo, kad tai telefono numeris, kuris yra nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) skelbimuose dėl leidimų laikinai gyventi pardavimo (pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas iki 2017-02-09 buvo UAB (duomenys neskelbtini)).

Migracijos valdybos darbuotojams nuvykus bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad čia įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini), teikianti virtualaus biuro paslaugas.

Apsilankius bendrovės vadybininko R. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. Nuvykus pas vairuotoją A. S. į (duomenys neskelbtini), buto durų tai pat niekas neatidarė. Bendrovės vadybininko E. K. buto (duomenys neskelbtini) durų taip pat niekas neatidarė.

Atsiliepimas

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Migracijos valdybos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendrovės veiklos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti, jog šiuo adresu nėra bendrovės iškabos bei įrengtų darbo vietų, buvo daromos nuotraukos, tačiau patalpoje tuo metu buvęs I. K. trukdė tai daryti. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuri vykdo įmonių buhalterinę apskaitą, patalpose kaupiami įmonių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai.

Po atlikto Migracijos valdybos patikrinimo nuo 2017 m. lapkričio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirba R. G., o nuo 2017 m. lapkričio 27d. – A. S.. Bendrovės darbuotojui A. K. už 2017 metų spalio mėnesį nebuvo išmokėtas atlyginimas, o už 2017 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo išmokėta po 146,95 Eur, nors darbo sutartyje nurodytas jo mėnesinis atlyginimas – 750 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bendrovėje yra didelė darbuotojų kaita, pastoviai dirbančių asmenų nėra.

Migracijos departamentas 2017 m. sausio 8 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl patikslintų duomenų, kuriame nurodyta, kad bendrovė iš (duomenys neskelbtini), pakeitė veiklos vietą į (duomenys neskelbtini).

Atsakovui 2018 m. sausio 31 d. gavus Migracijos valdybos raštą apie tęsiamą bendrovės veiklos patikrinimą, šios valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuvykus į (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant minėto pastato nėra bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie jos veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) darbuoja paaiškino, kad viena iš šios bendrovės paslaugų – virtualaus biuro paslauga ir UAB (duomenys neskelbtini) maždaug prieš mėnesį užsisakė virtualaus biuro paslaugą, tačiau jokios veiklos verslo centre nevykdo. Apklaustoji patikslino, kad bendrovės darbuotojų taip pat nematė. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad virtualaus ofiso paslauga neįpareigoja nurodytu adresu vykdyti veiklą, tačiau surinkti duomenys ir faktų visuma laidžia daryti išvadą, kad bendrovės veikla tik imituojama.

Įvertinęs surinktą informaciją, atsakovas konstatuoja, kad bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis. Ši aplinkybė, įvertinta duomenų visumoje, pasak Departamento, leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja formaliai atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, atsakovas mano, kad bendrovė, kurios dalyvė yra minėta užsienietė, yra fiktyvi, t. y. bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o šiai užsienietei, bendrovės dalyvei, gauti leidimą laikinai gyventi.

Su minėtos užsienietės prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktame kelionės dokumente, galiojančiame nuo 2012 m. kovo 2 d., yra Šengeno vizos, galiojančios 90 dienų nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. ir nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., taip pat žymos apie 2016 m., 2017 m. ypač dažnus Rusijos Federacijos sienų kirtimus, taip pat apie Italijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Argentinos Respublikos, Latvijos Respublikos sienų kirtimus. Kelionės dokumente yra 2017 m. rugpjūčio 24 d. žyma apie atvykimą į Lietuvos Respubliką. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 2017 m. rugpjūčio 25 d. Atsiliepime pažymėta, kad prašymo 5 eilutėje nurodė savo sutuoktinio asmens duomenis ir jo gyvenamosios vietos adresą tik užsienio valstybėje (Rusijos Federacija), o šio prašymo 6 eilutėje – savo sūnaus asmens duomenis bei tai, kad jo gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (Rusijos Federacija). Atsakovo manymu, svarbu pažymėti, kad pareiškėja prašymo 8.2 eilutėje nurodė savo gyvenamąsias vietas tik užsienio valstybėse. Nurodyti faktai bei duomenys atsakovui kelia pagrįstų abejonių dėl minėtos užsienietės gyvenimo bei vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje. Nurodytos aplinkybės sukėlė pagrįstų abejonių, ar pareiškėja tikrai gyvena ir vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas įvertino ir tai, kad prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėja nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje: (duomenys neskelbtini), kurį, Migracijos departamento duomenimis, kaip savo gyvenamąją vietą buvo nurodę 13 užsieniečių.

Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio užsiimti teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad ji siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovas mano, kad svarbu pažymėti, jog pareiškėja, pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nesikreipė dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui. Tai tik patvirtina įtarimą, kad bendrovės veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis minėtos užsienietės atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas. Iš to atsakovas priėjo prie išvados, kad minėta užsienietė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Tai, kad Bendrovės veikla vykdoma jai nesant Lietuvos Respublikoje, leidžia pripažinti, kad buvimas nėra būtinas.

Atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos oficialiai deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, t. y. šios užsienietės tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvei, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus surinktą informaciją, atsakovas konstatavo, kad įmonėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis. Ši aplinkybė atsakovui leido prieiti prie išvados, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja formaliai atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Pareiškėja pateikė automobilių nuomos sutartis, sudarytas su įmonėmis, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti ar turi leidimus laikinai gyventi arba kuriems panaikinti išduoti leidimai laikinai gyventi ar atsisakyta pakeisti tokius leidimus. Pažymi, kad visos įmonės, bendrovės verslo partneriai, yra susijusios su V. G., kuris Migracijos departamento turimais duomenimis, steigia fiktyvias įmones, kad jų dalyviai užsieniečiai gautų leidimus laikinai gyventi. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jos kreipimosi vykdomos Bendrovės veiklos. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio jai vykdyti akcininkės pareigų. Kartu pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Atsakovas nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2018 m. kovo 13 d. duomenimis, jos skola sudaro 464,37 Eur. Ši aplinkybė, pasak atsakovo, parodo, kad pareiškėja nėra linkusi laikytis ir mokestinių prievolių, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Migracijos departamentas mano, jog priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, todėl teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Neprieštarauja, dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Šalys apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, pateikė prašymus nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant reikalavimų pagrįstumą, teismas turi įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nustatyta, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (15/4-1)-31-127(61) pareiškėjai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu (ji neužsiima ir neketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje).

Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, nustatė, jog pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė M. S., 2017 m. rugpjūčio 25 d. pagal Atstovavimo sutartį įgaliojo advokatą Aivarą Raišutį atstovauti interesus. Atstovas tą pačią dieną Migracijos departamentui pateikė jos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – prašymas) 2 metams. Prašyme nurodyta, jog pareiškėja užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, UAB (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, jog Sankt Peterburge, Rusijoje gyvena jos sutuoktinis ir nepilnametis sūnus ((duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog pragyvenimo lėšos Lietuvoje – asmeninės santaupos, kurios sudaro 29 564,43 Eur. Faktinę savo gyvenamąją vietą pareiškėja nurodė Sankt Peterburgo miestą, Rusijos Federacijoje, valstybes, kurios buvo išdavusios vizas – Portugaliją ir Lietuvą.

Pareiškėja prie prašymo pridėjo 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ji įsigijo 10 000 vnt. ir 5 000 Eur. paprastųjų vardinių nematerialių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Pateiktas 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) verslo planas atspindi, jog Bendrovės veikla – nuosavų automobilių nuoma, 10 automobilių nuomojami pagal ilgalaikes sutartis kitiems asmenims, užsiimantiems alternatyvia taksi paslaugoms pervežimo veikla. Verslo plane nurodyta, jog Bendrovei vadovauja I. K., tarp trijų įmonės akcininkų nurodyta ir pareiškėjos pavardė.

Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro 2017 m. liepos 28 d. išrašas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius I. K., registruota nuo 2013 m. gegužės 8 d. Bendrovės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur.

Bendrovės veiklai pagrįsti pareiškėja pridėjo 2017 m. sausio 1 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 1 d., 2017 m. birželio 1 d. automobilių nuomos sutartis. Sutarčių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) kitoms Bendrovėms išnuomojo automobilius už 300 Eur per mėnesį. Atsakovas Sprendime atkreipė dėmesį, jog didesnė dalis sutarčių sudaryta sekmadieniais, kad sutartys dėl automobilių nuomos sudarytos su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visų Bendrovių, kurios nuomojo automobilius iš UAB (duomenys neskelbtini) dalyviai yra užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvoje arba pateikę prašymus tokius leidimus gauti. Įmonės klientai įsikūrę Vilniaus mieste, atsakovui žinomais adresais, nes ne kartą buvo atliekami patikrinimai ir nustatyta, jog visų įmonių kontaktiniai duomenys nurodyti (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, jog visos bendrovės siejamos su V. G. (V. G.).

Prie prašymo pridėta ir UAB (duomenys neskelbtini) (2017 m. vasario 9 d. pakeitė pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini)) AB SEB banko finansinė ataskaita nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. Galutinis sąskaitos likutis – 62,05 Eur. Nustatyta, kad į sąskaitą lėšas pervedė tarpusavyje susijusios bendrovės, kurios vėlgi siejamos su V. G..

