Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-4997950-13 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis J. K. 2013 m. gruodžio 13 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-4842639-13 dėl to, kad šis 2013-12-13, 06.18 val., Šalčininkų r. sav., Tartokų km., vairuodamas automobilį LANCIA LYBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą nesustojo prieš STOP liniją, kelio ženklą, STOP šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 punkto reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį.

Išnagrinėjęs V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B. 2013 m. gruodžio 17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-4997850-13 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad V. S. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir skyrė 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.

Teismo posėdžio metu V. S. palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

V. S. skundas tenkintinas.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. S. kaltės padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą. Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. V. S. mano, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje savo kaltę padarius teisės pažeidimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai bendradarbiavo su policija, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus padalinio vadovo A. B. 2012-12-27 raštas tvirtina, kad V. S. darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus, dėmesingas, patikimas ir niekada neturėjęs nuobaudų darbuotojas. Apie jį tiek kolegos, tiek klientai atsiliepia tik teigiamai.

Pažymėtina tai, kad pažeidimo padarymo metu V. S. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2007 metais), tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovo raštas liudija, jog V. S. užimamos sandėlio vedėjo pareigos apima prekių priėmimą ir išdavimą iš sandėlio, prekių pristatymą užsakovams, tad netekęs vairuotojo pažymėjimo jis negalėtų vykdyti dalies tiesioginių savo pareigų.

Byloje esantis policijos pareigūno E. C. 2013 m. gruodžio 13 d. tarnybinis pranešimas tvirtina, kad V. S. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas todėl, kad važiuodamas per geležinkelio pervažą nesilaikė KET ženklo Nr. 204, t.y. pravažiavo pervažą nesustodamas. Iš šio tarnybinio pranešimo turinio seka, jog tuo metu geležinkelio pervaža buvo tuščia, artėjančių traukinių nebuvo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog V. S. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra ypatingai šiurkštus ir keliantis pavojų kitiems eismo įvykio dalyviams.

Taigi, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas V. S. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei neskirti jam papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, paskyrus pažeidėjui tik piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

V. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 10N-4997950-13 ir V. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 500 (penkių šimtų) litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.