- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1430-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00547-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- B. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-482/2010 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui B. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam turtu priteisimo, ikisantuokinės pavardės palikimo, turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. L. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu B. A. dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus H. L. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą turtu, padalinti turtą lygiomis dalimis. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka įregistruota 1995 m. rugsėjo 30 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 292. Gyvenant santuokoje gimė sūnus H. L. Santuoką nori nutraukti dėl to, kad su atsakovu nepalaiko jokių santuokinių ryšių jau ketverius metus, kadangi jis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir jie jau nebendrauja kaip sutuoktiniai, todėl santuoka yra faktiškai iširusi, susitaikyti ir tęsti šeimyninį gyvenimą nėra galimybės. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi padarė tyčinį nusikaltimą ir prieš ketverius metus buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme devyneriems metams. Padalinus turtą, atsakovui atitenkančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), prašė teismo priteisti sūnui kaip išlaikymą turtu, kadangi atsakovas paskutiniu metu šiame bute negyveno, todėl jiems būtų sudėtinga gyventi viename bute, ir tai sudarytų didelius nepatogumus, be to, atsakovas sūnui išlaikymo neteikia daugiau kaip tris metus, todėl yra susidaręs įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 1995-09-30 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 292, tarp ieškovės V. L. ir atsakovo B. A. nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę duomenys neskelbtini), nustatė nepilnamečio vaiko H. L., gim. duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove V. L.; priteisė iš atsakovo B. A., šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose, išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. L. periodiniais mokėjimais po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-23 iki vaiko pilnametystės; priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei V. L.; padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį: pripažino ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teisę į virtuvės baldų komplektą su integruotais buitiniais prietaisais, ½ buto su rūsiu, įregistruoto V. L. ir B. A. vardu, esančio duomenys neskelbtini), pripažino asmeninės nuosavybės teisę atsakovui B. A. į odinį svetainės baldų komplektą su stalu bei televizoriumi Shivaki, ½ nurodyto buto su rūsiu, esančio duomenys neskelbtini), priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovei 375 Lt, iš ieškovės - atsakovui 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės bei atsakovo po 32,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės, atsižvelgęs į CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją, kadangi jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 9 metams. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė kartu su jo motina ieškove, kadangi tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ir šiuo metu kita gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas atlieka bausmę, jam sūnų padeda išlaikyti draugai, artimieji, todėl laikė, kad yra pagrindas priteisti mažesnę nei minimali mėnesio alga išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė suteikia vaikui gyvenamąją vietą, į jos nurodytas išlaidas, į abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti išlaikymo dydį periodiniais mokėjimais po 200 Lt kas mėnesį. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo tris metus iki ieškinio padavimo. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, teismas nurodė, kad tokia išlaikymo forma galima tuomet, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Todėl būtina atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas ir vaikui tenkančias turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.). Teismas taip pat nurodė, kad turi būti įvertinta, ar perdavus tėvo turto dalį nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės. Teismas, padalindamas santuokos metu įgytą turtą lygiomis dalimis, rėmėsi ieškovės nurodyta buto verte, kadangi kitokių įrodymų nebuvo pateikta. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog šalys negali gyventi kartu, kad butas yra nedalus, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui, ir butą padalino natūra.
Šalies argumentai
I. V. L. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje. Nesutikdama su sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė, kaip bus apginti nepilnamečio vaiko interesai, kai atsakovas neturi ir iki jo pilnametystės neturės pastovių pajamų, ir kaip vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvens vaikas ir atlikęs bausmę tėvas, kurio elgesys neprognozuojamas. Apeliantės nuomone, išlaikymas turtu šiuo atveju labiau atitinka vaiko interesus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, o nepagrįstai sprendė, kad reikia apsaugoti savininko, kuris niekada turto neišlaikė ir juo nesirūpino, interesus. Be to, visa vaikui padaryta skriauda turėjo būti atlyginta per tinkamos išlaikymo formos parinkimą. Sprendime neteisingai nurodyta, kad tėvas teikė sūnui išlaikymą. Atsakovo ir jo sesers pervestų lėšų negalima laikyti tinkamu ir reguliariu išlaikymu, kadangi šios sumos mažos, o mokėjimų intervalai dideli, tokių piniginių lėšų negalėjo pakakti nei vaikui išlaikyti, nei atsakovo turtui išlaikyti. Be to, atsakovas niekada nedirbo legalaus darbo, niekada nemokėjo mokesčių valstybei, neišlaikė vaiko, jis pats yra valstybės išlaikomas, todėl priimant sprendimą nebuvo pagrindo manyti, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo jis gebės reguliariai teikti sūnui tinkamą išlaikymą piniginėmis lėšomis. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas yra skolingas ne tik už neteiktą išlaikymą, bet ir už buto išlaikymą. Be to, teismas, analizuodamas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas, sudarė neteisingą išlaidų balansą, kadangi neįskaičiavo 400 Lt sumos pagal 2010-01-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 494641 už dokumento surašymą ir kitas paslaugas. Mano, kad atsakovas laikytinas pralaimėjusia bylą šalimi, nes pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.
Atsiliepimas
Atsakovas B. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodiniais mokėjimais po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės vietoje ieškovės prašyto priteisti išlaikymo turtu, atsižvelgė į protingus vaiko poreikius ir skolininko turtinę padėtį. Teismas pagrįstai sprendė, kad kai kurios ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra padidintos, nes jos neatitinka ieškovės gaunamų pajamų. Todėl teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o sūnų jam padeda išlaikyti artimieji bei draugai, pagrįstai nusprendė priteisti mažesnę nei minimali mėnesio alga išlaikymo sumą, kadangi teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Apeliantės argumentas, kad dėl atsakovo kaltės nepilnametis vaikas turi riboti savo poreikius, nes ieškovė turi išlaikyti atsakovui priklausantį turtą, yra nepagrįstas, kadangi nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nepilnametis vaikas patyrė nepriteklių, buvo ribojami jo poreikiai, nesuteiktos tinkamos buitinės ir gyvenamosios sąlygos, taip pat nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių. Priešingai, iš pateiktų įrodymų matyti, kad vaiko poreikiai tenkinami pilnai, jis dalyvauja įvairiuose renginiuose, lanko būrelius, vyksta į ekskursijas, jo gyvenamoji aplinka atitinka jo poreikius, ką patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus duota išvada. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo tris metus. Liudytojų parodymai bei kiti įrodymai byloje patvirtina, kad jis kiek objektyviai leido aplinkybės stengėsi padėti ieškovei išlaikyti sūnų ir butą ir tą darė ir iki bylos iškėlimo. Niekuo nepagrįsti argumentai apie atsakovo galimą priklausomybę nuo narkotikų ar jo neprognozuojamą elgesį, nes tokių įrodymų byloje nėra. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo formos nustatymo, atsižvelgė į galimo priteisti turto rūšį bei įvertino tai, kad toks išlaikymo būdas nėra tinkamiausias nepilnamečiui vaikui ir kad išlaikymo priteisimas turtu gali pažeisti atsakovo, kaip priteisiamo turto savininko, teises. Atsakovui priklausanti buto dalis yra jo vienintelė turima gyvenamoji vieta, į kuria jis galės grįžti atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Teismas pagrįstai įvertino, kad vaiko poreikiai prieš tris metus buvo mažesni, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Apeliantės argumentai dėl neteisingai paskirstytų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįsti, kadangi teismas ieškinį tenkino tik iš dalies, todėl atitinkamai priteisė ir bylinėjimosi išlaidas - ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Todėl vien tas faktas, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, nėra pakankamas pagrindas priteisti iš jo apeliantei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos nustatymo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui atsakovui priklausančio turto dalimi, t.y. ½ dalimi buto, su kuo atsakovas nesutinka, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį priteisimo. