Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-620-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
2S-620-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00812-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-620-661/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-00812-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo A. N. 2019-01-07 skundas dėl antstolės D. M. neteisėtų veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti varžytines Nr. 163031 ir jam grąžinti dalyvio įmoką. Nurodė, kad laimėjo varžytines pasiūlęs realią rinkos vertę už butą. Taip pat nurodė, kad nežinojo skolininkės padėties, todėl už butą pasiūlė didžiausią rinkos kainą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

2.1 Nurodė, kad antstolis, vykdydamas įstatyme numatytas funkcijas, atidžiai laikėsi civilinio proceso normų, reguliuojančių antstolio veiksmus vykdymo procese.

2.2 Buvo paskelbta skolininko paieška, skirtas kuratorius, buvo užklaustos gydymo įstaigos dėl skolininko ligos, turtui įvertinti buvo paskirta ekspertizė.

2.3 Pareiškėjo A. N. nuoroda, kad skolininkas yra ligonis nepatvirtinta gydymo įstaigų. Pareiškėjo nuoroda, kad butą varžytinėse įsigijo jo neapžiūrėjęs, yra pirkėjo rizika – turėjo pasirinkimą dalyvauti ar nedalyvauti varžytinėse.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5720-534/2019 ir jo skundą tenkinti. Savo skundą grindžia šiomis aplinkybėmis.

3.1 Skolininkė sunkiai serga ir jai yra reikalinga gydytojų pagalba.

3.2 Tiek antstolis, tiek teismas turėjo gilintis kaip buvo įvertintas butas, nepatekus į skolininkės butą. Antstolis nesudarė sąlygų perkamą butą apžiūrėti.

3.3 Nepagrįstai parduodamas visas butas, nes skola sudaro tik apie 10 000 eurų.

Atsiliepimas

4. Antstolė D. M. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

4.1 Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl skolininkės ligos ir psichiatrinės pagalbos poreikio nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

4.2 Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4000 eurų. Šiuo atveju suma viršija 12 000 eurų. Pardavus skolininkės turtą, jai liks 52 369,64 eurai. Suma yra pakankama gyvenamajam būstui įsigyti. Parduodant tik dalį buto, jo rinkos vertė būtų ženkliai mažesnė.

4.3 CPK 717 str. yra baigtinis varžytinių paskelbimo negaliojančiomis pagrindų sąrašas. Apelianto nurodytos aplinkybės, nėra šiame sąraše.

4.4 Realizuojamas turtas yra didelės vertės, varžytinės vyko mėnesį laiko. Pradinė varžytinių kaina nuo galutinės skiriasi 14 360 eurų, kas lemia išvadą, kad vyko intensyvus varžymasis ir turtą siekė įsigyti ne vienas dalyvis. Pakartotinių varžytinių skelbimas neabejotinai pažeistų vykdomosios bylos šalių teises ir teisėtus interesus.

5. Teisme taip pat buvo gautas apelianto atskirojo skundo papildymas, pavadintas atsikirtimu į antstolės D. M. atsiliepimą.

Atskirasis skundas atmestinas

6. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas laimėjo varžytines Nr. 163031, tačiau visos sumos už išvaržytą turtą nesumokėjo ir pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, siekdamas panaikinti varžytines Nr. 163031 ir susigražinti dalyvio įmoką.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės dėl to, kad teismas nesigilino į skolininkės sveikatos būklę. Taip pat apeliantui nėra aišku, kaip buvo įvertintas turtas jo gyvai neapžiūrėjus.

9. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 681 str. 1 d. numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas ar išieškotojas būtų prieštaravę dėl išvaržomo turto vertės, todėl antstolio atliktas turto rinkos vertės nustatymas lieka nenuginčytas ir galiojantis.

10. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 602 str. reglamentuoja turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Šio straipsnio 1 d. 7 p. numatyta, kad jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

11. Apeliantas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos kaip iš esmės neteisėtai pažeidžiančios suinteresuotų asmenų tieses. Net jei ir apeliantas pateiktų įrodymus, dėl prastos skolininkės sveikatos, ko iki šiol nepadarė, vien ši aplinkybė nesudarytų pagrindo varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

12. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 717 str. reglamentuoja varžytynių paskelbimą neįvykusiomis. Šiame straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet varžytinės yra pripažįstamos neįvykusiomis, tačiau apelianto patiekti motyvai, nesudaro pagrindų varžytines paskelbti neįvykusiomis.

13. Apeliantas taip pat mano, kad esant tik 10 000 eurų dydžio skolai, netūrėtų būti parduodamas visas skolininkei priklausantis butas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad skolininkė nebendradarbiauja nei su išieškotoju, nei su antstole, nei su teismu. Su ja susisiekti nepavyko net policijai. Neapibrėžtas skolininkės pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais laukimas, neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus atgauti jam priklausantį turtą ir tokiu būdu įvykdyti įsitiesėjusį teismo sprendimą, kurio įvykdymas yra privalomas.

14. Įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kada galima nukreipti išieškojimą į skolininko būstą. Civilinio proceso kodekso 663 str. 1 d. numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

15. Šiuo atveju, byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog skolininkė per 18 mėnesių ketina padengti įsiskolinimą.

16. Civilinio proceso kodekso 663 str. 3 d. numato, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

17. Ginčo atveju, išieškotina suma daugiau nei tris kartus viršija įstatyme nurodytą sumą, nuo kurios galimas išieškojimas iš būsto, kuriame gyvena skolininkas.

18. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad nėra pagrindo varžytines pripažinti neįvykusiomis ar varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

19. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teismo pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

20. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas