Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-28 · Byla Nr. A2.11.-4724-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
A2.11.-4724-957/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03250-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
K. J.
Kategorijos
  • 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-4724-957/2016Proceso Nr. 4-68-3-03250-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,Sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2016 m. vasario 22 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Ukmergės g. – Paribio g. sankryžoje, eismo įvykį forminusiam policijos pareigūnui trukdė dirbti, į nurodymus pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies ir netrukdyti dirbti nereagavo, taip pat įžeidė policijos pareigūną pavadindamas jį „triochala“ ir „triplo“. Taip K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nesakė pareigūnui „triochala, triplo“. Važiavo namo, gyvena (duomenys neskelbtini), ten toks eismo įvykis buvo, pats kelis kartus vos buvo nepapuolęs, todėl sustojo ir priėjo paklausti, kas kaltas tokioje situacijoje. Buvo du pareigūnai, jie stovėjo, kalbėjo, buvo mašinos susidaužusios, juostos uždarytos, jis pasisveikino su pareigūnais, klausė, kas kaltas šioje situacijoje. Jam pastoviai irgi tokia situacija būna, nes yra linija tik skirta autobusams, bet daug kas ja lekia ir sukant galima susidaužti. Pareigūnas jo paklausė, ar yra susijęs su įvykiu, jis atsakė, kad ne, bet nori dėl savęs paklausti, tai pareigūnas sakė, kad nekomentuos. Tada kitas pareigūnas atsisukdamas pasakė maždaug „dink iš kelio dalies“. Jis suprato, kad gal maišo, pradėjo eiti nuo jo ir pasakė kažką tokio kaip „išmok normaliai kalbėti“, tada jis pribėgo, pasakė, „stovėt, duok pasą“, jis davė dokumentą. Pareigūnas nuėjo prie mašinos, surašinėjo kažką, jis paklausė už ką, pareigūnas atsakė už tai, kad per važiuojamąją dalį vaikštai. Jie kalbėjo pareigūnų automobilyje. Ten buvo daug žmonių aplinkui, kurie irgi vaikščiojo aplinkui tą vietą. Pareigūnas pradėjo jam sakyti, kad jis pareigūnui grasino, prasidėjo ginčas, įsodino jį į mašiną, sako „tu mane įžeidei“. Paskui antras pareigūnas atėjo ir jis paklausė „ar aš Jus įžeidžiau gąsdinau?“, pareigūnas atsakė „nežinau, Jūs su juo kalbėjote“. Buvo du pareigūnai, jie stovėjo kartu.

Kitame teismo posėdyje K. J. parodė, kad dėl žodžių „triochala, triplo“, tai konkrečiai buvo taip, kad jį pradėjo šmeižti pareigūnas, tyliu balsu pradėjo sakyti: „o kodėl jūs gąsdinote mus atleisti iš darbo“, tada jis jam pradėjau sakyti: „jums viskas gerai, pareigūne, kodėl jūs pradėjote meluoti“. Taigi pareigūnas jį apšmeižė, melavo, tai gal ir pasakė taip kažką panašiai „triochala“, bet ne tiksliai. Taip pasakė, nes pareigūnas pradėjo meluoti ir provokuoti. Jis pats nenuėjo toliau, nes buvo paimta jo asmens tapatybės kortelė, buvo nurodinėjama. Žodžius „triochala“ ne pareigūnui adresavo, plius žodžiai, jeigu ir buvo pasakyti, buvo išprovokuoti. „Triochala“ reiškia melagis rusų kalba, jis pasakė ir lietuviškai – „jūs melagis“. Nežino, ar čia bendrinė rusų kalba. Žmogus meluoja, jis jo neįžeidinėjo, kitas pareigūnas normaliai reagavo.

