Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Z. B. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 926,00 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovas privačiame žemės sklype neteisėtai nugenėjo tris saugotinus želdinius. Šiais atsakovo veiksmais aplinkai padaryta 1 926,00 Eur žala, kurią ir prašo priteisti ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovą atstovauja teisės skyriaus vyriausioji specialistė, kuri iki 2023 m. gegužės 31 d. dirbo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose teisėjo padėjėja, todėl pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) 17 straipsnio 1 dalį nėra laikoma tinkama atstove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neįvertino, kad atstovė nenustojo eiti valstybės tarnautojos pareigas, nes į laisvą ieškovo karjeros valstybės tarnautojo vietą buvo perkelta kaitumo būdu.

5.2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) išvadoje nurodė, kad ribojimas atstovauti netaikomas, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja viešuosius juridinius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

6. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. Kauno apylinkės teismo kanclerio 2023 m. gegužės 24 d. įsakymą dėl karjeros valstybės tarnautojos L. P. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymą dėl L. P. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuomonę.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo pobūdį ir tai, kad pateikiami įrodymai yra tiesiogiai su juo susiję, taip pat tai, kad šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria juos priimti.

Dėl ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, nes ieškovą (viešą juridinį asmenį) atstovauja asmuo, kuris prieš mažiau nei vienerius metu dirbo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusiame teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas Kauno apylinkės teismui 2024 m. kovo 18 d. pateikė ieškinį dėl 1 926,00 Eur žalos aplinkai atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį pasirašė ir jį pateikė ieškovo teisės departamento civilinių bylų ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė L. P. (toliau – vyriausioji specialistė), kuri iki 2023 m. gegužės 31 d. dirbo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 29, 43) ir tarnybinio kaitumo būdu nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo perkelta į ieškovo laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (e. b. t. 1, l. 40–42).

12. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes jį pateikusi vyriausioji specialistė yra laikytina netinkama atstove. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, kad atstovė vyriausioji specialistė yra karjeros valstybės tarnautoja, todėl jai VPIDĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytas atstovavimo ribojimas netaikomas, ir tai pagrindžia VTEK išvada.

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte reglamentuojama, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

14. VPIDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą VPIDĮ 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo atstovė vyriausioji specialistė tiek Kauno apylinkės teisme, tiek pas ieškovą eina karjeros valstybės tarnautojo pareigas. VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai yra priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Taigi, vyriausioji specialistė, tarnybinio kaitumo būdu perkelta dirbti pas ieškovą nuo 2023 m. birželio 1 d., nebuvo nustojusi dirbti valstybinėje tarnyboje ir toliau joje dirba, tik kitame viešajame juridiniame asmenyje, todėl jai nėra taikomas VPIDĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytas atstovavimo apribojimas. Tokia pati išvada yra pateikiama ir VTEK nuomonėje (e. b. t. 1, l. 38, 39).

16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad viena iš VPIDĮ paskirčių yra užkirsti kelią valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų konfliktams (VPIDĮ 1 straipsnis). Ieškovės atstovė vyriausioji specialistė, kaip minėta, ir toliau dirba viešajame juridiniame asmenyje (biudžetinėje įstaigoje) karjeros valstybės tarnautojos pareigose, apie tai, kad ji atstovaudama ieškovą Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje kokiu nors būdu teiktų pirmenybę privatiems interesams, byloje duomenų nėra.

17. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį VPIDĮ 17 straipsnio 1 dalies ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl ieškovo (apelianto) atskirasis skundas yra tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.