- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- e2VP-1157-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16038-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., J. P.
- Advokatai
- Kristina Čivilytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – M. P., J. P. ir antstolis M. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. J. prašo teismo nustatyti skolininkės M. P. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu J. P. ir pripažinti, kad skolininkei M. P. priklauso ½ dalis visų sutuoktinio J. P. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, nurodytais pareiškime ir pareiškėjo atstovės patvirtintais teismo posėdžio metu: Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš M. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui U. J. periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Skolininkei gera valia neteikiant išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, pareiškėjas kreipėsi į antstolį Marių Lekečinską, kuris pradėjo priverstinį išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkės išlaikymo įsiskolinimas iki 2017 m. balandžio 1 d. yra 1948,92 Eur. Skolininkė M. P. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jos asmeninių prievolių išieškojimą, ji nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių skolininkės vardu nėra registruota. Skolininkės sutuoktinis J. P. dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna pajamas – darbo užmokestį. Skolininkė M. P. ir J. P. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos, laikytina, kad J. P. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės (skolininkės) M. P. nuosavybė, todėl yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio J. P. gaunamo darbo užmokesčio.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas M. J.. Pareiškėjas yra atstovaujamas advokatės Kristinos Čivilytės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Kristina Čivilytė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad nepilnametis vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, yra ne jo vaikas. Šiuo metu sutuoktinė M. P. nedirba, augina jų bendrą mažametį vaiką, todėl neturėtų mokėti priteisto išlaikymo kitam vaikui. Nuo rugsėjo mėnesio sutuoktinė pradės dirbti ir tuomet galės mokėti vaikui išlaikymą. Jis neturėtų mokėti svetimam vaikui priteisto išlaikymo. Jis dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.
Suinteresuotas asmuo skolininkė M. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad ji šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, todėl negali dirbti, gauna 20,00 Eur dydžio kasmėnesinę išmoką, tačiau rugsėjo mėnesį pradės dirbti ir pati mokės skolą. Jos dabartinis sutuoktinis neprivalo mokėti ne jo vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo.
Suinteresuotas asmuo antstolis M. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad antstolis M. L. vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam sūnui U. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš M. P.. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2017 m. balandžio 1 d. yra 1948,92 Eur. Skolininkė M. P. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su J. P., kuris dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.
Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta M. P. (buvusi (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės M. P. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininkės M. P. asmeninio turto nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio J. P. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Nustatyta, kad antstolis 2017 m. kovo 14 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininkės sutuoktinio J. P. darbo užmokesčio, gaunamo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, be ne daugiau kaip 1 MMA, pervedant areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkė M. P. šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna išmokas iš VSDFV biudžeto, tačiau į jas nėra nukreiptas išieškojimas.
Pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininkės M. P. turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio J. P. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys M. P. ir J. P., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymus, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų M. P. ir J. P. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės dalį taip, kad skolininkei tektų ½ dalis J. P. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Nors suinteresuoti asmenys prašo teismo išieškotojo prašymo netenkinti, tačiau suinteresuotų asmenų nurodomi nesutikimo su pareiškimu motyvai, nustačius, kad šiuo laikotarpiu nėra galimybės vykdyti skolos išieškojimo iš skolininkės, kuri nedirba, nepaneigia išieškotojo teisės reikalauti nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, kad tokio išieškotojo pareikšto reikalavimo patenkinimas neužkerta kelio skolininkei, pasikeitus aplinkybėms (grįžus į darbą), tęsti skolos grąžinimą iš asmeninių pajamų, skolos grąžinimo klausimu bendradarbiaujant su antstoliu ir išieškotoju.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkei M. P. priklauso 1/2 jos sutuoktinio J. P. pajamų, gaunamų iš jo darbinės veiklos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.