- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- I-153-243/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, A. K., K. M., R. G., S. S., R. J.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, suinteresuotiems asmenims A. K., K. M., R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, S. S., A. K., R. J., K. M., R. G. dėl atnaujinimo termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. teismui paduotame prašyme nurodo, kad 2006 metų liepos mėnesį sužinojo, jog yra K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), anūkas. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas E. K., miręs (duomenys neskelbtini), paveldėjo K. K. nuosavybės teise valdytą 12,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir valdė jį iki 1940 metų nacionalizacijos. Pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 1996-04-02 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. Z. įsivaikino jo tėvą E. K., todėl jo motinai S. S. (E. K. žmonai) 2004-04-30 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Z. nuosavybės teise valdytą 23,04 ha žemę (duomenys neskelbtini), o 2008-05-06 sprendimu į likusį 3,67 ha žemės sklypą. Nurodo, kad yra vienintelis E. K. sūnus ir gali pretenduoti į jo iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 12,70 ha žemės sklypą. Prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir paduoti nuosavybes teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nenurodo konkrečių termino praleidimo priežasčių, tačiau iš jo paaiškinimo suprantama, kad terminą praleido, nes nesugebėjo laiku realizuoti nuosavybės atkūrimo teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodo, kad prašymas nepagrįstas, todėl siūlo jį nepatenkinti. Atsikirtimą grindžia tuo, jog E. K. žmonai, pareiškėjo motinai S. S. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-30 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 23,04 ha buvusios savininkės E. Z., įvaikinusios E. K., nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 2008-05-06 sprendimu į likusį 3,67 ha žemės plotą. Nurodo, jog T. K. (Z.) po vyro K. K. mirties 1920 metais, susituokė su A. K. ir susilaukė trijų vaikų, iš kurių vienam, J. G. Klaipėdos apskrities viršininko 1999-03-29 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 3,21 ha žemės ir 0,79 ha miško bei pretendentei V. K. į 6,56 ha žemės ir 0,80 ha miško buvusios savininkės T. K. su vaikais valdytą 12,87 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės bei turtinės teisės (b.l. 53-54).
Suinteresuoto asmens atstovė išdėsčiusi atsiliepime nurodytas aplinkybes siūlo prašymą nepatenkinti.
Suinteresuotieji asmenys K. M. ir R. G., kurie šiuo metu nuosavybės teise valdo V. K. ir J. G. nuosavybės teise priklausiusį turtą, kuris buvo sugrąžintas atkuriant nuosavybės teises, siūlo pareiškėjo prašymą nepatenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. K. siūlo prašymą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėjas A. K. teismo prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo E. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 12,70 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Nurodo termino praleidimo priežastį – nesugebėjimą įstatymo nustatytu terminu realizuoti nuosavybės atkūrimo teises.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis 2004-10-12 įstatymu Nr. IX-2490 buvo papildyta nuostata, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą iki 2003-12-31 pateikti prašymus ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – dešimt metų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkimo konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kaip jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Pareiškėjas nenurodo konkrečių termino praleidimo priežasčių. Iš pareiškėjo A. K. paaiškinimų suprantama, kad jis įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei įrodančius giminystės ryšį praleido, nes nesugebėjo tinkamai realizuoti nuosavybės atkūrimo teises. Pareiškėjas yra jaunas, darbingas asmuo (gimęs (duomenys neskelbtini)), todėl jam turėjo būti žinomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir terminai. Prašyme jis nurodo jam žinomas aplinkybes, jog nuosavybės teisės atkurtos jo motinai S. S., kurios prašymu teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvą E. K. buvo įvaikinusi E. Z. ir kurios nuosavybės teise valdyta žemė grąžinta pareiškėjo motinai S. S.. Nurodytos aplinkybes įrodo, jog pareiškėjas žinojo tėvo įvaikinimo aplinkybes ir galimas teisines prielaidas atkuriant nuosavybės teises į seneliui K. K. priklausiusią iki nacionalizacijos žemę. Manytina, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.227 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės bei turtinės teisės ir sukuriamos teisės ir pareigos įtėviams, jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių jam laiku paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir pateikti dokumentus, jeigu jis tikrai būtų pretendavęs atsikurti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad žemė, į kurią pretenduoja atsikurti nuosavybės teises pareiškėjas A. K., yra grąžinta atkuriant nuosavybės teises įpėdiniams T. K. (Z.) po vyro K. K. valdžiusios žemę.
Įvertinus visumą aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių konstatuojama, kad nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir įrodančius giminystės ryšį. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo A. K. prašymą dėl atnaujinimo termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.