Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 186 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent, būdamas A. K. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovu, kaip „Pirkėjas“, 2007-06-28 ir 2010-06-15, Mažeikiuose, sudarė neterminuotas suskystintų dujų ir dujų avarinės tarnybos paslaugos sutartį Nr. 36/07 ir pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 51/10, su „Pardavėju“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), dėl suskystintų angliavandenilinių dujų komunaliniams ir buitiniams poreikiams pardavimo bei suskystintų automobilinių naftos dujų pardavimo ir gaudamas šių sutarčių pagrindu paslaugas iš pardavėjo, kuris pristatydavo į „pirkėjo“ nurodytą adresą: (duomenys neskelbtini), naftos produktus, bei būdamas susipažinęs su sutarties sąlygomis, kurių 4 p. ir 2 p. „Atsiskaitymo sąlygos“ bei „Kaina ir apmokėjimo sąlygos“, turėdamas turtinę prievolę pavedimu apmokėti atitinkamai per 30 dienų ir 40 darbo dienų už suteiktas paslaugas, to nepadarė, taip vengdamas sumokėti už suteiktas paslaugas, numatydamas, kad dėl to bus padaryta žala paslaugas suteikusiam „Pardavėjui“ ir to siekdamas, apgaule, naudodamasis tuo, kad paslaugas suteikusiam „Pardavėjui“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinomos aplinkybės apie objektyviai egzistuojančius faktus A. K. individualios įmonės viduje, tai yra, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio įmonės pinigų likutis yra mažesnis nei to paties laikotarpio įmonės įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutylėjo šiuos faktus kai neterminuotų sutarčių pagrindu jam buvo pristatomi naftos produktai, nors privalėjo šiuos duomenis apie įmonėje pasikeitusią padėtį pranešti, ir naudodamasis „Pardavėjo“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojimu, iš įmonės kasos, per du kartus 2011-01-28 ir 2011-12-30 išmokėjo kitam ne ūkio subjektui 650000 ir 126000 litų, kai tuo tarpu įmonė tuo laiku, kai buvo išmokėti pinigai iš kasos jau buvo skoloje „Pardavėjui“ 124175,56 (2011 m. vasario 1 dienai) ir 77128,35 litų (2012 m. sausio 1 dienai), taip vengdamas sumokėti „Pardavėjui“ už gautas paslaugas, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos, kuri 2012-02-09 (bankroto iškėlimo A. K. individualiai įmonei dienai) sudarė 77128,35 litų.

Be to, jis dėl A. K. individualios įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. būdamas savo individualios įmonės „A. K. individuali įmonė“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), savininku, žinodamas apie savo įmonės nemokumą, akivaizdžiai gresiant bankrotui – iniciavo kreipimąsi į Šiaulių apygardos teismą, dėl bankroto bylos iškėlimo savo įmonei, kuris 2012-02-09 priėmė nutartį, dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad įmonės turtas ir pajamos sudaro 83500 litų, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2228000 litų bei tai, kad įmonė per 2011 metus patyrė 160000 litų nuostolį, tačiau per šiuos metus - 2011-01-28 pasirašė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu „Pardavėjas“ - A. K. įsipareigojo parduoti, o A. K. individuali įmonė įsipareigojo nupirkti iki 2012-01-01 už 776000 litų žemės sklypą, esantį Jakų kaime, Klaipėdos rajone, ir šios sutarties pagrindu 2011-01-28 iš įmonės kasos, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 ir 2011-12-30 iš įmonės kasos, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16, išmokėjo A. K. 776000 litų (650000 + 126000), taip sumažindamas A. K. individualios įmonės turtą ir patenkino tik vieno (ne pirmos eilės) įmonės kreditoriaus, t. y. savo pusbrolio A. K. reikalavimus ir dėl to padarė žalos likusiems kreditoriams.

A. K., apklaustas teismo posėdžio metu, dėl jam pareikštų kaltinimų, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 1994 m. įsteigė savo vardu individualią įmonę, kurios pagrindinė veikla buvo mažmeninė prekyba naftos produktais. Įmonė turėjo degalinę, iš kur ir buvo vykdoma veikla. Įmonė buvo pasirašiusius UAB „(duomenys neskelbtini)“, dvi sutartis, kurių pagrindu pirkdavo dujas degalinei. Atsiskaitymas su tiekėjais, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausydavo išimtinai nuo jo, tai yra jis pats nuspręsdavo, kiek ir kokia suma atsiskaityti su tiekėjais. Su tiekėjais atsiskaitydavo pagal galimybes, nes įmonė turėdavo ir kitų išlaidų. Jis dalimis, pagal išgales mokėjo už paslaugas, nors suprato, kad pirkdamas dujas ir neturėdamas tam pakankamai pinigų, didino įmonės skolą. Nesakė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokia yra reali įmonės padėtis, nes manė, kad viskas savaime išsispręs, nes buvo pasiryžęs paimti dar vieną paskolą apyvartinėm lėšom padidinti. Paskelbus įmonei bankrotą, kurios iniciatorium buvo jis pats, liko skoloje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau esant jo įmonei skoloje tiekėjams, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis iš įmonės kasos, per du kartus išmokėjo 650000 litų ir 126000 litų A. K.. Tebevykdant įmonės veiklą, jis nusprendė įsigyti sklypą iš A. K., nes norėjo imtis kitos veiklos. Pripažįsta, kad galėjo pinigus sumoje 650000 litų panaudoti atsiskaityti su tiekėjais ir kreditoriais, tačiau pats nusprendė pinigus investuoti į žemės sklypą, bet ši investicija nepasiteisino. Už žemės sklypą, per du kartus, iš įmonės kasos A. K. išmokėjo 650000 ir 126000 litų. Jis turėjo teisę vienasmeniškai nuspręsti kaip elgtis su įmonės turtu bei įsiskolinimais, nes tik jis nuspręsdavo, kaip ir su kuom atsiskaitinėti. Jis duodavo buhalterei nurodymus. Jis suprato, kad įmonė turi skolų ir pinigų išmokėjimo dienai juos naudojo ne atsiskaitymui su kreditoriais, o toliau tokiu būdu padidino įmonės skolą, išmokėdamas pinigus už žemės įsigijimą. Ne visiškai įvertino rizikos dėl sklypo pirkimo ir padarė žalos kitiems kreditoriams, todėl nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jo įmonė bankrutuoja, jos bankroto administratorius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei administratorė D. Turi įmonė dar turto, kurį pardavus bus galima atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad 2007-06-28 pagal sutartį Nr. 36/07 dėl suskystintų dujų pirkimo ir dujų avarinės tarnybos paslaugos, pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. individualios įmonės, atstovaujamos paties savininko A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė, tai yra parduodavo suskystintas angliavandenilines dujas komunaliniams ir buitiniams poreikiams, kurios buvo pristatomos adresu: (duomenys neskelbtini). A. K. atsiskaitydavo pagal išrašytus kasos pajamų orderius. A. K. individuali įmonė ne iš karto sudarė įspūdį, kad yra nemoki ar kad siekia užvaldyti kitos bendrovės pinigus. Dirbant su minėta įmone, nebuvo gauta informacijos, kuri ją kompromituotų, todėl 2010-06-15 su ta pačia A. K. individualia įmone, atstovaujama jo paties, buvo pasirašyta dar viena pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 51/10, dėl automobilinių suskystintų dujų skirtų naudoti kaip degalus, pardavimo. Apie 2011 m. vasarą, A. K. individuali įmonė pradėjo vėluoti su atsiskaitymais, tačiau sutarties nenutraukė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo skolas dėl A. K. individualios įmonės neatsiskaitymo. 2012-01-30 duomenimis A. K. individuali įmonė yra skoloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 77128,33 litų. Mano, kad A. K. sąmoningai nutylėjo savo įmonės sunkią padėti, įtikinėjo, kad atsiskaitys, bet to nepadarė, o gautas pajamas už parduotas dujas panaudojo savo asmeniniams tikslams ir/ar gerindamas savo ar artimųjų giminaičių finansinę padėtį (1 t. 20-23 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. P. parodė, kad ji dirbo A. K. IĮ buhalterės pareigose ir jokių operacijų su pinigų pervedimais, išmokėjimais neatlikinėjo, o dirbo su dokumentais. Ji vykdomų pareigų pagrindu nors ir ėjo buhalterės pareigas, tačiau už buhalterinę apskaitą buvo atsakingas įmonės vadovas A. K.. Apie 2008 ir 2009 m. buhalterijoje pradėjo fiksuoti skolas tiekėjams, tarp kurių buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Net po to, kai pradėjo fiksuoti įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie vis vien pristatydavo dujas. Galimai A. K. tikėjo, kad gali atgaivinti įmonės veiklą ir šį verslą padaryti perspektyviu. Įmonė pradėjo įsiskolinti, daug anksčiau nei buvo paskelbtas bankrotas, tačiau nežino, dėl ko A. K. bankroto nepaskelbė anksčiau (1 t. 24-27 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoja apklausta O. P. parodė, kad pats A. K. nuspręsdavo, su kuo ir kokia suma atsiskaityti iš tiekėju. Jos darbo metu iš įmonės kasos buvo atlikti du mokėjimai A. K. sumomis po 650000 ir 126000 litų, tačiau tiksliai, kokiu tikslu buvo atlikti mokėjimai, negali nurodyti. Tuo metu, kai buvo atliekami mokėjimai iš kasos, įmonė jau turėjo skolų tiekėjams ir tuo atveju, jei pinigai būtų buvę išmokėti kreditoriams, tai skola būtų buvusi ženkliai sumažinta, o kai kuriems iš kreditorių skola būtų buvusi ir visai sumokėta. Vesdama įmonės buhalteriją matė ir fiksavo dokumentinį pinigų likutį ir patvirtino, kad pagal likučius įmonė galėjo išmokėti tokio dydžio avansus, bet ar pinigai pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėti to nežino, nes ji tik išrašė pačius orderius, o pinigus turėjo išmokėti pats A. K.. Išmokėjus kaip avansą pinigus, buvo sumažintas įmonės pinigų likutis, o pinigai yra apskaitomi kaip įmonės turtas, todėl ta pačia išmokėta suma sumažėjo ir įmonės turtas (1 t. 29-32 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad prieš 10 metų įsigijo nekilnojamąjį turtą, tai yra žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pradžioje sklypas, kurio plotas buvo apie 70 arų buvo priskirtas prie ūkinės paskirties, tačiau dabartinė sklypo paskirtis buvo komercinė. Įsigydamas sklypą iš karto neturėjo aiškios vizijos, ką su juo darys, tačiau vėliau nusprendė jį parduoti. Sklype jokių statinių nebuvo, tačiau jis ribojosi su kitų asmenų sklypais ir vienas tų asmenų, buvo jo pusbrolio tėvas P. K.. Vieno atsitiktinio pokalbio metu, jis įsikalbėjo su A. K., kuris prasitarė apie ketinimą pakeisti savo įmonės veiklą ir įkurti kavinę bei motelį, kuris turėjo būti jo tėvo žemėje. Tuo metu paaiškėjo jam palanki verslui situacija, nes jam pasakius, kad pats šalia jo tėvo sklypo turi nenaudojamą žemės sklypą, sutiko jį parduoti. Sutartį dėl sklypo pardavimo pasirašė patys, tai yra jis ir A. K.. Sutartis notariškai nebuvo patvirtinta, nes ji buvo tik preliminari. Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį pasirašė 2011 metų sausį, kai jam buvo sumokėti 650000 litų. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta ne iš karto, o po to, kai bus sumokėti likę 126000 litų ir tai turėjo būti atlikta metų pabaigoje. Pasirašyta preliminarioji sutartis turėjo savyje keletą „saugiklių“, tai yra nesumokėjus likusios 126000 litų sumos A. K. būtų praradęs teises į sklypą. Tuo metu A. K. pripažino sutartį kaip po tokį dokumentą ir laikėsi jo sąlygų. Nepaisant jam išmokėtų pinigų pagrindinė sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, nes A. K. įmonė bankrutavo (1 t. 40-43, 44-46 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. J. parodė, kad 2012-02-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi A. K. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perduotų dokumentų pilnai užteko, kad galima būtų nustatyti, kokią veiklą vykdė įmonė, koks buvo jos pelnas ir nuostoliai. A. K. individuali įmonė buvo pasirašiusi dvi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo 2007-06-28 suskystintų dujų pirkimo ir dujų avarinės tarnybos paslaugos sutartis Nr.36/07 ir 2010-06-15 pirkimo - pardavimo sutartis Nr.51/10. Asmeniškai susipažinusi su bendrovės dokumentais nenustatė, kad būtų buvę tyčinio bankroto požymių, o apskaita įmonėje tvarkyta vadovaujantis teisės aktais. Ikiteisminio tyrimo metu, pagal reikalavimą pateikti įmonės dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti, nepateikė 2011-01-28 preliminariosios sutarties, kurios pagrindu A. K. individuali įmonė iš A. K. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes pamiršo. Dėl žemės sklypo pirkimo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl VĮ Registrų centre nesimatė, kad šis turtas yra įmonės turtas, nes sklypą tik buvo ketinama įsigyti ir buvo sudaryta tik preliminarioji sutartis, todėl žemės sklypas, kaip turtas, nebuvo atvaizduotas įmonės apskaitos dokumentuose, tačiau iš apskaitos dokumentų buvo galima suprasti, kad už jį jau buvo sumokėta. Perkant sklypą ir mokant iš kasos pinigus įmonė jau turėjo skolų ir tuos pinigus galima būtų buvę panaudoti kitur (1 t. 47-50 b. l.);2012-09-03 specialisto išvadoje Nr. 5-4/77 dėl A. K. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad A. K. individuali įmonė atstovaujama savininko A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) atstovaujamos R. V. sudarė dvi suskystintų dujų pirkimo - pardavimo sutartis: 2007-06-28 Suskystintų dujų pirkimo ir avarinės tarnybos paslaugos sutartį Nr. 36/07, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti A. K. individualiai įmonei suskystintas angliavandenilio dujas balionuose komunaliniams ir buitiniams poreikiams, o A. K. individuali įmonė įsipareigojo apmokėti už suskystintas dujas per 30 dienų nuo gavimo dienos ir 2010-06-15 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.51/10, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti A. K. individualiai įmonei automobilines suskystintas dujas, o A. K. individuali įmonė įsipareigojo apmokėti už suskystintas dujas per 40 darbo dienų nuo gavimo dienos. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal aukščiau minėtas sutartis A. K. įmonei teikė suskystintas dujas laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2012-01-30. Iš viso laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2012-01-30 pateikė angliavandenilio dujų balionuose ir automobilinių suskystintų dujų už 1939040,46 litų ir apskaičiavo 359,90 litų delspinigių už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. įmonei išrašė pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų už 1939400,36 litus. Nustatyta, kad už pateiktas angliavandenilio dujas balionuose, automobilines suskystintas dujas ir apskaičiuotus delspinigius A. K. įmonė apmokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1862272,01 litų, paskaičiuota A. K. įmonės skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-09 (bankroto iškėlimo dieną) sudarė 77128,35 litų. Pagal A. K. įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus ir kasos pirminius pajamų ir išlaidų dokumentus bei kasos knygos apyskaitas nustatyta, kad 2007-06-01 pinigų likutis atsiskaitomosiose sąskaitose 6754,62 litų, dokumentinis pinigų likutis kasoje – 965030,50 litų. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2012-02-09 A. K. įmonė gavo 27662047,74 litų įplaukų į atsiskaitomąsias sąskaitas ir kasą, atliko mokėjimų, t. y. patyrė išlaidų už 28631388,36 litus. 2012-02-09 pinigų likutis atsiskaitomosiose sąskaitose 2091,96 litų, dokumentinis pinigų likutis kasoje – 353,54 litų. Nustatyta, kad A. K. įmonės pinigų likutis laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. kiekvieno mėnesio pirmai dienai didesnis, nei to paties laikotarpio A. K. įmonės įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl to A. K. įmonė laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. turėjo piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis Nr. 36/07 ir 51/10. Nustatyta, kad 2011 m. kasos išlaidų orderiais įformintas pinigų išmokėjimas iš kasos asmeniui A. K., nurodytas mokėjimo pagrindas – avansas: 2011 m. sausio 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 14 įformintas 650000,00 litų pinigų išmokėjimas iš kasos, o 2011 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 16 įformintas 126000 litų pinigų išmokėjimas iš kasos. Iš viso 2011 m. kasoje įformintas 776000 litų išmokėjimas asmeniui A. K. ir 776000 litų sumažintas A. K. įmonės dokumentinis pinigų likutis kasoje. Nustatyta, kad vėlesniu laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. sausio mėn. A. K. įmonės pinigų likutis buvo mažesnis, nei to paties laikotarpio A. K. įmonės įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A. K. įmonė 2011 m. neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis Nr. 36/07 ir 51/10. Nuo 2011-05-25 A. K. įmonė vėluodavo apmokėti įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pradelsti įsiskolinimai augo. Nustatyta, kad A. K. įmonė 2011 metais asmeniui A. K. išmokėdama iš viso 776000 litų avansą sumažino A. K. įmonės turtą, t. y. pinigines lėšas, kurias buvo galima panaudoti įmonės kreditorinių reikalavimų, taip pat ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų apmokėjimui (1 t. 178-188 b. l.);2012-02-09 Šiaulių apygardos teismo nutarties kopija, iš kurios matyti, jog A. K. individualiai įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo A. K. ieškinį iškelta bankroto byla (1 t. 82 b. l.);2012-11-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kurioje užfiksuoti A. K. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), kreditoriniai reikalavimai (3 t. 75-77 b. l.).

Kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ir parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamasis apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinės žalos. A. K. suvokdamas, jog neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo įmonei pateiktus produktus, neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties, nepasirūpino nutraukti sutartinių įsipareigojimų bei prisiimti pareigą susidariusį įsiskolinimą padengti, tyčia didino savo įmonės įsiskolinimą už pateiktus produktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, lengvabūdiškai tikėdamasis pasiimti paskolą apyvartinėms lėšoms padidinti ir tokiais savo veiksmais padarė turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis būdamas A. K. individualios įmonės savininku ir žinodamas apie sunkią savo įmonės ekonominę padėtį, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi pats asmeniškai, turėdamas didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, patenkino tik vieno kreditoriaus, t. y. savo pusbrolio A. K. reikalavimus ir per du kartus A. K. išmokėjo iš kasos 776000,00 Lt sumą, už ketinamą įsigyti žemės sklypą. Tokiais savo veiksmais, patenkindamas tik vieno kreditoriaus reikalavimus, jis padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams, sumažindamas A. K. individualios įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Visas šias baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent: paties kaltinamojo A. K. parodymai, liudytojų R. V., O. P., A. K. parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. ir 208 str. 1 d.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos ikiteisminio tyrimo metu pagal LR BK 186 str. 1 d. ir 208 str. 1 d.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Kaltinamasis A. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus, nesunkius, tyčinius nusikaltimus nuosavybei bei verslo tvarkai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis yra nedirbantis, administracine tvarka nebaustas (3 t. 25 b. l.), anksčiau teismo neteistas (3 t. 25 b. l.), vedęs (3 t. 28 b. l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą (3 t. 31 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (3 t. 30 b. l.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. K. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytas nusikalstamas veikas, skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl kaltinamajam A. K., už nusikaltimą, numatytą LR BK 186 str. 1 d. skirtina piniginė bausmė, t. y. bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y. 75 MGL (9750,00 Lt) dydžio bauda, ir už nusikaltimą, numatytą LR BK 208 str. 1 d. skirtina piniginė bausmė, t. y. bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y. 75 MGL (9750,00 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti subendrintą 150 MGL (19500,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. K. skirtina galutinė bausmė 100 MGL (13000,00 Lt) dydžio bauda.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. kardomosios priemonės neskirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 75 MGL (9750,00 Lt ) dydžio bauda.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 75 MGL (9750,00 Lt ) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir skirti subendrintą bausmę 150 MGL (19500,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi A. K. subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 100 MGL (13000,00 Lt) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis 100 MGL (13000,00 Lt) dydžio baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos A. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.