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Todėl teismas turi parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra nurodęs, kad teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, todėl išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Tuo tarpu išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Priteisiant vaiko išlaikymui tam tikrą turtą vaikai tampa savininkais ir turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003, 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias LR Aukščiausiojo Teismo suformuotas nurodytos teisės normos, t. y. CK 3.196 straipsnio 1 dalies taikymo taisykles ir pagrįstai sprendė, kad išlaikymas turtu šiuo atveju nesudarys galimybių perduoto turto pagrindu gauti pajamų ir neužtikrins kasdienių vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė, siekdama, kad išlaikymas būtų priteistas atsakovui tenkančia buto dalimi, iš esmės tik siekia jai priimtinu būdu padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu tokia išlaikymo forma nepadidins jos nuolatinių sūnaus išlaikymui būtinų pajamų, o atvirkščiai, tik atsiras papildomos turto išlaikymo ir su tuo susijusios išlaidos. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas niekada neišlaikė ir neišlaiko turto, nėra patvirtinti įrodymais, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi reikalavimo priteisti iš atsakovo bendro sutuoktinių turto išlaikymo išlaidas nebuvo pareikšta, o ieškovei neužkertamas kelias tokį ieškinį reikšti atskira tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo buto dalis yra vienintelis atsakovo nekilnojamasis turtas, užtikrinantis jo teisę į būstą, išlaikymas turtu neproporcingai pažeistų jo, kaip savininko, teises. Nors atsakovas yra įkalinimo įstaigoje ir šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, tačiau sutinka teikti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, pasitelkdamas draugų ir artimųjų pagalbą, kas ir iki šiol buvo daroma ir ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Jei atsakovas nevykdytų šios pareigos ir atsirastų išlaikymo įsiskolinimas, šis įsiskolinimas galėtų būti išieškotas įstatymų nustatyta tvarka, tame tarpe nukreipiant išieškojimą ir į atsakovo turimą turtą. Be to, išlaikymo forma, atsiradus tam tikroms aplinkybėms, ir pareiškus tokį reikalavimą ateityje gali būti pakeista (CK 3.201 straipsnis). Todėl išlaikymas periodinėmis išmokomis šiuo atveju nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, o tuo pačiu apsaugo nuo nepagrįsto atsakovo, kaip ginčo turto savininko, teisių pažeidimo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo, į ką būtų galima atsižvelgti parenkant išlaikymo formą. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina ne nuolatinį, o tik epizodinį išlaikymo teikimą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys ir po ieškovo nuteisimo laisvės atėmimo bausme kurį laiką šiltai ir artimai bendravo (t.1, b.l. 67-81), todėl išlaikymas vaikui galėjo būti teikiamas abipusiu susitarimu ir šalims priimtinais būdais, dėl ko atsakovas neturi galimybės pateikti tokių įrodymų. Jei atsakovas jau tuo metu neteikė išlaikymo, ieškovė turėjo galimybę šias teises ginti iš karto pareikšdama ieškinį, o ne kreiptis po trijų metų ir reikalauti priteisti išlaikymą turtu. Ieškovė vaiko interesais taip pat yra panaudojusi lėšas, gautas pardavus santuokoje įgytą automobilį, kadangi buvo nupirktas kompiuteris, ką ji pripažįsta ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad netenkinus prašymo priteisti išlaikymą turtu, nepilnamečio vaiko interesai bus pažeisti dėl atsakovo netinkamo elgesio (galimos priklausomybės nuo narkotikų ar neprognozuojamo elgesio), kadangi tokių duomenų byloje nėra surinktą, o atsakovas pateikė tai paneigiančią pažymą (t. 2, b.l. 76), be to, atsakovui tėvystės teisės nėra apribotos ar atimtos įstatymų nustatyta tvarka.
Atmestini ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Ieškovė reiškė keletą reikalavimų, dalis jų teismo sprendimu buvo patenkinta, kiti – netenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas yra priimtas išimtinai ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikusi 2010 m. sausio 12 d. atstovavimo išlaidų kvito Nr. 494641, nurodyto apeliaciniame skunde ir pateikto su apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 50), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jas priteisti, kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokie įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Dėl nurodytų priežasčių kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat nepažeidė kitų procesinės teisės normų, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.