- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- I-5303-505/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
nedalyvaujant pareiškėjui L. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 18–21).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma, kadangi gyvenamosios patalpos plotas buvo 52 kv. m ir joje gyveno 17 asmenų, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpoje esantys baldai. Pažymėjo, jog sanitariniame mazge buvo įrengti šeši klozetai ir vienas pisuaras bei devynios kriauklės ir šiais įrenginiais naudojosi nuo 150 iki 200 žmonių, todėl tekdavo laukti eilės, be to, prausykloje nebuvo šilto vandens, o galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu buvo sudaryta tik kartą per savaitę ir labai trumpą laiką (nuo 15 val. iki 18 val.). Alytaus pataisos namuose ginčijamu laikotarpiu įrengtos rūkymo patalpos buvo labai mažos. Akcentavo, jog lovos buvo senos, išduodama patalynė buvo prastos būklės, čiužiniai purvini, nedezinfekuoti, pilni parazitų. Teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo antrame aukšte, virš darbo cecho, todėl kilo pavojus jo gyvybei. Nurodė, jog nebuvo jam skirta higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto, muilo), kadangi jis buvo dirbantis ir turėjo galimybę higienos priemonių nusipirkti. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), laikymo pataisos namuose teisės aktų normų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių skausmų, orumo pažeminimą, depresiją. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 30–37) nurodė, kad pareiškėjui Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pažymėjo, jog kalinimo įstaigoje lovos, taip pat ir kitas inventorius nuolat prižiūrimas ir prireikus skubiai remontuojamas. Teigė, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, taip pat 8, 6, 13 būrių dirbantys nuteistieji gali naudotis dušu kiekvieną dieną, nes darbo vietoje yra papildomai įrengtas tualetas, praustuvė, dušo kabina. Nurodė, jog nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, čiužiniai, antklodės ir pagalvės yra nuolat dezinfekuojamos. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. (b. l. 18–21), atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus pataisos namų 8 būrio 3-ioje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 62,12 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,106 kv. m (62,12/20) ploto (b. l. 38, 39).
Taip pat pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. birželio 4 d. ir nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo laikomas pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,79 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,105 kv. m (52,79/17) ploto (b. l. 38, 40).
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąją patalpą bei miegamųjų vietų skaičių joje (pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpoje gyveno 17 asmenų), todėl šiais duomenimis remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo skundo argumentai dėl gyvenamosios patalpos ploto iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 8 būrio 2 ir 3 bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad įrengta rūkymo patalpa yra apie 8,8 kv. m, taigi ši patalpa per maža esant dideliam rūkančių asmenų skaičiui.
Pataisos namų patalpų įrengimą ir eksploatavimą reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklėse nėra nurodyta jokių reikalavimų rūkymo vietos įrengimui, todėl ši pareiškėjo argumentų dalis atmestina.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrenginių sanitariniuose mazguose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (toliau – Aprūpinimo norma) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatyta, jog prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 6, 8 ir 13 būrių sanitariniuose mazguose yra įrengti 6 unitazai ir 1 pisuaras bei 9 praustuvės (b. l. 56, 57). 6, 8 ir 13 būriuose, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, ginčo laikotarpiu buvo iki 156 nuteistųjų (b. l. 33), todėl daroma išvada, kad pareiškėjui atliekant bausmę 8 būryje (nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 23 d.) sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko 2004 m. Aprūpinimo normose bei 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, taigi galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių.
Nors pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl to, kad prausykloje nebuvo šilto vandens, tačiau teisės aktai nenumato kalinimo įstaigoms pareigos sudaryti galimybę nuteistiesiems naudotis šiltu vandeniu kiekvieną dieną, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens nebuvimo prausykloje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, jog dušo patalpose maudytis galėjo tik vieną kartą per savaitę ir nusimaudyti buvo skirtas per trumpas laiko tarpas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad atsakovės atstovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, pareiškėjo argumentai dėl galimybės pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti dušu per skirtą tam laiką (kaip nurodė pareiškėjas, nuo 15 val. iki 18 val.), taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl naudojimosi dušu laiko pratęsimo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
Pareiškėjo teigimu, lovos buvo senos, netinkamos naudoti.
Aprūpinimo normose numatyta, jog laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose kiekvienam nuteistajam turi būti suteikiama lova. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą patenkinti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, todėl ši pareiškėjo argumentų dalis atmestina.
Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduotas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė nedezinfekuoti, purvini, pilni parazitų).
Pareiškėjo teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikties higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai (b. l. 76–79, 80–82), iš kurių matyti, kad Alytaus PN minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, lovos skalbiniai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas, ir tai patvirtina į bylą pateiktas „Dezinfekuojamojo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas“ (b. l. 83–105), todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra purvinas, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nekokybiško, nedezinfekuoto, netinkamo minkštojo inventoriaus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas gauti išskalbtą, išdžiovintą ir dezinfekuotą minkštąjį inventorių, paneigia pareiškėjo argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.
Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos įrengtos virš darbo patalpų, todėl kilo pavojus jo gyvybei. Tačiau atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 30–37) paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl to kilusių nepatogumų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo laikotarpiu jam atliekant bausmę Alytaus PN turėjo būti išduotos higienos priemonės, nors jis ir buvo mokus.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, 4–5 punktuose nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik jų prašymu. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 5 punktą, drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.
Pažymėtina, jog duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų) išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti, byloje nėra. Kaip minėta, pareiškėjas skunde pats patvirtino, kad jis ginčo laikotarpiu buvo mokus ir turėjo galimybę higienos priemonių įsigyti pats. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., ši jo argumentų dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius skausmus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicinos pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad jam nustatyti sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje gyvenančių asmenų (b. l. 42–52). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Taip pat nenustatyta, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (visą ginčo laikotarpį sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko 2004 m. Aprūpinimo normose bei 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. B. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo L. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.