Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal 2007-01-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 6 p., 8 p., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 63 str. 4 d., jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., subendrinta su 2005-10-06 nuosprendžiu pakeistu 2006-06-12 nutartimi ir paskirta galutinė 11 metų 1 mėnuo laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis komisijos nutarimo priėmimo dienai 2 metai 5 dienos.

Bausmės pradžia 2006-07-16, bausmės pabaiga 2017-08-16.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paliko galioti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, bet lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį, sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau to, įvertinus visas aplinkybes, šiuo metu iš nuteistojo tikėtis negalima. Vien tik atliktas bausmės laikas, po kurio nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, neparodo, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai yra pasiekti arba, kad šių tikslų galimą siekti neizoliavus nuteistąjį nuo visuomenės.

Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose yra tik vieną kartą baustas ir net 16 kartų skatintas, yra perkeltas į nuteistųjų lengvąją grupę, lankė daugybę socialinių reabilitacijos programų, mokėsi ir įgijo specialybę, dirba pataisos namuose, iš darbo užmokesčio dengia civilinius ieškinius, išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo A. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija svarstydama nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 7 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 77 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, 16 kartų yra skatintas, mokėsi, įgijo specialybes, dirba, išėjęs iš pataisos namų turės gyvenamąją vietą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. praeityje teistas 5 kartus, šis teistumas šeštas, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksniai, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, gyvenimo stilius ir draugai). Pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistasis nedalyvavo elgesio korekcijos programose, nors tai susiję su vienu iš jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, kas taip pat nerodo jo pastangų mažinti jo įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Svarbu įvertinti ir tai, kad nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (77 balai pagal OASys). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, ši rizika nekinta nuo 2014 m., kas taip pat nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis A. S. nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), šią pareigą nuteistasis yra pažeidęs ir nors nuobauda nebegalioja, tačiau nuteistojo elgesys vertintinas visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais, todėl tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Įvertinus visas šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Apygardos teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Aplinkybė, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nori rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jos prižiūrėti ar auklėti, taip pat nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, kad nuteistajam 2014-07-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia ir jo nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa. Nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie šį teismo procesą, tačiau nepareiškė noro jame dalyvauti, nesidomėjo bylos eiga ir neskundė priimto sprendimo.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus duomenis ir pagrįstai atmetė A. S. skundą dėl Komisijos 2015-08-11 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.