Liudytojas D. K. apklausiamas teisme parodė, kad Ukmergės g. buvo eismo įvykis, dalyviai nesutarė dėl kaltės, jie braižė, stovėjo su kolega važiuojamojoje dalyje Ukmergės g. Prie kolegos priėjo K. J., išėjo į važiuojamąją dalį, priėjęs klausė kolegos, kas kaltas įvykyje, kolega pasakė, kad negali atsakyti, prašė prasitraukti. Paskui pilietis priėjo prie jo (D. K.), klausė kas kaltas, jis atsakė, kad negali pakomentuoti, vyksta tyrimas, kolega irgi sakė, kad skirtingi įvykiai, buvo prašyta pasitraukti į šoną. Pilietis paėjęs 5 metrus link Paribio g. pradėjo replikuoti, kad jie neišmano darbo, buvo paprašyta pateikti dokumentą, jis sakė piliečiui, kad bus surašytas protokolas dėl to, jog šis vaikšto po važiuojamąją dalį ir nėra susijęs su įvykiu. Pilietis pradėjo filmuoti, jis prašė prieiti prie automobilio, atsisėdo ir surašinėjo protokolą, sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o pilietis filmavo. Toliau buvo komentarai, vadino jį rusiškais žargonais – „triochala“, o antro net nepamena, nes tokio žodžio nevartoja, t. y. jį įžeidė. Pilietis buvo pasodintas į automobilį, muistėsi, trukdė surašyti protokolą, komentavo dėl pareigūno šeimos, buvo provokuojantys klausimai, siekiant iškelti konfliktinę situaciją. Porininkas jo prašė, kad pasitrauktų, jis taip pat prašė, kad pasitrauktų, šis pasitraukė ne ant šaligatvio, o sankryžoje Paribio - Ukmergės, t. y. neišėjo iš pačios įvykio vietos, taip kad niekam netrukdytų ant šaligatvio. Pavadino tokiais žodžiais – „triochala, triplo“. Pilietis nebuvo aprėktas, sustabdytas, buvo prašyta pasitraukti ant šaligatvio, jis to nepadarė, eidamas link Paribio g. pradėjo replikuoti. Kai pirmą kartą pilietis priėjo, pareigūnas stovėjo metras ne daugiau atstumu vienas nuo kito su kolega, 1-2 metrų atstumu. Buvo eismo įvykio dalyviai, pareigūnai ir K. J., eismo įvykio dalyviai turi teisę būti važiuojamojoje dalyje, gal trys, keturi žmonės buvo, po keleivį ir po vairuotoją buvo, aiškinosi įvykio aplinkybes, jie buvo arčiau Paribio g., vaikščiojo prie savo automobilių.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Nors apklausiamas teisme K. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vykdė pareigūnų reikalavimus, netrukdė dirbti ir nevadino pareigūno „triochala, triplo“, o kitame posėdyje teigė, kad vis tik gal ir pavadino pareigūną taip, bet tai padarė pareigūno išprovokuotas, tačiau tokie jo parodymai iš dalies paneigti kitais bylos įrodymais, be to, jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis buvo išprovokuotas taip elgtis. Kartu teismas pažymi, kad K. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie kito priklausomai nuo byloje atsiradusių kitų įrodymų, t. y. pradžioje K. J. teigė neįžeidinėjęs pareigūnų žodžiais „triochala“ ir „triplo“. Tačiau pateikus vaizdo įrašą jau teigė, kad tokius žodžius pasakė, bet nenorėjo nieko įžeisti. K. J. kaltę, padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai liudytojas D. K. apklausiamas teisme parodė, kad Ukmergės g. buvo eismo įvykis, dalyviai nesutarė dėl kaltės, jie braižė, stovėjo su kolega važiuojamojoje dalyje Ukmergės g. Prie kolegos priėjo K. J., išėjo į važiuojamąją dalį, priėjęs klausė kolegos, kas kaltas įvykyje, kolega pasakė, kad negali atsakyti, prašė prasitraukti. Paskui pilietis priėjo prie jo (D. K.), klausė kas kaltas, jis atsakė, kad negali pakomentuoti, vyksta tyrimas, kolega irgi sakė, kad skirtingi įvykiai, buvo prašyta pasitraukti į šoną. Pilietis paėjęs 5 metrus link Paribio g. pradėjo replikuoti, kad jie neišmano darbo, buvo paprašyta pateikti dokumentą, jis sakė piliečiui, kad bus surašytas protokolas dėl to, jog šis vaikšto po važiuojamąją dalį ir nėra susijęs su įvykiu. Pilietis pradėjo filmuoti, jis prašė prieiti prie automobilio, atsisėdo ir surašinėjo protokolą, sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o pilietis filmavo. Toliau buvo komentarai, vadino jį rusiškais žargonais – „triochala“, „triplo“. Pilietis buvo pasodintas į automobilį, muistėsi, trukdė surašyti protokolą, komentavo dėl pareigūno šeimos, buvo provokuojantys klausimai, siekiant iškelti konfliktinę situaciją. Porininkas jo prašė, kad pasitrauktų, jis taip pat prašė, kad pasitrauktų, šis pasitraukė ne ant šaligatvio, o sankryžoje Paribio - Ukmergės, t. y. neišėjo iš pačios įvykio vietos, taip kad niekam netrukdytų ant šaligatvio. Tokius liudytojo parodymus atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad iš byloje esančio K. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. K. ir vyriausiojo patrulio V. Š. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2016 m. vasario 22 d., apie 17.30 val., Ukmergės – Paribio gatvių sankryžoje buvo braižomas eismo įvykis. Prie vyr. patrulio V. Š. priėjo vyras, kuris pasiteiravo, kris kaltas dėl eismo įvykio. Vyr. patrulis V. Š. paprašė pasitraukti į šalį ir netrukdyti dirbti. Tuomet vyriškis priėjo prie vyr. patrulio D. K. ir paklausė to paties, D. K. atsakė, kad negali komentuoti aplinkybių ir paprašė pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ant šaligatvio. Minėtas vyras nuėjo kelis metrus nuo vyr. patrulio D. K. ir pradėjo replikuoti. Vyras dar kartą buvo įspėtas netrukdyti dirbti ir pasitraukti ant šaligatvio, kad nekeltų pavojaus eismo saugumui, tačiau vyras į tai atsakė, kad jie (t. y. pareigūnai) nieko neišmano ir dėl jų bendravimo dar atsilieps. Kadangi minėtas vyras nevykdė teisėtų reikalavimų, vyr. patrulis D. K. priėjo prie jo ir prisistatęs paprašė pateikti asmens dokumentą. Tuomet pilietis paprašė parodyti tarnybinį pažymėjimą, vyr. patrulis D. K. jį parodė, tačiau nedavė jo nufotografuoti. Vyras pateikė savo ATK(duomenys neskelbtini), išduotą K. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. K. J. buvo paaiškinta, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už KET pažeidimą, paprašė jo prieiti prie tarnybinio automobilio. Atsisėdus į tarnybinį automobilį ir pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. J. stovėjo lauke prie atidarytų priekinių dešinės pusės tarnybinio automobilio durelių ir su telefonu filmavo, o vėliau vyr. patrulį D. K. pavadino „triochla“ ir „triplo“, tuo jį įžeisdamas, tai užfiksuota vaizdo registratoriumi. K. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už KET pažeidimą, o pats pilietis pristatytas į 1 PK už trukdymą dirbti ir įžeidimą (b. l. 3, 4); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 5). Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Pažymėtina, kad teismo posėdyje peržiūrėtas policijos pateiktas vaizdo įrašas patvirtina policijos patrulio D. K. parodymus apie tai, kad bendraujant su K. J. šis jį pavadino „triplo“ ir „triochala“ (b. l. 18). Teismas remdamasis minėtais įrodymais konstatuoja pirmiau išdėstytų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog K. J. forminant eismo įvykį priėjęs trukdė pareigūnams dirbti, jų prašymų pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir važiuojamosios kelio dalies nevykdė, būtent tai lėmė, kad pareigūnas D. K. pareikalavo iš K. J. dokumentų ir ėmėsi rašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Būtent rašant šį administracinio teisės pažeidimo protokolą K. J. pareigūną D. K. įžeidinėjo žodžiais „triochala“ ir „triplo“. Nors K. J. teigė, kad buvo pareigūno išprovokuotas jam pasakyti tokius žodžius, tačiau teismas neturi pagrindo daryti tokią išvadą. Iš pareigūno parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad jis vykdė savo tiesiogines pareigas, ėmėsi rašyti K. J. protokolą manydamas jį padarius administracinį teisės pažeidimą. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad D. K. su K. J. bendravo ramiu tonu, mandagiai, taigi jokių provokacinių neteisėtų veiksmų pareigūnas neatliko. Nepaisant to, K. J. jį nuolat provokavo, kol galiausiai pavadino žodžiais „triochala“ ir „triplo“. Teismas atmeta K. J. teiginius, kad jis nenorėjo įžeisti pareigūno D. K., o tik norėjo jį pavadinti melagiu, tai padarė rusų kalba, be to sakė ir lietuvių kalba. Pažymėtina, kad K. J. intensyvus pareigūno provokavimas, pakeltas ir agresyvus kalbėjimo tonas, rodo, jog jis būtent norėjo sumenkinti pareigūną, pavadindamas protokole nurodytais žodžiais „triochala“ ir „triplo“. Išties, teismui nekyla abejonių, kad K. J. pareigūną norėjo pavadinti melagiu, kadangi tokią išvadą leidžia daryti pokalbio kontekstas ir minėtų žodžių „triplo“ bei „triochala“ reikšmė bendrinėje kalboje, kuri iš esmės yra – melagis, skiedalas, pagyrūnas, fantazuotojas, niektauza, pasakorius (Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, R. K., 2012 m. Technologijos leidykla, Kaunas, 607 psl.). Tačiau pažymėtina, kad pareigūnas melagiu pavadintas ne bendrine kalba, o žargonu, įžeidžia forma. Būtent kaip įžeidimą šiuos žodžius suprato ir pats pareigūnas D. K. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir protokolas K. J. surašytas dėl pareigūno įžeidimo pavadinant jį „triplo“ ir „triochala“, o ne melagiu, t. y. į pavadinimą bendrinėje kalboje vartojamu žodžiu – melagis – pareigūnas nesureagavo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad K. J. veikdamas tiesiogine tyčia įžeidė pareigūną.

Pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad K. J. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo bei įžeidė policijos pareigūno garbę bei orumą pavadindamas jį žargonu „triochala“ ir „triplo“, ir tokie jo veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius.

Teismas, skirdamas K. J. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nevykdytas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, įžeista jo garbė bei orumas), K. J. apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, pažeidimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, K. J. skirtina ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 187 straipsnio 2 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam aštuoniasdešimt šešių eurų (86 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16055519827 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius