- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- A2.9.-982-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00587-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. R. surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 10 d., apie 18.41 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad sugyventinis E. N. grasino užmušti. D. R. tokiu savo elgesiu žinomai melagingai kvietė policiją.
Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo D. R. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo atvykusi sugyventinio sesuo. D. R. išvirė cepelinų, cepelinus nunešė mamai bei kitiems padalino. Kai visi išsiskirstė, D. R. nuėjo miegoti. Tada sugyventinis E. N. D. R. ant veido užvertė indą su cepelinais ir pradėjo grūsti į burną cepelinus, priekaištaudamas kam ji visiems davė cepelinų. D. R. pabėgo, užsirakino kitame kambaryje ir iškvietė policiją. Pareiškimą rašyti D. R. atsisakė, nes E. N. jai padeda namuose. D. R. nurodo, kad E. N. grasino ją užmušti, padegti.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2015 m. sausio 10d. pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko į įvykio vietą. Policijos pareigūnus D. R. pasitiko lauke. D. R. buvo truputi išsigandusi. Ji paaiškino, kad ant jos užmetė puodą su cepelinais. Sugyventinis viską neigė. D. R. buvo išaiškinta, kad ji gali rašyti pareiškimą. Pareiškimas nebuvo gautas, asmenys vienas kitam pretenzijų neturėjo. D. R. ir E. N. atrodė neblaivūs. Kai policijos pareigūnai atvyko, triukšmo jau nebuvo, tačiau mano, kad D. R. turėjo pagrindą išsigąsti, tačiau smurto faktas nepasitvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu, kuriame D. R. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies, paaiškino, kad kilusio konflikto metu, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad sugyventinis grasino užmušti, nors jis taip nesakė (b. l. 2), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 3), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2015 m. sausio 10 d., apie 18.41 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Sugyventinis E. N. kelia triukšmą, agresyvus, grasina užmušti, mėto cepelinus į pranešėją. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko neblaivi pranešėja D. R., kuri paaiškino, kad sugyventinis prieš ją nesmurtavo, tiesiog įvyko žodinis konfliktas dėl cepelinų, kurių jis nevalgė. E. N. aiškino, kad smurto jis nenaudojo, o užpyko, nes cepelinus atnešė ne jam pirmam. D. R. tai patvirtino, teigė, kad policiją iškvietė todėl, kad užpyko ant sugyventinio. Abu asmenys vienas kitam pretenzijų neturėjo, pareiškimą rašyti atsisakė. Aplinkybių tikslinimo metu, D. R. parodė, kad 2015 m. sausio 10 d. namuose su sugyventiniu buvo išgėrę vyno ir degtinės. Padariusi cepelinų valgyti, juos dalino močiutei, sūnums, o vėliau sugyventiniui E. N.. Pastarajam nepatiko, kad cepelinus dalina kitiems, todėl sukėlė konfliktą. Jai, jau gulinčiai lovoje, cepelinu išterliojo veidą ir liepė ėsti. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė, kad sugyventinis kelia triukšmą, agresyvus, grasina užmušti, mėto į ją cepelinus. Viskas buvo panašiai, tik sugyventinis negrasino jos užmušti (b. l. 7), tarnybiniai pranešimai (b. l. 9; 10), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja D. R. 2015 m. sausio 10 d. 18.41 val. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad sugyventinis E. N. kelia triukšmą, yra agresyvus, grasina užmušti, mėto į ją cepelinus. Taip elgiasi ne pirmą kartą (b. l. 11-12), D. R. patikslintas paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad jai gulint lovoje cepelinu išterliojo visą veidą, liepė ėsti. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. R. jau buvo nusipraususi. Nurodo, kad sugyventinis negrasino jos užmušti (b. l. 13).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise.
Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.. užtraukia žinomai melagingas šiuo atveju policijos iškvietimas. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas “žinomai melagingas” atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.
D. R. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje nurodytas pažeidimas inkriminuotas už tai, kad ji, būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad sugyventinis E. N. grasino užmušti, o atvykus policijos pareigūnams nebuvo nustatytos nurodytos aplinkybės, jų nuomone, keliančios grėsmę D. R.. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad D. R. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios specialiosios tarnybos iškvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Kaip matyti, D. R. įsitikinimu, jai grėsė pavojus, nes jos sugyventinis, supykęs, kad ji kitiems išdalino cepelinus, jai ant veido užvertė indą su cepelinais bei juos kišo jai į burną, dėl ko D. R. užsirakino kitame kambaryje, pažymi, kad sugyventinis buvo agresyvus, jai grasino ir taip elgiasi ne pirmą kartą. Taigi atsakomybėn patrauktas asmuo D. R. specialiąją tarnybą išsikvietė, manydama, kad jai gresia pavojus, todėl jos veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių.
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje surinkti duomenys patvirtina D. R. nurodytas jai grėsmę kėlusių aplinkybių buvimą. Policijos pareigūnų apklaustas E. N. paaiškino, kad užpyko ant D. R., kad ne jam pirmam ji atnešė cepelinus. Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas K. S. patvirtino, kad D. R. atrodė išsigandusi, nurodė, kad jos sugyventinis užmetė puodą su cepelinais jai ant veido ir, liudytojo nuomone, ji turėjo pagrindo išsigąsti dėl E. N. veiksmų. Minėti įrodymai patvirtina, kad situacija, kurią D. R. suvokė, kaip pavojingą, tikrai vyko, ji nebuvo išgalvota ar melaginga. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. R. policijos pareigūnus kvietė siekdama apginti savo teises, tad jos policijos kvietimas negali būti aiškinamas, kaip melagingas, bei įvykdytas siekiant tyčia suklaidinti pareigūnus.
Pažymėtina, kad asmens, kviečiančio specialiąją tarnybą, girtumas negali būti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija. Todėl tos aplinkybės, kad D. R. policijos pagalbą kvietė, būdama galimai neblaivi, nesudaro pagrindo, nesant jos veikoje tyčios, kvalifikuoti tokį kvietimą kaip žinomai melagingą (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. birželio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-01-1117-05).
Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad D. R. veika nepagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, padarymas, kadangi jos veikoje nėra visų būtinų nurodyto pažeidimo požymių, todėl administracinė byla D. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 287 str. 2 d., teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.