Atsakovas nustatė, jog V. G. įsteigia ir parduoda įmones, kurios veikia tik tam, kad trečiųjų šalių piliečiai gautų leidimus laikinai gyventi. T. y. bendrovės tik imituoja veiklą. Migracijos departamentas konstatavo, kad dėl tokių priežasčių atsiranda sąlygos nelegaliai migracijai.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Ištyrus rašytinius bylos įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjos pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikrų tikslų siekiant pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ji nurodė pastovią gyvenimo vietą Rusijoje, šeima taip pat gyvena Rusijos federacijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymo pateikimo metu sūnus dar buvo nepilnametis. Nustatyta, jog pareiškėja dažnai kirsdavo valstybine sienas Rusijoje, Italijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Šie faktai patvirtina, jog ji negyvena pastoviai Lietuvoje, o keliavo po kitas Europos šalis. Taip pat lankėsi ir Argentinoje. Nors prašyme nurodė, kad Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) yra jos gyvenamoji vieta, tačiau nustatyta, kad šiuo adresu gyvenamąją vietą nurodę ir dar 13 užsieniečių. Tai įrodo byloje pateikta Migracijos departamento pažyma. Teismas laiko, kad pareiškėja tik formaliai nurodo adresą, nes gyventi kartu su dar 13 asmenų minimame būste, akivaizdu, būtų sudėtinga. Tokie faktai leidžia manyti, kad gyvenamosios vietos adresas nurodytas formaliai, dėl to gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Kadangi pareiškėja leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo vykdomos veiklos Bendrovėje pagrindu, svarbu nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus Įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad ir Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Tuo tikslu atsakovas siekė išsiaiškinti, ar Bendrovė, kurios dalyve prisistato pareiškėja, veikia realiai. Tuo tikslu Migracijos departamento Imigracijos skyrius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. (15/4-9) 10K-40201 paprašė patikrinti Bendrovės veiklą.

Migracijos valdyba atsakovą apie patikrinimo rezultatus informavo 2017 m. lapkričio 9 d. raštu. Pateikė Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. Tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-44920. Iš pastarojo dokumento nustatyta, jog pareigūnai, nuvykę UAB (duomenys neskelbtini) Verslo plane nurodytu veiklos adresu ((duomenys neskelbtini)) informacijos apie veikiančią Bendrovę negavo: iškabos ar reklamos ant pastato nerado, darbuotojų taip pat nebuvo. Aplankius darbuotojų R. G., A. S., E. K. gyvenamąsias vietas, pareigūnams durų niekas neatidarė.

Migracijos valdyba nustatė, kad darbuotojai R. G. ir A. S. nedirba atitinkamai nuo 2017 m. lapkričio 21 ir lapkričio 27 d. Be to Bendrovėje darbuotojai dažnai keičiasi.

Pareigūnai taip pat patikrino Verslo centrą (duomenys neskelbtini), tačiau ir čia Bendrovės vykdomos veiklos požymių nenustatyta. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo užsakiusi virtualaus biuro paslaugą, tačiau veiklos nevykdo, darbuotojų Verslo centre nėra.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taigi, aprašyti atvejai suponuoja išvadą, jog Bendrovės veikla realiai nevykdoma, tik imituojama.

Ginčui taikytinas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris detalizuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Bendrovės fiktyvumą grindžia tuo, kad nors pareiškėja prašyme deklaravo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip UAB (duomenys neskelbtini) dalyvei, tačiau atsakovas pripažino, jog tikrasis jos tikslas – gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Sprendime jau aptartos jos dažnos kelionės po kitas užsienio šalis, nenustatyta, kad Lietuvoje ji gyventų ir vykdytų teisėtą veiklą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad įmonė fiktyvi: pateikti dokumentai neįrodo, kad M. S. tikrai vykdo veiklą; įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, reikalingų dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, pastoviai dirbančių piliečių Bendrovėje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo išvada, kad Bendrovė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi, o pareiškėja, norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės.

Teismas pabrėžia, jog pareiškėjos galimybės teikti papildomus įrodymus nebuvo apribota. Jos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog buvo vykdoma reali veikla.

Nagrinėjant bylą, būtina įvertinti realias užsieniečio galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Pareiškėjos pateikti dokumentai nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Ji nepateikė duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, neįrodė, kad jos deklaruotas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę. Visuma rašytinių įrodymų lemia išvadą, jog tikrieji pareiškėjos tikslai neatitinka deklaruotų prašyme. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus taip pat nenustatyta, kad pareiškėja atitiktų kitas Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktų nuostatas, išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė