Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės iškelta civilinė byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo: santuoką tarp A. L. ir J. L., įregistruotą 1986-11-22 Klaipėdos rajono administracijos CMS, įrašo Nr. 345, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – L, atsakovui – L; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (asmeniškai) (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą 20 d. terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

2019 m. liepos 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti 2019 m. liepos 25 d. šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktiniu sutikimu protokoline nutartimi prirėmė ir nutarė nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis, 3.62 straipsnis).

Pareiškėjai pateiktu prašymu prašo nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1986-11-22 Klaipėdos rajono administracijos CMS, įrašo Nr. 345, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę „L“, o pareiškėjui – „L“.

Prašyme nurodė, kad tarp jų nebėra tarpusavio supratimo, jie bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2009 m., ir dėl to nebesitiki vėl pradėti gyventi kartu. Todėl, pareiškėjų teigimu, yra visos įstatymo numatytos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kreditorių ir nepilnamečių vaikų neturi.

Pareiškėja A. L. teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ji su J. L. kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda daugiau nei 10 metų, susitaikyti galimybių nebemato. Santuokos metu įgyto turto, kreditorių ir nepilnamečių vaikų neturi, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys yra aiškus ir suprantamas.

Pareiškėjas J. L. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė patvirtinti tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad kartu su pareiškėja negyvena daugiau nei dešimt metų, taikytis atsisako, santuokos metu įgyto turto, kreditorių ir nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys yra aiškus ir suprantamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 345).

Pažymėtina, kad yra nustatytos visos santuokos nutraukimo sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuokinis ir šeimyninis gyvenimas yra nutrūkęs, pareiškėjai bendro ūkio neveda, kartu negyvena jau daugiau nei dešimt metų, susitaikyti atsisako, sprendžia, kad nėra tikslinga skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 2 dalis) ir pareiškėjų santuoka nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Taip pat tenkintinas pareiškėjų prašymas po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę – „L“, o pareiškėjui – „L“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis).

Šalims pavykus geruoju susitarti dėl santuokos nutraukimo ir perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, ir bylą baigus nagrinėti ypatingąja teisena ir santuoką nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei neatlygintinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.190 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 443, 541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 345), tarp J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo Jurgaitytė) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo J. L. palikti pavardę – „L“, A. L. – „L“.

Patvirtinti pareiškėjų 2019 m. liepos 25 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sekančiomis sąlygomis:

1. Šalys pareiškia, kad nepilnamečių vaikų neturi.

2. Šalys patvirtino, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto neturi.

3. Šalys pareiškia, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

4. Šalys pareiškia, kad kreditorių nei abi kartu, nei kiekvienas atskirai neturi.

5. Šalys susitarė, kad jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.

Pareiškėjams išaiškinti, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Santuokos liudijimą grąžinti jį išdavusiai metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.