Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-243-847/2010 pagal ieškovės UAB „Žemės vystymo fondas 16“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos už žemės nuomą, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Žemės vystymo fondas 16“ kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. T. 35 295,66 Lt nesumokėtą žemės nuomos ir žemės mokestį, 1 884,58 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007 m. birželio 13 d. su atsakovu pasirašytas sutartis išnuomojo jam ieškovei nuosavybės teise priklausančius privačios žemės sklypus. Atsakovas įsipareigojo iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. sumokėti žemės nuomos mokestį ir žemės mokestį, tačiau įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove neįvykdė.

Biržų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 31 str. ir 34 str. 2 d. 4 p., 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-243-847/2010 pagal ieškovės UAB „Žemės vystymo fondas 16“ ieškinį atsakovui V. T. išskyrė į dvi bylas pagal nuomojamų žemės sklypų buvimo vietą. Civilinę bylą dėl žemės sklypų, esančių Anykščių rajone, nuomos nutarė perduoti nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui ir civilinę bylą dėl žemės sklypų, esančių Rokiškio rajone, nuomos nutarė perduoti nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio priteisimo kilo iš ilgalaikių žemės nuomos sutarčių. Sutartys sudarytos dėl žemės sklypų, esančių Anykščių ir Rokiškio rajonuose. Vadovaujantis CPK 31 str., ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Ginčas byloje kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius dviejuose rajonuose. Todėl byla išskiriama į dvi bylas ir perduodama nagrinėti teismams pagal išnuomotų žemės sklypų buvimo vietą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Atskiruoju skundu atsakovas V. T. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, bylą perduoti nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta. Teismas šioje nutartyje nepagrįstai sutapatino ilgalaikę nuomą kaip daiktinę teisę ir nuomą. Pagal CK 4.20 str. daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių, tuo tarpu prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis(skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą(CK 6.1 str.). Ilgalaikę nekilnojamojo daikto nuomą kaip daiktinę teisę reglamentuoja CK 4.165-4.169 str., tuo tarpu CK 6.545-6.566 str. žemės nuoma reglamentuojama kaip prievolinių teisinių santykių dalykas. Pagal CK 4.167 str. ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Pagal susitarimo turinį sprendžiama dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės. CK 4.165 str. 2 d. aiškiai nustatyta, kad ilgalaikės nuomos terminas negali būti trumpesnis nei dešimt metų. Byloje pateiktos su atsakovu sudarytos žemės nuomos sutartys neatitinka ilgalaikės nuomos sampratos ir priskirtinos CK 6.545-6.566 str. reglamentuojamai privačios žemės nuomai. Sutartimis privatus asmuo(ieškovas) terminuotai atsakovui išnuomojo privačios žemės sklypus, šiomis sutartimis nesiekta susitarti dėl ilgalaikės nuomos nustatymo sutartyse nurodytų žemės sklypų atžvilgiu. Sutartys su ieškovu pasirašytos laikotarpiu nuo 2007-06-13 iki 2015-12-31, todėl jos nelaikytinos ilgalaikės nuomos sutartimis vien dėl to, kad sudarytos trumpesniam negu dešimties metų laikotarpiui. Teismo nutartyje neaptarta, kokiu pagrindu daroma prielaida, kad ginčo santykiai priskirtini ilgalaikei nuomai, reglamentuojamai CK 4.165-4.169 str. Byloje ginčas kilęs dėl nuomos mokesčio ir kitų susijusių mokėjimų priteisimo. Nuomos mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuoja prievolių teisės normos (CK 6.487 str., 6.552 str.). Todėl akivaizdu, kad byloje nagrinėjami teisiniai santykiai priskirtini prievoliniams, o ne daiktiniams santykiams ir bylos teismingumui nustatyti taikytina bendroji taisyklė – pagal atsakovo gyvenamąją vietą(CPK 29 str.) – šiuo atveju Biržų rajono apylinkės teismui.

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad apelianto atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareikštas reikalavimas kyla iš daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja nuomos teisiniai santykiai, kurie priskiriami prievoliniams teisiniams santykiams ir reglamentuojami CK 6.477 str.-6.482 str., 6.545 str.-6.566 str. nustatytomis teisės normomis, o ne daiktiniai teisiniai santykiai, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Šių santykių turinį sudaro ieškovės teisė pareikšti reikalavimą atsakovui, jam nesumokėjus nuomos mokesčio. Šios bylos teismingumo nustatymui taikytina bendroji teismingumo taisyklė, reglamentuojama CPK 29 str. ir įtvirtinanti, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant nutartį bylą nagrinėti Biržų rajono apylinkės teisme.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų(CPK 320 str. 1 ir 2 d., 338 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, esminis klausimas yra dėl to, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių, t.y. reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo, ar dėl prievolinių teisinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu. Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio priteisimo 2007 m. birželio 13 d. su atsakovu pasirašytų Privačios žemės nuomos sutarčių (b.l. 5-60) pagrindu ir savo reikalavimą grindžia nurodydama, jog atsakovas neįvykdė žemės nuomos sutartyse numatytos prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį ir žemės mokestį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką toks ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl daiktinių teisių, o dėl prievolinių teisinių santykių. Išimtinio teismingumo taisyklė ginčams, kylantiems iš prievolinių teisinių santykių, šiuo atveju dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu, netaikoma. Privačios žemės nuomos sutartyse šalys susitarė dėl ilgalaikės žemės nuomos, nes jose žemės nuomos terminas numatytas ilgesnis nei dešimt metų, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.(apeliantas neteisingai nurodo, jog šis terminas - iki 2015 m. gruodžio 31 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs iš prievolinių teisinių santykių, nustatant bylos teismingumą, CPK 31 str. 1 d. nuostata netaikytina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai kilę iš ilgalaikių žemės nuomos sutarčių ir taikytinas išimtinis teismingumas pagal CPK 31 str. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovės UAB „Žemės vystymo fondas 16“ ieškinys turi būti nagrinėjamas Biržų rajono apylinkės teisme pagal CPK 29 str. nustatytą bendrąją teismingumo taisyklę, atsižvelgiant į atsakovo gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį, todėl ši nutartis panaikinama, o byla grąžinama nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui.