Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. K. pareiškėjo, savo brolio, pareiškimo neginčijo. Kadangi jis po tėvo A. K. mirties palikimo nepriėmė, dėl jo pretenzijų neturi, todėl prašė patenkinti pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi A. K. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1991-03-24, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens, liudytojos D. D. parodymais nustatyta, jog 1991 m. kovo 24 d. mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. K. (7 b.l.). Po jos mirties liko turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (veranda ir priestatu, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas (tvartas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, malkinė, šulinys ir laiko tualetas, kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini), tėvo asmeniniai daiktai, baldai. Minėtas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas (10,11-32 b.l.). Po tėvo mirties pareiškėjas toliau rūpinosi ir prižiūrėjo tėvo turtą, gyveno minėtame gyvenamajame name 22 metus ir gyvena iki šiol (5 b.l.) naudojosi tėvo asmeniniais daiktais, baldais bei atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes patvirtino pasėdyje apklausta liudytoja. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojos parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas (34 b.l.). Pareiškėjas A. K. yra palikėjo A. K. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (5,6,8,9 b.l.). Pareiškėjo motina E. K. yra mirusi 1973-05-12 (8 b.l.), pareiškėjo brolis V. K. yra miręs 1990-06-29 (9 b.l.), jo įpėdinių nėra. Kadangi suinteresuotas asmuo, pareiškėjo brolis V. K. palikimo nepriėmė, dėl jo pretenzijų neturi, todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų tėvo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, apklausta liudytoja, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (35 b.l.), todėl teismo turėtos pašto išlaidos bei išlaidos už antrinę advokato teisinę pagalbą apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. palikimą po savo tėvo A. K. mirties 1991 m. kovo 24 d. priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.