Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai.

Ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuris buvo patikslintas, prašydama pripažinti 2(duomenys neskelbtini), V. A. Ž. testamentą, patvirtiną notarės Irenos D. P. negaliojančiu.Ieškovė nurodė, 2016 m. rugsėjo 24 d. mirė jos sutuoktinis V. A. Ž.. Šiaulių 4-ajame notarų biure užvesta mirusio asmens V. A. Ž. paveldėjimo byla, nes (duomenys neskelbtini) V. A. Ž. buvo surašęs testamentą, kurį patvirtino notarė Irena D. P.. 2016 m. lapkričio 2 d., 17.00 val. Šiaulių 4-ajame notarų biure įvyko jos mirusio sutuoktinio testamento paskelbimas, kuriuo buvo paskelbta, kad po mirties ieškovės sutuoktinis V. A. Ž. visą savo turtą paliko atsakovei L. B..Papildomai nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-362/2013 jos sutuoktinis V. A. Ž. buvo pripažintas neveiksniu. Dar iki V. A. Ž. pripažinimo neveiksniu daugiau kaip dešimt metų jis sirgo psichikos liga - demencija, kitomis ligomis, dėl ko jos sutuoktinis negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. Pati tik 2012 m. rugpjūčio 14 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu. Anksčiau nebuvo būtinybės kreiptis į teismą, nors akivaizdžiai sutuoktinis sirgo nurodytomis psichikos ligomis ir buvo gydomas VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje, Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, turėjo aiškiai išreikštus psichikos sutrikimus, dėl ko jis tikrai nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti.Teigė, kad notarė patvirtino jos psichikos liga sergančio sutuoktinio asmeninį testamentą, neįsigilinusi, ar V. A. Ž. tuo metu galėjo išreikšti tikrąją savo valią. Pati testamento sudarymo metu buvo kartu pas notarę jos darbo kabinete ir nurodė asmenį, kuris turi būti įrašytas testamente, kaip jos sutuoktinio turto paveldėtojas, t. y. nurodė jo giminaitę - L. B., nes jiedu savo vaikų nebuvo susilaukę, todėl po savo mirties nebuvo kam palikti turto, t .y. neturėjo įstatyminių įpėdinių. Testamento sudarymo metu notarė akivaizdžiai matė, kad sutuoktinis nesiorientuoja aplinkoje, tačiau nepaklausė, ar testatorius neserga psichikos liga, neįsitikino, ar tai yra tikroji testatoriaus tikroji valia, kurią testatorius galėjo teisingai ir sąmoningai išreikšti. Notarė, spęsdama klausimą, galėjo ar negalėjo V. A. Ž. suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarydamas testamentą, nevertino sudaryto testamento turinio (pagrįstumo, protingumo ir kita). Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė V. Ž. nurodė, kad savo ieškinį palaiko ir prašo savo mirusio sutuoktinio testamentą pripažinti negaliojančiu, priimant teismo sprendimą prašė teismo atsižvelgti į jos ir atsakovės teismui pateiktą taikos sutartį, kurioje yra taikiai išspręstas turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė L. B. bei jos atstovė advokatė Irma Bekerė nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Papildomai pažymėjo, kad ieškinį pripažįsta visiškai ir savo valią raštiškai išreiškė taikos sutartyje, kuri laikytina kaip atsakovės ieškinio pripažinimas. Nurodė, kad ieškovė jai atlygino taikos sutartyje nurodytas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei šioje byloje neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. Ž. yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. A. Ž. žmona (b. l. 11, 20). Po V. A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtoja pagal testamentą yra atsakovė L. B. (b. l. 12). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu V. A. Ž. buvo pripažintas neveiksniu, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi jam skirta globa bei jo globėja ir turto administratore paskirta ieškovė V. Ž. (b. l. 18, 19). Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, jog V. A. Ž. po savo mirties jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemę, esančią Šiaulių mieste, ar kompensaciją už ją, ir visą kitą turtą, kuris jam priklauso, paliko atsakovei L. B. (b. l. 53). Testamentas registruotas hipotekos įstaigoje 2006 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 51-52). Iš 2017 m. spalio 13 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės V. Ž. ir atsakovės L. B., matyti jog šalys taikiai nusprendė baigti bylą, t. y., kad atsakovė pilnai sutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu ir sutinka, kad (duomenys neskelbtini) V. A. Ž. testamentas, patvirtintas Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės Irenos D. P., būtų laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (b. l. 179). Šią taikos sutartį, teismui protokoline nutartimi nurodžius, kad tokia sutartis negali būti tvirtinama toje dalyje, kurioje šalys sutinka, kad būtų testamentas pripažintas negaliojančiu, atsakovė prašė laikytu ieškinio pripažinimu, kur yra išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ieškovė tam neprieštaravo. Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertų komisijai atsakyti į klausimus, ar V. A. Ž. buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai iki (duomenys neskelbtini); ar (duomenys neskelbtini) jis sirgo psichikos liga, turėjo psichikos sutrikimų; ar dėl savo sveikatos būklės jis (duomenys neskelbtini) galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti; ar (duomenys neskelbtini) jis turėjo galimybę savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus; ar dėl savo sveikatos būklės jis galėjo (duomenys neskelbtini) išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti (b. l. 137-138). Ekspertų komisija pateikė 2017 m. liepos 3-20 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog V. A. Ž. iki (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuoti šie psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis. (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad V. A. Ž. (duomenys neskelbtini) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu: demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis. Nurodyta, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. A. Ž. dėl savo sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, tačiau kategoriškai ir vienareikšmiškai to patvirtinti nėra galimybės dėl ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie V. A. Ž. pažintinių funkcijų pakenkimo lygį stokos. Be to, tikėtina, jog V. A. Ž. (duomenys neskelbtini) negalėjo savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, tačiau kategoriškai ir vienareikšmiškai to patvirtinti nėra galimybės dėl ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie V. A. Ž. pažintinių funkcijų pakenkimo lygį stokos. V. A. Ž. dėl savo sveikatos būklės tikėtina, kad negalėjo (duomenys neskelbtini) išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti, tačiau kategoriškai ir vienareikšmiškai to patvirtinti nėra galimybės dėl ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie V. A. Ž. pažintinių funkcijų pakenkimo lygį stokos (b. l. 150-154).

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį. Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išsiaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens sveikatą, psichikos būseną, kitas svarbias aplinkybes, byloje esančius kitus įrodymus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau, kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir pareikalauta iš gydymo įstaigų ligos istorijos bei kiti duomenys apie V. A. Ž. sveikatos būklę, kurie buvo pateikti ekspertams. Atlikus ekspertizę, 2017 m. liepos 3-20 d. išvadoje pateikta ekspertų išvada, jog V. A. Ž. (duomenys neskelbtini) negalėjo savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus bei jis dėl savo sveikatos būklės tikėtina, kad negalėjo (duomenys neskelbtini) išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti (b. l. 154). Pažymėtina, jog pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo įvertinta V. A. Ž. sveikatos būklės raida ir jo galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti (duomenys neskelbtini), yra tikėtina, todėl jis vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, gautas CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-2007).Šiuo atveju sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo V. A. Ž., sudarydamas testamentą, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Kaip matyti iš ieškinio ir kitų byloje esančių duomenų, testamento surašymo metu testatorius buvo senyvo 62 metų amžiaus, turėjo sveikatos problemų, daug metų sirgo epilepsija, kurių metu ne kartą buvo susižalojęs įvairias kūno vietas (tame tarpe ir galvą), buvo tik iš dalies darbingas; ekspertai padarė išvadą, jog tikėtina, kad V. A. Ž. (duomenys neskelbtini) negalėjo savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus bei jis dėl savo sveikatos būklės, tikėtina, negalėjo (duomenys neskelbtini) išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, teismas daro išvadą, jog V. A. Ž. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, jo išreikšta valia, jog visą savo turtą po mirties palieka atsakovei L. B. neatitiko jo tikrosios valios, todėl ieškinys tenkintinas, testatoriaus (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nors nagrinėtinu ieškovės ieškinys, kuris buvo patikslintas yra patenkintas visiškai, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog šalys siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą 2017 m. spalio 13 d. sudarė taikos sutartį, tik teismui procesiškai negalint jos patvirtinti, ji nebuvo patvirtinta, ir joje, be kitų ieškovės patikslintame ieškinyje keltų reikalavimų, susitarė ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti jai iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (sutarties 3, 5,6 punktai), ir atsakovė L. B. 2017 m. spalio 13 d. pareiškimu patvirtino, jog jai ieškovė V. Ž. pilnai padengė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (934,11 Eur) (b. l. 180), todėl nagrinėtinu atveju, teismas nukrypsta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir laiko, jog šalims bylinėjimosi išlaidos yra pilnai atlygintos ir šis klausimas toliau nebesprendžiamas. Be to, teismas atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, t. y. jog byloje kilęs ginčas išspręstas taikiai (sudaryta taikos sutartis), tačiau teismui negalint įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti tokios taikos sutarties, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas ir grąžinti ieškovei V. Ž. 75 proc., t. y. 30,75 Eur, jos sumokėto žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo tinkamas – šalys iki teismo posėdžio pradžios taikiai sprendė kilusį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš bylos šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu testatoriaus V. A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtiną Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notarės Irenos D. P..

Grąžinti ieškovei V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 centus) žyminio mokesčio.

Teismo sprendimą, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.