Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1462-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
e2S-1462-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01584-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
UAB ,,Kauno centro būstas“
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Kategorijos
  • 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1462-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01584-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.1.14.3; (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinį atsakovei UAB ,,Kauno centro būstas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2017 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Kauno centro būstas“ ieškovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, 3602,92 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 602,92 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

2. Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5885-920/2017 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB ,,Kauno centro būstas“ 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. atsakovė šalindama trūkumus turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo nurodytas aplinkybe bei nurodyti, kokie asmenys turi būti įtraukti į bylą (nurodant fizinių asmenų vardus, pavardes, juridinių asmenų pavadinimu, kitus identifikacinius duomenis, adresus). Primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

4. Atsakovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė atsakovės uAB ,,Kauno centro būstas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir įsiteisėjus teismo nutarčiai grąžinti jį atsakovei. Grąžinti 21 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė nustatytu terminu nepašalino trūkumų, todėl laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Kauno centro būstas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5885-920/2017 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Ieškinį nepaduotu galima laikyti tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai. Teismas, nurodydamas, kad atsakovas turi nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, visiškai neįsigilino į pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, kadangi atsakovas tokias aplinkybes detaliai išdėstė pareiškime, ir nepagrįstai nustatė atsakovui terminą trūkumams pašalinti. Teismas neatsižvelgė, kad CPK 178 straipsnis numato pareigą, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iš esmės sudarytų pagrindą jo reikalavimams atmesti. Teismas nevertino, kad prie teismui pateikto ieškinio nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio nepakankamą sienos izoliaciją. Teismas rėmėsi draudėjų teigimu, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Nei santechnikas, nei ieškovės atstovas bute nebuvo apsilankę, su atsakovu nebendravo, nenustatė, kad vanduo bėgo būtent dėl sienos defekto, o ne iš viršutinio aukšto. Teismas nevertino, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas atsakovui nėra ne tik kad nepagrįstas tinkamais įrodymais, bet ir nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovas negali būti laikomas atsakingu už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų (pvz:. buto savininko (naudotojo) kaltės). Nenustačius atsakovo neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Defektinis aktas surašytas neaiškiai, nepateiktas joks apžiūros aktas, kuriame būtų užfiksuotas žalos vyksmas. Taip pat nepateikta jokių fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuota žala. Draudikas net nebandė išsamiai ištirti draudiminio įvykio priežasčių ir išsiaiškinti realių jo atsiradimo aplinkybių, nustatyti už žalą atsakingą subjektą, nors tokius įrodymus privalėjo pateikti teismui. Defektinis aktas atliktas paties ieškovo. Neaišku, ar minėtą turto sugadinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra pridėta. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad 2017 m. kovo 1 d. sprendime buvo nuspręsta dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas savaime yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Trūkumai laikomi esminiais, kai dėl jų negalima suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos. Teismo nustatyti procesinio dokumento trūkumai yra formalūs, jie iš esmės netrukdė priimti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovui nenurodžius trauktinų į bylą asmenų adreso, teismas taikė formalų trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakė priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

10. CPK 285 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą už akių. CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 str. 2 d. 3 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

11. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovei 2017 m. vasario 6 d. pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo įteiktas 2017 m. vasario 7 d., atsiliepimą į ieškinį atsakovė turėjo pateiki iki 2017 m. vasario 21 d. įskaitytinai. Nepateikus atsakovei atsiliepimo, Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Kauno centro būstas“ ieškovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, 3 602,92 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 602,92 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81 Eur žyminio mokesčio.

12. Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5885-920/2017 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB ,,Kauno centro būstas“ 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. atsakovė turėtų nurodyti atsiliepimo nepateikimo priežastis, pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo nurodytas aplinkybes bei nurodyti, kokie asmenys turi būti įtraukti į bylą (nurodant fizinių asmenų vardus, pavardes, juridinių asmenų pavadinimu, kitus identifikacinius duomenis, adresus). Taip pat nurodė primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atsakovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, tačiau, kaip teismas buvo nurodęs trūkumų šalinimo nutartyje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių ir tai pagrindžiančių įrodymų; nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisingumą; nenurodė, kokie asmenys turi būti įtraukti bylą.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, formaliai buvo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimui už akių priimti, tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apelianto nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

14. Savo esme ir turiniu ši sąlyga yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

15. Šiuo atveju, atsakovas pareiškime nurodo, kad iš esmės nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas turėjo įrodyti atsakovo nevykdymo ir netinkamo įvykdymo faktą. Ieškovo pateikti įrodymai nepaliudija, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ar sugadinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai turi ryšį su nagrinėjamu ginču ir jų įvertinimas gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (kvestionuoja priimtą sprendimą už akių), todėl teismas vertina, kad vien tą aplinkybė, kad atsakovas konkrečiai ir aiškiai nenurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių bei nepateikė įrodymų, negali būti pagrindas, užkertantis kelią atsakovei pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Priešingu atveju būtų atimta galimybė atsakovei ginti savo teises ir teisėtus interesus.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą už akių laikė nepaduotu taip pat dėl to, kad atsakovas, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, nepateikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kokie tretieji asmenys įtrauktini į civilinę bylą.

17. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo atveju) – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje (pareiškime); ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taigi, ne visi ieškinio (pareiškimo) trūkumai yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento trūkumų esmingumo kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų įvertinti tai, ar trūkumai yra reikšmingi būtent sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamai aiškiai suformulavusi būtinus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo elementus, t. y. dalyką ir pagrindą.

19. Kasacinio teismo praktikoje ieškinį pagrindžiančių įrodymų aspektu ne kartą pažymėta, kad teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Nurodyta praktika taikytina ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aspektu. Tas pats pasakytina ir dėl kitų proceso dalyvių įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Tikslinti proceso dalyvius, pakeisti netinkamą šalį tinkama teismas turi teisę bylos nagrinėjimo metu, kas reiškia, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje visų proceso dalyvių (ne) nurodymas negali būti laikomas pagrindu, užkertančiu kelią šaliai apginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai, – nustatydamas terminą trūkumams pašalinti pateikti pareiškimą pagrindžiančius įrodymus bei nurodyti į bylą įtrauktinus asmenis, ir atsakovei jų nepašalinus, – laikė pareiškimą nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje nurodyti pareiškimo už akių peržiūrėjimo trūkumai nebuvo tokie esminiai, dėl ko, jų nepašalinus, buvo pagrindas ginčijama 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu.

20. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai laikė pareiškimą dėl sprendimo už akių nepaduotu, kaip nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytų trūkumų, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis naikintina ir grąžinta pirmosios instancijos teismui atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimui spręsti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimui spręsti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas