- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-354-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Antanas Burdulis, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovui A. N.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-116-451/2006 pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovams A. N. , A. N. , trečiajam asmeniui Kauno raj. 1-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl praleisto termino pratęsimo, skolos ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. N. , sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pratęsti terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus buvusio vyro J. M. N. (mirusio 2005-01-22) turto paveldėtojams; priteisti solidariai iš atsakovų A. N. ir A. N. 7500 Lt piniginio indėlio AB banke „Hansabankas“ santuokos metu padėto J.M. N. vardu, 4500 Lt skolos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-21 įsakymą, 4900 Lt skolos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005-09-28 įsakymą, 1516,27 Lt dydžio kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, išlaikymą, 10000 Lt, kuriuos J.M. N. gavo pagal 2002-02-03 šeimyninę sutartį, nepagrįstai praturtėdamas ieškovės sąskaita, 29983 Lt dydžio kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei teismo ir advokato pagalbai apmokėti išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005-01-22 mirė jos buvęs vyras J. M. N. . Kadangi velionis testamento nepaliko, palikimą priėmė įpėdiniai pagal įstatymą, t.y. velionio vaikai atsakovai A. N. ir A. N. . Atsakovams priėmus palikimą, 2005-05-12 Kauno raj. 1-ajame notarų biure buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai į velionio vardu esantį piniginį indėlį. 2004-03-02 santuoka tarp ieškovės ir J.M. N. buvo nutraukta. Kadangi santuoka buvo nutraukta pagal LR SŠK redakciją, galiojusią iki 2001-07-01, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo dalinamas tik butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, o kitas santuokos metu įgytas turtas, esantis bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, liko nepadalintas. Galiojant SŠK nebuvo privaloma dalinti visą turtą. Liko nepadalintas AB bankas „Hansabankas“ 15000 Lt piniginis indėlis, kurį 2003-11-06 būdami santuokoje padėjo į banką J.M. N. vardu. Ieškovė nurodė, kad dalis piniginio indėlio, t.y. 7500 Lt, yra jos asmeninė nuosavybė ir turėtų būti priteisti jai. Taip pat liko kreditoriniai reikalavimai, t.y. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-21 įsakymu iš ieškovės S. M. naudai buvo priteistas 9000 Lt kreditorinis reikalavimas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005-09-28 įsakymu buvo priteistas 9800 Lt įsiskolinimas kreditoriui S. M. pagal 2002-01-30 sutartį. 9000 Lt ir 9800 Lt ji su J.M. N. , būdami santuokoje, pasiskolino iš kreditoriaus S. M. šeimos interesams tenkinti, tačiau šie įsiskolinimai buvo priteisti tik iš ieškovės. 9800 Lt įsiskolinimas buvo priteistas 2005-09-28, t.y. J.M. N. jau mirus. Be to, velioniui buvo žinoma apie pinigų skolinimąsi ir tam velionis neprieštaravo. Taip pat 2002-02-03 ieškovė ir J.M. N. sudarė rašytinę šeimyninę sutartį, pagal kurią ji išmokėjo J.M. N. 10000 Lt kompensaciją už tai, kad jis nutrauktų turto dalybų bylą ir nereikštų jai turtinių pretenzijų, tačiau jis pažado netesėjo, 2004-06-05 santuoka buvo nutraukta ir buvo padalintas butas pusiau. Tokiu būdu J.M. N. nepagrįstai praturtėjo, todėl atsakovai kaip velionio teisių perėmėjai turi jai kompensuoti 10000 Lt sumą. Už buto išlaikymą susidarę įsiskolinimai taip pat buvo priteisti tik iš ieškovės, nors velionis gyvendamas kartu su ja privalėjo prisidėti prie buto išlaikymo, teismo sprendimai buvo priimti nenutraukus santuokos. Kadangi butas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tik 2004-06-05, todėl pagal CK 3.109 straipsnio 1 d. 2, 4 ir 6 punktus prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu ar šeimos interesais, solidariosios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė nurodė, kad jai turi būti priteista iš atsakovų 1516,27 Lt dydžio kompensacija už buto išlaikymą. 2006-10-04 papildomu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 29983 Lt kompensaciją, kadangi šią sumą įmokėjo už velionį privatizuojant butą (duomenys neskelbtini) , Kaune. Nurodė, kad nutraukus santuoką su J.M. N. teismo sprendimu buvo padalintas tik butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, kiekvienam po 1/2 dalį buto. Ieškovė butą privatizavo savo asmeninėmis lėšomis, sumokėdama už jį 18644 Lt vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis bei 2590 rub. grynais pinigais, kurie buvo nurašyti nuo jos asmeninės sąskaitos. Kompensacijos po buto padalijimo J.M. N. jai neišmokėjo, o kadangi jo palikimą priėmė atsakovai, todėl iš jų turėtų būti priteista ieškovei 29983 Lt dydžio kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006-12-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pratęsė ieškovei terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus. Priteisė solidariai iš atsakovų A. N. ir A. N. ieškovės M. N. naudai: 4500 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-21 įsakymą, 4900 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-28 įsakymą, 1516,27 Lt kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno m., išlaikymą, 7500 Lt AB bankas „Hansabankas“ indėlio, 29983 Lt kompensacijos už butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. Ieškinį dėl 10000 Lt atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų 699,49 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 160 Lt išlaidų už advokato pagalbą ieškovės naudai bei 452,48 Lt žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 226,24 Lt, ir 72,76 Lt pašto išlaidų, iš kiekvieno po 36,38 Lt, valstybės naudai. Priteisė iš ieškovės atsakovams 120 Lt advokato išlaidų, kiekvienam po 60 Lt, bei 18,19 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė buvo rūpestinga ir sąžininga, ji tikėjosi, jog mirusiojo vaikai atsiskaitys su ja, tą ji ir konstatavo savo pirmame pareiškime notarui, todėl su pareiškimu į teismą kreipėsi tik paskutinėmis dienomis, iki termino pasibaigimo, o dėl savo ligos, ką nagrinėjamojoje byloje ir prijungtoje byloje patvirtina ieškovės pateikti medicininiai išrašai apie jos ligą, ir amžiaus negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Be to, ieškovė yra antros grupės invalidė (prijungta byla b.l.61, I t.). Teismas laikė, jog ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, o nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, todėl įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditoriniams reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams yra pratęstinas. Teismas nustatė, jog 2004-03-02 Kauno miesto apylinkės teismas nutraukė santuoką tarp ieškovės ir J. M. N. . Nutraukus santuoką, tarp šalių buvo padalintas tik butas. Minėto sprendimo aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, jog šalių santykiai pašlijo 1999 metais, tačiau sprendime nėra konstatuojama nuo kada šalys gyvena atskirai, nuo kada jie neveda bendro ūkio. Byloje ieškovė ir apklausti liudytojai N. B. ir S. M. patvirtino, jog J. M. N. gyveno su ieškove, santykiai buvo normalūs, nors ir J. M. N. buvo išgeriantis, dažnai vartodavo smurtą prieš ieškovę. Nesant byloje neginčijamų įrodymų nuo kada sutuoktiniai nustojo gyventi atskirai, nuo kada jie nevedė bendro ūkui, teismas laikė, jog ieškovė ir J. M. N. bendrą ūkį vedė ir kartu gyveno iki santuokos nutraukimo. Nustačius pastarąjį faktą, teismas pripažino 1516,27 litų (pusė sumos nuo bendrų priteistų išlaidų už turto tvarkymą ir išlaikymą) išlaidas už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, išlaikymą J. M. N. prievole ir priteisė iš jo turto paveldėtojų. Taip pat teismas pripažino 2003-11-06 indėlį AB bankas „Hansabankas“ - 15000 Lt, bendrasantuokiniu turtu. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog banke esančios lėšos yra tikslinės paskirties išmokos, bei nenustatė aplinkybės, jog ieškovė būtų šiuo indėliu pasinaudojusi šeimos reikmėms, todėl ½ šio indėlio, kas sudaro 7500 Lt, priteisė iš atsakovų, kaip J.M. N. turto paveldėtojų. Atsakovai byloje ginčijo, jog J. M. N. nebuvo žinoma apie paskolos sutartis, sudarytas tarp M. N. ir S. M. . Teismas nurodė, kad byloje apklausti ieškovė, liudytojai N. B. , S. M. patvirtino, jog sudarant paskolos sutartis dalyvavo pats J. M. N. , kuris patvirtino, jog pinigai buvo reikalingi šeimos poreikiams. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog paskolos sutartys, sudarytos 2002-01-30 ir 2003 metais yra nuginčytos (CK 3.96 str. 1 d.). Todėl teismas konstatavo, jog paskolos iš S. M. buvo įgytos šeimos interesams, o iš ginčo paskolos sutarčių prievolė atsiranda abiems sutuoktiniams. Taigi, prievolė grąžinti 4800 Lt pagal 2002-01-30 paskolos sutartį (pusė skolos) ir prievolė grąžinti 4500 Lt pagal 2003 metų paskolos sutartį (pusė skolos) atsirado J. M. N. . Pastarajam mirus, prievolė pereina jo turto paveldėtojams (CK 5.52 str.). Taip pat teismas laikė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 29983 Lt kompensacijos už butą, kurio ½ Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-02 sprendimu yra priteista J. M. N. , ir kurią yra paveldėję atsakovai, yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovės prašoma priteisti suma yra lygi jos patirtai žalai, panaudojant savo asmenines lėšas buto privatizavimui, už tokią pinigų sumą ji galėjo įsigyti ekvivalenčią turto dalį, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovų, kaip J.M. N. turto paveldėtojų. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 10000 Lt pagal 2002-02-03 šeimyninę sutartį, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas laikė, kad byloje ieškovė neįrodė, jog šie pinigai buvo jos asmeniniai pinigai, neįrodė, jog šalims ir toliau gyvenant kartu J. M. N. šiuos pinigus panaudojo asmeninėms, o ne šeimos poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. N. ir A. N. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas nepagrįstai pratęsė ieškovei terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus, nes teismo nurodytų termino praleidimo priežasčių negalima laikyti svarbiomis. Palikimas atsirado J.M. N. mirties metu, t.y. 2005-01-22. Ieškovė, laikydama, jog ji turi kreditorinių reikalavimų dėl palikėjo turto, šiuos reikalavimus privalėjo pareikšti įstatymo nustatytu terminu (CK 5.63 str.). Termino praleidimo priežasčių svarbumą teismas grindė ieškovės liga, invalidumu, jos lūkesčiais, jog ginčas bus išspręstas gera valia, bei aplinkybe, kad per trijų mėnesių laikotarpį ieškovė kreipėsi į teismą. Tačiau šios aplinkybės byloje arba nebuvo įrodytos, arba nepatvirtina termino praleidimo priežasties svarbumo. Todėl teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo laikotarpiu ieškovė, nepaisant jos ligos ar invalidumo, buvo labai aktyvi – ji teikė teismui, notarui pareiškimus, kreipėsi į advokatus dėl savo teisių gynybos. Todėl negalima būtų laikyti, kad ieškovės teisių tinkamas neįgyvendinimas buvo apspręstas teisinių žinių stoka. Apeliantų nuomone, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad jie bandė susitarti su ieškove dėl kreditorinių pretenzijų geruoju. Priešingai – santykiai su ieškove buvo blogi ir jie niekada nesutiko su ieškovės turtiniais reikalavimais. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir vėliau neįvykdė nutarties reikalavimų ištaisyti procesinio dokumento trūkumų, pagal CPK 138 str. nuostatas laikoma, kad pareiškimas yra nepaduotas. Todėl šis faktas nei sustabdo, nei atnaujina terminų skaičiavimo. Šio ginčo atveju pagal teisės analogiją turėjo būti taikomos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos. Ieškovės pavėluota reakcija į atsiradusius paveldėjimo santykius, negali būti realizuojama kaip teisė, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovų teisės tikėtis civilinių santykių stabilumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ginčijamu teismo sprendimu padaryta išvada, kad šalys laikotarpiu iki J.M. N. mirties palaikė santuokinius ryšius, pažeidžia įrodymų leistinumo reikalavimus. CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog neįrodinėjamos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šalių negyvenimo kartu ir bendro ūkio nevedimo faktas nustatytas kitu teismo sprendimu, atsižvelgiant ir į pačios M. N. paaiškinimus.
3. Nors termino neatnaujinimas buvo savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau ieškovės reikalavimai taip pat turėjo būti atmesti dėl jų nepagrįstumo. 4500 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-21 įsakymą ir 4900 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005-09-28 įsakymą priteisimas pažeidžia materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių atsakomybę pagal prievoles. Šalys šiuo laikotarpiu gyveno atskirai ir bendrai ūkio netvarkė, ant paskolų raštelių J.M. N. nėra pasirašęs, byloje nėra įrodymų, jog skola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti šį kreditorinį reikalavimą iš atsakovų, laikant, jog M. N. ir J.M. N. yra bendraskoliai pagal minėtas sutartis.
4. Teismas nepagrįstai priteisė 1516,27 Lt kompensacijos už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune išlaikymą ir 7500 Lt AB bankas „Hansabankas“ indėlio, grindžiant tuo, kad ši skola ir piniginės lėšos įgytos šalims gyvenant santuokoje ir palaikant santuokinius ryšius. Tokios aplinkybės prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-02 sprendime yra konstatuota, jog šalys jau nuo 1999 metų drauge nebegyvena ir bendrai ūkio netvarko. Prijungtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esanti medžiaga (b.l.41) patvirtina, kad ieškovė, pareikšdama savo reikalavimus, nurodė, jog ji su J.M. N. kartu negyvena ir bendrai ūkio neveda nuo pat santuokos sudarymo pradžios. J.M. N. niekada minėtame bute negyveno, taigi, komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo. Todėl negali būti laikoma, kad palikėjas per šį laikotarpį įgijo skolų už ieškovės naudojamą butą. Piniginės lėšos banko sąskaitoje J.M. N. buvo įdėtos 2003 metais. Tuo metu teisme tarp šalių buvo nagrinėjame byla dėl ištuokos ir ieškovė galėjo pareikšti reikalavimus teismui dėl šių lėšų padalijimo, jei laikė jas santuokiniu turtu. Tokie reikalavimai nebuvo pareikšti. Be to, akivaizdu, kad per šį laikotarpį J.M. N. asmeniškai įgytas turtas negalėjo būti laikomas šalių bendrai įgytas.
5. Teismas, priteisdamas 29983 Lt kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pažeidė SŠK nuostatas bei suformuotą LAT praktiką šio pobūdžio bylose. Šiuo atveju nebuvo įrodyta aplinkybė, kokią piniginę sumą už butą ieškovė yra sumokėjusi iš savo asmeninių lėšų. J.M. N. investiciniai čekiai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Be to, pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. ir SŠK 21 str., butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Todėl negali būti laikoma, jog ieškovė, įsigydama turtą ir sumokėdama už turtą dalį savo investicinių lėšų, už turtą mokėjo savo asmeninėmis lėšomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir teismo išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriuos ieškovė nurodė patikslintame ir papildomame ieškiniuose.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo ir išaiškinimo (CPK 330 straipsnis). CK 5.63 straipsnyje reglamentuojamas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tenkinimas. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai nėra naikinamasis terminas. Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalies taikymo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546/2006). Šiose nutartyse nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškimas ieškinys dėl paveldimo turto).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį. Pagrindas procedūriniam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias kreditorius turi nurodyti teismui, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamojoje byloje ieškinys dėl paveldimo turto pareikštas daugiau nei po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas pripažino ieškovės ligą, amžių, invalidumą, jos lūkesčius, jog ginčas bus išspręstas gera valia. Tačiau sutikti su tokiomis teismo išvadomis kolegija sutikti negali. CK nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, spręstina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos pažeistų teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga prasideda nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. N. , kurio įpėdiniams ieškovė pareiškė ieškinį, mirė 2005 m. sausio 22 d. Vadinasi minėtas trijų mėnesių terminas prasidėjo 2005 m. sausio 22 d.ir pasibaigė 2005 m. balandžio 22 d. Tuo tarpu ieškinį teisme ieškovė pareiškė 2005 m. rugsėjo 15 d. Byloje esantys medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė lankėsi gydymo įstaigose. Tačiau negalima pripažinti, kad ieškovė ieškinio senaties termino eigos metu sirgo sunkia liga, kuri sukliudė jai laiku kreiptis su ieškiniu į teismą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2005-03-16, 2005-04-21 padavė pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui, kuriais informavo notarą, kad kreipsis į teismą su ieškiniu J. M. N. įpėdiniams dėl paveldimo turto. 2005-04-29 ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį J.M. N. įpėdiniui A. N. dėl paveldimo turto. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovę atstovauja advokatė. Tačiau šis ieškinys nebuvo priimtas dėl ieškovės kaltės, nes teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai. Įrodymų, patvirtinančių, pagrįstus ieškovės lūkesčius, jog J.M. N. įpėdiniai gera valia patenkins jos reikalavimus, byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į ieškovės elgesį CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino eigos metu, negalima pripažinti, jog šio termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios sukliudė ieškovei laiku pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pratęsė ieškovei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Dėl išdėstyto kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina (CPK 330 straipsnis) ir priima naują sprendimą ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. N. atsakovei A. N. 300 Lt, atsakovui A. N. 425,99 Lt, o valstybei 725,99 Lt žyminio mokesčio.