Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Virginijus Skaraitis Baudž. byla Nr. 1A-231-349/2010

NUOSPRENDIS

2010 m. balandžio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. (A. A.) nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.

Priteista iš Andrejaus A. H. Č. 1500 Lt turtinei žalai, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 8 d. apie 11 val. O. Č. gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė vieną smūgį rankos delnu bei vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam H. Č. į galvą, šiam parkritus ant žemės, nugriuvusiam spyrė 4 – 5 kartus į galvą, tokiais savo veiksmais dėl odos nubrozdinimų kaktoje, poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimo, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, nukentėjusiajam H. Č. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį dėl menkaverčio preteksto. Nuteistasis nebuvo užpultas, jam negrėsė joks pavojus, jis nebuvo didelio susijaudinimo būsenoje. Spardydamas nukentėjusiajam į galvą, jis suvokė savo veikos pavojingumą. Neadekvatus nuteistojo elgesys sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, nes nukentėjusysis neteko 60 % darbingumo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo agresyvus elgesys nėra nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas o nuteistojo nuolatinio girtavimo ir neatsakingo elgesio pasekmė. Prokuroras daro išvadą, kad, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistajam turi būti skirta bausmė, artima BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A., netinkamai taikė BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nesivadovavo BK 41 str. 2 d. išdėstyta bausmės paskirtimi. Teisinga laikoma tinkamai individualizuota ir adekvati nusikalstami veikai bausmė, kuri nustatoma, įvertinus visas įstatyme nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje pagrindiniu buvo nuteistajam skirtinos bausmės trukmės klausimas, nes BK 135 str. 1 d., pagal kurią kvalifikuota jo veika, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų, o švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas proceso metu nebuvo svarstomas. Esant tokiai situacijai, teismo motyvas, jog nuteistajam skirtina BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir bausmės dydis parenkamas sankcijos ribose, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes teismas neturėjo galimybės skirti kitą bausmės rūšį ir peržengti nei sankcijoje numatytą minimalią, nei, juo labiau, maksimalią bausmės trukmę. Tuo tarpu bausmės skyrimo motyvuose didesnė dalis bausmės dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių nurodytos itin glaustai, neatskleidžiant jų konkretaus turinio ir reikšmės skiriant bausmę. Nors teismas pažymėjo atsižvelgiantis į nuteistojo veikos motyvus – tai, kad nuteistasis nukentėjusįjį sužalojo tarpusavio ginčo metu, kas turėtų iš dalis pateisinti nuteistojo veiksmus, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prieš nusikaltimą vykusių išgertuvių metu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vyko paprasti buitiniai kivirčai, neperaugę į jokį rimtesnį ginčą. Tuo metu, kai nuteistasis, paprašytas nukentėjusiojo sutuoktinės, jį vedė iš namo, nukentėjusysis spyriojosi, tačiau neatliko jokių aktyvių pasipriešinimo veiksmų, galėjusių sukelti pavojų nuteistojo sveikatai. Tačiau nuteistasis nukentėjusiajam pirmiausia smogė ranka, o pargriuvusiam spardė į galvą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgėsi itin agresyviai ir visiškai neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai. Teismas nurodė atsižvelgiantis į nuteistojo veikos intensyvumą ir trukmę, tačiau nepateikė aiškios išvados, iš kurios būtų matyti, kaip konkrečiai šios aplinkybės apibūdina nuteistojo veikos pavojingumą. Be to, smurtiniuose nusikaltimuose viena reikšmingiausių aplinkybių yra veikos pasekmės nukentėjusiajam, kurios nuosprendyje plačiai išdėstytos, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, tačiau bausmės skyrimo motyvuose visiškai neaptartos. Tačiau ne tik žalos dydžio nustatymui, bet ir bausmės skyrimui yra reikšminga tai, kad nukentėjusysis, iki sužalojimo neturėjęs didesnių sveikatos sutrikimų, po jo neteko 60 % darbingumo, sutriko jo suvokimo, orientacijos, judėjimo funkcijos. Dėl šių sutrikimų nukentėjusiojo gyvenimo kokybė žymiai pablogėjo, o pasveikimo galimybė lieka neaiški. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo veika, nukentėjusiajam sveikatai sukėlusi itin sunkias pasekmes, pasižymėjo dideliu pavojingumu. Vertinant nuteistojo veiksmus – jis smūgiavo ir spardė gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – akivaizdu, kad jis suvokė keliantis pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali jį sunkiai sužaloti norėjo tokių pasekmių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Po nusikaltimo padarymo nuteistasis neparodė jokių pastangų sušvelninti savo veikos pasekmes, nes, nesuteikęs nukentėjusiajam jokios pagalbos, per naktį paliko gulėti kieme ir toliau tęsė išgertuves, iki nuosprendžio paskelbimo būdamas nesuimtas, neatlygino nei dalies nukentėjusiajam padarytos žalos. Viso proceso metu nuteistasis, duodamas parodymus, stengėsi sumažinti nusikalstamos veikos apimtį, neigdamas esmines aplinkybes – tai, kad spardė nukentėjusiajam į galvą. Nuteistojo elgesys po nusikaltimo, neišsamių parodymų davimas rodo, kad jis nesugeba kritiškai įvertinti savo veiksmų ir nesigaili nusikaltęs. Esant tokiai nuteistojo pozicijai, bausmės skyrimo motyvuose akcentuojamai aplinkybei, jog nuteistasis visgi pripažino smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktą ir dalį ieškinio, suteikta neproporcingai didelė reikšmė. Nors teismas nuosprendyje išdėstė nuteistojo asmenybę apibūdinančius požymius, tačiau nepateikė išvados, kurios padarymui ir skiriamas šių požymių nurodymas, t. y. ar ir kaip ankstesnis asmens elgesys įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Byloje esantys šiuo požiūriu reikšmingi duomenys – tai, kad nuteistasis nusikaltimo metu nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, jo teistumas išnykęs, bet anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, seniūnijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip ramaus būdo, tačiau piktnaudžiaujantis alkoholiu ir tai, kad nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pasirinktas gyvenimo būdas ženkliai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus.

Apibendrindama kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė skundžiamame nuosprendyje netinkamai individualizuota, neproporcinga dideliam jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, ši bausmė yra aiškiai per švelni, todėl, atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytą BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių vertinimą, ši bausmė griežtinama iki 3 metų 6 mėnesių, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.

A. A. (A. A.) pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki trejų metų šešių mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.