Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-13049-794/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-12
Bylos Nr.
2-13049-794/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10618-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas
R. B., V. S.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13049-794/2012(Proceso Nr. 2-06-3-10618-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.; 117.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų R. B. ir V. S. pareiškimo dėl sutarties dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, tėvų bendravimo su vaiku nustatymo ir teiktino išlaikymo dydžio patvirtinimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tėvų bendravimo su vaiku ir vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Nurodė, kad pareiškėjų bendro gyvenimo metu jiems gimė 4 vaikai. Šiuo metu jie kartu nebegyvena. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ar dėl vaiko išlaikymo tarp pareiškėjų nėra, bet prašo teismo patvirtinti jų sudarytą sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti prašymą (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat LR CPK 5 straipsnis, užtikrinantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatytu būdu ir tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio, pareiškimo priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisė kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, teismas privalo patikrinti, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Nustatęs, kad suinteresuotas asmuo neturi tokios teisės, teismas atsisako priimti ieškinį, pareiškimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 str. 1 d. yra numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Analogiškos taisyklės įtvirtintos ir CK 3.170, 3.192 - 3.195 straipsniuose, reglamentuojančiuose vaiko bendravimo su tėvais ir vaikų išlaikymo klausimus.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaikais ar dėl vaikų išlaikymo tarp pareiškėjų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, taip pat nėra kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių prašymą reikėtų nagrinėti teisme nesant ginčo tarp nepilnamečio vaiko tėvų, šis pareiškėjų prašymas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169, 3.170, 3.192 - 3.195 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų R. B. ir V. S. pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas